Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus gausiausia istorijoje rinktinė – 13 sportininkų. Savo atstovus turėsime ne tik keturiose disciplinose, bet ir keliose apdovanojimų ceremonijose. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kaip Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė, kartu su kolegomis žaidynių nugalėtojams teiks olimpinius medalius.

Naujienas apie žaidynes ir Lietuvių tvarkaraštį rasite čia

– Kuo šios žiemos žaidynės bus išskirtinės?

– Lietuvai pirmiausia tuo, kad siunčiame gausiausią sportininkų delegaciją. Džiaugiamės ir palaikome kiekvieną į olimpines žaidynes patekusį atletą. Tai, kad šiemet jų trylika, reiškia, jog mums visiems bus tik dar įdomiau stebėti žaidynes. Rinktinėje turime tiek patyrusių, ne vienose olimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkų, tiek debiutantų, kuriems ši patirtis bus ne tik naudinga, bet ir motyvuojanti.

Tai – jau antrosios žaidynės pandemijos sąlygomis. Tai reiškia, kad pasiruošimas joms buvo ir sudėtingesnis, palyginti su 2018 m. Pjongčango žaidynėmis, ir kartu šiek tiek paprastesnis, nes patirties jau parsivežėme iš Tokijo.

TOK toliau eina tvarumo ir lyčių lygybės keliu, todėl ir šiose žaidynėse tam bus skiriamas didelis dėmesys.

– Ar pasiruošimas Pekino žaidynėms smarkiai skyrėsi nuo pernai vykusių Tokijo žaidynių?

– Išties prieš Tokijo vasaros žaidynes komanda jautė daug nerimo, nes į tokią situaciją buvome patekę pirmą kartą. Kasdien kildavo naujų klausimų, į kuriuos atsakyti buvo sunku. Pekino žaidynės – jau antrosios, kurios vyksta pandemijos sąlygomis, todėl joms ruoštis šiek tiek lengviau. Nors organizacinių reikalų be galo daug, tačiau jau žinome, ko galime tikėtis.

Tokijo žaidynėse misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė įveikė ne vieną iššūkį, prisiminkime, kaip teko visą irkluotojų keturvietę, dviratininkę Oliviją Baleišytę vos per kelias dienas akredituoti ir atskraidinti į Japoniją. Vasaros žaidynės juos tikrai užgrūdino, todėl šia komanda pasitikiu šimtu procentų ir neabejoju, kad jie profesionaliai atliks patikėtą darbą.

– Kokie pagrindiniai iššūkiai kilo ruošiantis žaidynėms?

– Vienu pagrindinių klausimų tapo kelionė į Kiniją. Žaidynių dienomis Kinijos oro erdvė bus praktiškai uždaryta komerciniams skrydžiams, todėl nuskristi į žaidynes įmanoma tik užsakomaisiais reisais. Mūsų delegacija, bendradarbiaudama su kitomis Baltijos šalimis bei skandinavais, į žaidynes skrido užsakomaisiais reisais per Helsinkį ar Milaną.

Palyginti su Tokiju, Pekine reikalavimai yra griežtesni. Pavyzdžiui, dvi savaites prieš išvykimą pradėjome registruoti savo sveikatos būseną. Tokijuje tai darėme tik žaidynių metu. Japonijoje praėjus dviem savaitėms po atvykimo jau galėjome laisvai judėti mieste, o visi žiemos žaidynių dalyviai yra uždaryti į olimpinį „burbulą“ ir praktiškai neturi kontakto su vietiniais gyventojais. Kitokia bus ir testavimo sistema: vasarą užteko seilių antigeno testo, o šiose žaidynėse kasdien atliekami PGR nosiaryklės testai.

– Žaidynėse jūs dalyvaujate kaip TOK narė. Kas jūsų laukia Kinijoje?

– Vasario 3 d. Pekine vyko TOK sesija, kurioje kaip narė privalėjau dalyvauti. Vasario 8-ąją – Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) Vykdomojo komiteto posėdis.

Be to, TOK nariai kartu su tarptautinių federacijų atstovais teikia medalius olimpinių žaidynių nugalėtojams. Man tokia garbė jau buvo tekusi vasarą Tokijuje. Olimpinė apdovanojimų ceremonija – įspūdingiausia akimirka sportininko karjeroje. Galimybė prisidėti prie tokio svarbaus jų gyvenimo momento – man didelė garbė. Kaskart džiaugiuosi kartu su atletais.