lt
EN
KONTAKTAI

Priekabiavimas, smurtas ir prievarta sporte

Priekabiavimas ir prievarta – tai žmogaus teisių pažeidimas, darantis žalą ir asmens, ir visos organizacijos gerovei. Sporte dėl to kenčia sportininkai ir kiti žmonės, o teisinę, finansinę ir moralinę atsakomybę tenka prisiimti sporto organizacijoms. Šios problemos nesvetimos nė vienai sporto šakai ir pasitaiko tarp paties įvairiausio meistriškumo sportininkų.

Vykdydamas savo vaidmenį užtikrinant sportininkų sveikatos stiprinimą ir apsaugą, TOK pripažįsta sportininkų teisę į saugią ir draugišką sporto aplinką. Visi su sportu susiję asmenys privalo prisidėti prie priekabiavimo ir prievartos apraiškų išaiškinimo, tai pat prevencijos ir orumo, pagarbos ir saugumo kultūros ugdymo sporte. Už saugumą pirmiausia atsako sporto organizacijos, todėl jos turėtų aktyviai siekti išaiškinti ir išgyvendinti minėtas apraiškas. Palanki sporto sistema, įgalinanti sportininkus, gali prisidėti prie priekabiavimo ir prievartos prevencijos ir sporte, ir už jo ribų.

Daugiau skaitykite: www.olympic.org/sha

PRIEKABIAVIMAS IR PRIEVARTA SPORTE

Nepaisant visiems žinomos sporto naudos, jis taip pat gali daryti neigiamą įtaką sportininkų sveikatai, gerovei ir dorovei dėl priekabiavimo ir prievartos apraiškų.

Priekabiavimas ir prievarta dažnai yra piktnaudžiavimo galia rezultatas, jų priežastys gali būti įvairios – rasė, religija, odos spalva, pažiūros, etninė kilmė, fizinės savybės, lytis, lytinė orientacija, amžius, neįgalumas, socialinis ir ekonominis statusas, sportiniai gebėjimai. Tai gali būti vienas sporto aplinkoje ar internete įvykęs incidentas arba keletas incidentų. Priekabiavimas ir prievarta gali būti tyčiniai, atsitiktiniai ir priverstiniai.

Paprastai išskiriamos keturios priekabiavimo ir prievartos formos, pasireiškiančios atskirai arba sąveikoje. TOK taip apibrėžia minėtas smurtavimo formas:

  • Psichologinė prievarta yra bet koks nepageidaujamas elgesys arba veiksmas, įskaitant judėjimo laisvės apribojimą, atskirtį, įžeidinėjimą, žeminimą, bauginimą ir infantilizavimą, galintis sumenkinti sportininko tapatumą, orumą ir savivertę.
  • Fizinė prievarta yra bet koks tyčinis nepageidaujamas veiksmas, pvz.: kumščiavimas, mušimas, spardymas, kandžiojimas arba deginimas, sukeliantis fizinę traumą arba sužalojimą. Fiziniu smurtavimu taip pat gali būti laikoma priverstinė arba netinkama fizinė veikla (pvz., amžiaus arba fizinių duomenų neatitinkantys treniruočių krūviai, treniravimasis susižeidus arba jaučiant skausmą), priverstinis alkoholio ir dopingo vartojimas.
  • Seksualinis priekabiavimas yra bet koks verbalinis arba fizinis seksualinio pobūdžio elgesys, kurio kitas asmuo nepageidauja arba kurį yra priverstas kęsti dėl jam daromo spaudimo ar manipuliavimo. Seksualinis priekabiavimas taip pat gali peraugti į seksualinę prievartą.
  • Nepaisymas šiuo atveju reiškia trenerio ar kito asmens, turinčio prižiūrėti sportininkus, nesugebėjimą užtikrinti sportininkui minimalų priežiūros lygį, taip sukeliant žalą, leidžiant kitiems sukelti žalą arba sukeliant neišvengiamą žalos pavojų.

PAPLITIMAS, RIZIKOS IR PADARINIAI

Priekabiavimo ir prievartos pasitaiko visose sporto šakose ir tarp paties įvairiausio meistriškumo ir amžiaus sportininkų, tačiau didžiausia rizika kyla aukšto meistriškumo  sportininkams, taip pat turintiems negalią, vaikams, lesbietėms ir gėjams, biseksualiems ir transseksualiems (LGBT) sportininkams. Visų formų priekabiavimas ir prievarta glaudžiai susijęs su psichologine prievarta, o sportininkai gali ne tik tapti aukomis, bet ir smurtautojais.

Priekabiavimas ir prievarta gali turėti rimtą neigiamą poveikį sportininkų fizinei, socialinei ir psichinei sveikatai. Dėl to gali suprastėti rezultatai arba net kilti mintis atsisakyti sporto. Taip pat priekabiavimas ir prievarta gali sukelti psichosomatinius susirgimus, nerimą, depresiją, svaiginimąsi, savęs žalojimą ir netgi pastūmėti į savižudybę. Priekabiavimo ir prievartos pasekmės gali išlikti ilgą laiką net ir po to, kai sportininkas meta sportą.

Aukštas pareigas užimančių asmenų pasyvus požiūris ir nesikišimas, neigimas ir (arba) tylėjimas didina psichologinę priekabiavimo ir prievartos daromą žalą. Liudininkų neveiklumas taip pat skatina aukas manyti, kad priekabiavimas ir prievarta yra teisiškai ir socialiai priimtini ir (arba) kad sporto dalyviai yra bejėgiai pasisakyti prieš tokį elgesį.

Daugiau skaitykite: www.olympic.org/news/ioc-adopts-consensus-statement-on-sexual-harassment-and-abuse-in-sport

SMURTAS SPORTE

Kasdien įvairiose pasaulio šalyse vyksta tūkstančiai sporto varžybų be jokių užuominų į smurtą. Tačiau vis pasitaikantys smurto atvejai kelią grėsmę sportui ir olimpiniam judėjimui. Todėl į smurtą būtina deramai reaguoti.

SMURTAS TARP SPORTININKŲ

Bet kurioje fizinėje veikloje esama susižalojimo rizikos, kuri padidėja, kai sportininkai priartėja prie savo gebėjimų ribos. Apibendrinant galima pasakyti, kad sportininkams paliekama patiems spręsti, kokią riziką prisiimti. O žalos, kurią sportininkas gali sukelti pat sau, grėsmė paprastai laikoma priimtina sportavimo dalimi.

Tačiau atvejai, kai treneriai ir mokytojai skatina sportininkus rizikuoti savo gyvybe arba sveikata, nors pastarųjų nuojauta ir protas ragina to nedaryti, yra netoleruotini.

Smurto apraiškų gali pasitaikyti net ir tose sporto šakose, kuriose neturėtų būti fizinio kontakto. Tokiu atveju oficialiems asmenims tenka nuspręsti, kas už tai atsakingas ir ar toks veiksmas buvo tyčinis. Sprendimo dėl tyčinio veiksmo priėmimas yra turbūt sudėtingiausia užduotis oficialiam asmeniui, nes tik sportininkai iš tiesų žino, ar jie varžosi vadovaudamiesi sportiškumo dvasia.

Stiprus fizinis kontaktas – neatsiejama kai kurių sporto šakų dalis. Pavyzdžiui, taisyklėse numatyta, kad futbolininkai gali atakuoti petimi, o ledo ritulio žaidėjai blokuoti kūnu. Bokse intensyvus kontaktas ne tik leidžiamas, bet ir nulemia kovos baigtį.

Jei stiprus fizinis kontaktas leidžiamas, kyla klausimas, kiek stiprus jis gali būti, kol prilygs smurtui? Kas sprendžia, kur yra riba?

Patiems sportininkams tenka svarbus vaidmuo nustatant, kas yra priimtina, kas – ne. O sportą administruojančios institucijos, rengdamos taisykles ir viešus pareiškimus, turi vadovautis olimpiniu siekiu skatinti draugystę.

Būtina nustatyti ribą, ką galima ir ko negalima padaryti draugui (net ir sporte ir net kai jis jūsų smūgius priima savo noru). Taigi pagrindinis kriterijus yra draugystė.

Su smurtu geriausiai gali kovoti treneriai, žiniasklaida ir mokytojai. Bet treneriams kartais būdinga pagunda pernelyg entuziastingai skatinti savo sportininkus imtis smurtinių veiksmų. O sportininkai linkę daryti tai, ką liepia treneris, net jei jiems ir kyla moralinių abejonių. Todėl treneriams ir mokytojams tenka didelė atsakomybė eliminuojant nebūtiną smurtą iš sporto.

SMURTAS TARP ŽIŪROVŲ

Žiūrovų smurtavimo problema jau keletą dešimtmečių aktuali daugelyje sporto šakų ir šalių. Yra daug šio smurtavimo priežasčių teorijų:

  • Žaidėjų smurtas aikštelėje sukelia aistruolių smurtą tribūnose.
  • Smurtą skatina teisėjų sprendimai.
  • Komandų aistruoliai „konkuruoja“ tarpusavyje.
  • Didelėje minioje aistruoliai, kartais paveikti alkoholio, imasi veiksmų, kurių nesiimtų pavieniui.
  • Grupėse žmonės tampa agresyvesni, o grupinio smurto pavyzdžiai skatina imtis neleistinų veiksmų.

Kad ir kokios būtų priežastys, aistruolių smurtavimas turi didelį poveikį žmonių požiūrio į sportą, įskaitant dalyvavimą varžybose ir sporto rėmimą bendruomenėse, formavimui. Todėl labai svarbu skiepyti jaunimui tinkamas etines vertybes.

Sporto judėjimo atstovai kartu su politinėmis institucijomis privalo spręsti smurto tarp žiūrovų problemą ir parengti jos sprendimo politiką ir metodus.

PRIEKABIAVIMO IR PRIEVARTOS SPORTE PREVENCIJOS STRATEGIJOS

Sporto organizacijos gali padėti išvengti smurtavimo ir priekabiavimo parengdamos:

  • sportininkų apsaugos politiką ir procedūras;
  • elgesio kodeksus;
  • švietimo ir mokymo programas;
  • skundų teikimo ir palaikymo priemones sportininkams, kurie mano patiriantys smurtą;
  • stebėjimo ir vertinimo sistemas, skirtas užtikrinti, jog laikomasi geriausių praktikų.

Tokias nuostatas turėtų įdiegti kiekviena sporto organizacija.

TOK parengė iniciatyvas, skirtas padėti sporto organizacijoms parengti ir įgyvendinti politiką ir procedūras sportininkams apsaugoti nuo priekabiavimo ir prievartos sporte.

Politika veikia kaip ketinimų įvardijimas, bylojantis apie įsipareigojimą kurti saugią ir savitarpio pagarba grindžiamą aplinką. Ji turėtų apibrėžti, kokiais būdais reikėtų populiarinti teises, gerovę ir apsaugą.

Ši politika suteiktų galimybę organizacijoms, gavusioms skundą arba kaltinimą, nedelsiant imtis nešališkų ir teisingų veiksmų, o prireikus taikyti drausmines nuobaudas.

Elgesio kodeksuose aprašomos priimtinos elgesio normos, kurių laikymasis padeda įgyvendinti pasirinktą politiką. Šios elgesio normos nubrėžia aiškią ribą tarp to, kas priimtina ir kas nepriimtina, taigi gali padėti sumažinti seksualinio priekabiavimo, prievartos ir nepagrįstų kaltinimų tikimybę.

Visos sporto organizacijos turėtų:

  • parengti priekabiavimo ir prievartos prevencijos politiką ir procedūras;
  • stebėti jų įgyvendinimą;
  • įvertinti jų poveikį nustatant priekabiavimo ir prievartos atvejus bei mažinant jų skaičių;
  • parengti švietimo ir mokymo programą apie priekabiavimą ir prievartą jų sporto šakoje (-se);
  • skatinti ir pavyzdžiu laikyti nešališką, pagarbią ir etišką lyderystę;

puoselėti glaudžias partnerystes siekiant užtikrinti priekabiavimo ir prievartos prevenciją.

Politika turėtų:

  • įvardyti minėtas problemas ir jų sprendimo būdus;
  • būti aiški ir lengvai suprantama;
  • numatyti konsultacijas su sportininkais;
  • būti patvirtinta atitinkamų valdymo struktūrų (pvz., vykdomojo komiteto) ir įtraukta į organizacijos įstatus ir (arba) taisykles;
  • būti plačiai skleidžiama parengiant ir publikuojant išsamią švietimo ir mokymo strategiją;
  • galioti visiems organizacijos nariams;
  • užtikrinti visų narių teisę į pagarbą, saugumą ir apsaugą;
  • nurodyti, kad svarbiausia yra narių gerovė;
  • įvardyti, kas atsako už politikos įgyvendinimą ir laikymąsi;
  • nurodyti, kas yra laikoma pažeidimais;
  • nurodyti galimas pažeidimų pasekmes;
  • apibrėžti skundų teikimo ir jų nagrinėjimo procedūras;
  • nurodyti, kur visos susijusios šalys gali kreiptis patarimo ir paramos;
  • reglamentuoti apskaitos tvarką;
  • pateikti rekomendacijas trečiųjų šalių informatoriams;
  • būti reguliariai peržiūrima ir atnaujinama, ypač iš esmės pasikeitus organizacijos steigiamiesiems įstatų reglamentams arba teisės nuostatoms.

Sporto organizacijos turėtų priimti konkretiems jų nariams taikomus elgesio kodeksus, į kuriuos reikėtų įtraukti elgesio normų gaires, aiškiai numatant, ką daryti netinkamo elgesio atveju, įskaitant rekomendacijas dėl drausminių nuobaudų ir sankcijų.

TOK parengė informacijos apie priekabiavimo ir prievartos sporte prevenciją:

Daugiau skaitykite: www.olympic.org/athlete365/library/safe-sport

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS