Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė

Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui nuo 2012 m. vadovauja olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. 2016 m. ir 2020 m. ji buvo perrinkta į šį postą.

Penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi šaulė darbą LTOK pradėjo dar būdama aktyvi sportininkė. 2000 m. Sidnėjuje iškovojusi olimpinį auksą ji tapo LTOK Generalinės asamblėjos nare. Vėliau D.Gudzinevičiūtė išrinkta LTOK Sportininkų komisijos pirmininke, 2004 m. tapo LTOK Vykdomojo komiteto nare. 2012 m. Generalinė asamblėja išrinko ją LTOK prezidente. Šiame poste D.Gudzinevičiūtė pakeitė nuo pat LTOK atkūrimo 1988 m. olimpiniam komitetui vadovavusį Artūrą Poviliūną.

Jau 2013 m. D.Gudzinevičiūtė buvo išrinkta į Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomąjį komitetą.

2018 m. Buenos Airėse LTOK prezidentė išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nare. Iki tol nei vienas lietuvis nebuvo tapęs TOK nariu.

2021 m. D. Gudzinevičiūtė buvo išrinkta EOK viceprezidente. Ji – pirmoji moteris šiose pareigose.

Daina Gudzinevičiūtė ir Thomas Bachas

Vizitinė kortelė:

Daina Gudzinevičiūtė gimė 1965 m. gruodžio 23 d. Vilniuje

Sportuoti pradėjo 1978 m. (stendinis šaudymas). Pirmasis treneris – Vytautas Puzeras. Treneriai – Leonas Molotokas, Vytautas Blonskis

Lietuvos (nuo 1986 m.) ir SSRS (1988-1989 m.) rinktinių narė

1988 SSRS taurės varžybų laimėtoja

1988, 1989, 1992 m. pasaulio policijos čempionatų aukso medalių laimėtoja

1988 m. Europos čempionė (asmeninėje ir komandų įskaitoje), 1992, 2005 ir 2009 m.  Europos vicečempionė,  1992 m. Europos čempionato bronzos laimėtoja

1989 m. pasaulio čempionė (komandų įskaitoje), 2002 m. pasaulio vicečempionė (asmeninėje įskaitoje)

2000 m. olimpinė čempionė

+12

Dalyvavo šešeriose olimpinėse žaidynėse – 1996 m. Atlantos (10 vieta), 2000 m. Sidnėjaus (1), 2004 m. Atėnų (14), 2008 m. Pekino (5), 2012 m. Londono (14).

2009 m. pasaulio taurės etapo San Marine laimėtoja

Nuo 1986 m. pasiekė ir pagerino 10 Lietuvos rekordų. Dviejų olimpinių rekordų autorė (2000; stendinis  šaudymas tranšėjinėje aikštelėje – 71 taškas iš 75 ir 93 iš 100).

Išsilavinimas: Vilniaus universiteto teisės studijų diplomas, sporto psichologijos studijos Prancūzijos taikomosios psichologijos koledžo Rygos filiale.

1988-2005 m. dirbo Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje

Nuo 2000 m. – LTOK Generalinės asamblėjos narė

2001-2012 m. – LTOK sportininkų komisijos pirmininkė

Nuo 2004 m. – LTOK Vykdomojo komiteto narė

Nuo 2012 m. – LTOK prezidentė (perrinkta 2016 m. ir 2020 m.).

Nuo 2013 m. – EOK Vykdomojo komiteto narė

2012-2014 m. – EOK Lyčių lygybės sporte komisijos narė

2014-2017 m. – EOK Lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė, nuo 2018 m. – šios komisijos koordinatorė

Nuo 2018 m. – TOK narė, TOK sportininkų palaikymo komisijos narė

Nuo 2019 m. – 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių Milanas-Kortina koordinavimo komisijos narė

Nuo 2021 m. – EOK viceprezidentė

Nuo 2022 m. – ANOC Vykdančiosios tarybos narė

Apdovanojimai:

Kūno kultūros ir sporto komiteto (1988, 1989), Kūno kultūros ir sporto departamento (1992, 2000, 2002, 2005) medaliai Uż aukštus sporto pasiekimus

Vidaus reikalų ministerijos vardinis ginklas (2000)

Lietuvos metų moteris (2000)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius (2001)

LTOK Charta Solemnis. Pro Meritis Olimpicis (2005), LTOK atkūrimo dvidešimtmečio medalis (2008), LTOK Garbės ženklas (2015)

TOK prizas Sportas ir kova prieš dopingą (2009)

TOK apdovanojimas „Moteris ir sportas“ (2018)

+9

Apie svarbiausius laimėjimus ir karjeros posūkius – iš Dainos Gudzinevičiūtės lūpų

Apie sportinės karjeros pradžią: „Šaudymu domėjosi brolis Sigitas. Jis mane 1978 m. rudenį ir atvedė į „Dinamo“ šaudyklą. Čia treneris Vytautas Puzeras pora mėnesių davė patampyti šautuvą, pamokė, kaip jį reikia laikyti, prisitaikyti. Nelengva buvo apsieiti su tuo ryškiai už mane didesniu ginklu. Dėl to prisiklausiau nemaža replikų, bet kentėjau ir nekantriai laukiau dienos, kai gausiu pašaudyti. Numušusi pirmąsias lėkšteles apsidžiaugiau ir nustebau: nejaugi aš pati į jas pataikiau? Pasirodo, pati, niekas nepadėjo. Kad aš tapau šaule ir pasiekiau atitinkamą meistriškumo lygį, didelis trenerio Puzero nuopelnas. Moka jis sudominti vaikus šia neitin populiaria sporto šaka. O juk svajojau žirgu jodinėti. Bet mama draudė, bijojo, kad nenukrisčiau.“

Po dvigubo triumfo 1988 m. Europos čempionate: „Rinktinės garbę man patikėjo ginti pirmą kartą ir dar tokiose atsakingose varžybose. Tad, kai pradėjau šaudyti, drebėjo ir kojos, ir rankos.“

Apie savijautą praėjus dienai po pergalės 2000 m. olimpinėse žaidynėse: „Dar negaliu patikėti , kad aš – olimpinė čempionė, mane visi sveikina, bučiuoja, įteikia gėlių. Visi visur tempia, šnekina, žurnalistai neleidžia ramiai pabūti. Toks didelis dėmesys malonus, antra vertus – jaudinantis. Šaudykloje gal netgi buvo ramiau.”

Apie sportinės karjeros pabaigą 2012 m.: „Su šaudymu atsisveikinau tą dieną, kai buvau išrinkta LTOK prezidente. Tas, kuris taikosi atsisėsti ant dviejų kėdžių, labai dažnai pataiko per viduriuką. Bandyti suderinti ir viena, ir kita, mano manymu, visiškai neįmanoma.”

Iš prisistatymo LTOK prezidento rinkimuose 2012 m.: „Turiu daug idėjų ir energijos bei entuziazmo – manau, kad būtent šių savybių reikia komandos lyderiui, LTOK prezidentui.  Tikiu, kad įvairialypis požiūris – vertybė, tad ir į savo komandą siūlau skirtingus žmones. Naują komandą, kurioje subalansuota patirtis, išsilavinimas, entuziazmas, naujos idėjos. Komandą, kurios sudėtis kito, atsižvelgiant į jūsų lūkesčius. Mano komanda įvardijama atvirai ir jokių pilkųjų kardinolų, kuriais gąsdina oponentai, nėra. Tai ne kosmetiniai, bet realūs pokyčiai. Esu įsitikinusi, kad LTOK prezidentas turi būti atviras tiek konkrečių praktinių sportininkų, trenerių problemų sprendimui, tiek siekiant iš esmės gerinti sporto situaciją.“

Apie lyčių lygybės svarbą gavus TOK apdovanojimą „Moteris ir sportas“ 2018 m.: „Seniai įrodyta, kad produktyvesni yra tie kolektyvai, kuriuose išlaikomas vyrų ir moterų balansas. Abiejų lyčių atstovai, dirbdami kartu, vieni kitus labai gerai papildo, o ne stabdo ar užima vieni kitų vietas. Net Lietuvos mažųjų žaidynėse darželinukų komandose yra po lygiai berniukų ir mergaičių. To link einame ir per kitas žaidynes, vadovaujamės rengdami Europos jaunimo olimpinį festivalį. Lyčių lygybė turėtų atsispindėti ir kalbant apie vadovaujamuosius postus. Štai LTOK Vykdomajame komitete dabar dirba penkios moterys.“

Apie išrinkimą TOK nare 2018 m.: „Tai milžiniškas mūsų bendro darbo įvertinimas. Mūsų, t. y. tų, kurie dalyvauja masiniuose LTOK renginiuose, Olimpinio solidarumo remiamose programose, įvairiausiuose kursuose sportininkams, treneriams, sporto vadybininkams. Nuo 2012 m., kai buvau išrinkta LTOK prezidente, padarėme didžiulį darbą. Ir tai ne pagyros, nes viską parodo konkretūs rezultatai. Kai kuriose srityse mus TOK laiko pavyzdžiu kitoms šalims. Mūsų švietimo projektus, Olimpinę dieną, išskirtinę mūsų finansavimo sistemą, kuri leidžia būti nepriklausomiems ir nuveikti labai daug naudingų darbų ne tik olimpinio judėjimo, bet ir viso šalies sporto labui, TOK labai vertina ir palaiko. Šio didžiulio įvertinimo tikrai neprisiimu sau. Tai yra visos sporto visuomenės, mūsų olimpinės šeimos, mūsų LTOK komandos darbo vaisius.“

Apie išrinkimą EOK viceprezidente 2021 m.: „Toks kitų Europos nacionalinių olimpinių komitetų vadovų pasitikėjimas – didelis įvertinimas ne tik man, bet ir Lietuvai. Dar kartą įsitikinome, kad tarptautinėje sporto politikos arenoje esame svarbūs žaidėjai. Man didelė garbė būti pirmaja moterimi šiose pareigose. Kartu su komanda esame pasiruošę dirbti olimpinio judėjimo ir Europos sportininkų labui.“

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS