Kilnus elgesys sporte yra daug daugiau nei tik laikymasis taisyklių. Šių laikų kilnus elgesys sporte yra paremtas pasitikėjimu savimi ir meile sportui.
„…čempionas yra daug daugiau, negu žmogus, kuris pirmas kirto finišo liniją. Čempionas yra daugiau negu nugalėtojas. Čempionas yra tas, kuris gerbia taisykles, grežtai pasisako prieš dopingą, ir rungiasi kilnaus elgesio dvasioje.”
iš Jacques Rogge, TOK prezidento kalbos, XIX Žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje Salt Lake City 2002 m.
Tarptautinio Fair Play judėjimo istorija
Mintis kovoti prieš šovinizmą ir smurtą sporte pradėjo formuotis 1963 metais, kai UNESCO Jaunimo institutas suorganizavo seminarą Vokietijoje, kur Tarptautinio sporto mokslo ir kūno kultūros komiteto (International Committee for Sport Science and Physical Education) bei Tarptautinės sporto spaudos asociacijos (International Sports Press Association) atstovai susitiko aptarti jungtinės veiklos galimybių skatinant bei skleidžiant kilnų elgesį sporte (Fair Play).
Ši veikla buvo paskatinta 1960 m. Romos vasaros olimpinių žaidynių, kai noras nugalėti bet kokia kaina peržengė visas ribas ir atėmė pirmąją sportininko gyvybę. Danų dviratininkas Knud Jensen, mirė dėl vartotų draudžiamų sportinę veiklą skatinančių preparatų. Šis šokiruojantis atvejis pažadino sporto pasaulį ir paskatino imtis griežtų veiksmų prieš dopingą, šovinizmą ir smurtą sporte. Tapo aišku, kad reikia nuosekliai dirbti, siekiant išlaikyti, apginti ir pabrėžti vertybių svarbą ir įtaką jauniems žmonėms.
Todėl 1960 m. gruodžio 5 d. Paryžiuje UNESCO, AIPS, ICSSPE, Tarptautinės krepšinio, futbolo, regbio imtynių federacijos įkūrė Tarptautinį komitetą P. de Kuberteno Kilnaus elgesio apdovanomijams teikti. 1973 m. organizacija buvo pervadinta į Tarptautinį Fair Play komitetą.
Tarptautinio Fair Play komiteto tikslas – saugoti ir skatinti pagarbą kilniam elgesiui ir jo vertybėms ne tik didžiąjame sporte ar sporto visiems progamose, bet ir kasdieniame gyvenime.
Fair Play judėjimas Lietuvoje
Olimpinė chartija skelbia: „Olimpizmo tikslas – sportu ugdyti harmoningą žmogų, padėti kurti taikią visuomenę, besirūpinančią žmogaus orumo saugojimu.”
1988 metai atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pasirinko savo veiklos šūkį: „Būk stipri ir dora, Lietuva!” Nenuostabu, kad jau 1993 m. kovo 25 d. LTOK įkūrė Kilnaus poelgio komisiją. Vadovu buvo išrinktas prof. Stanislovas Stonkus, nariais – Juozas Šapalas (Lietuvos lengvosios atletikos federacija), Gintautas Stasiulevičius (Lietuvos rankinio federacija), prof. Juozas Skernevičius (Vilniaus pedagoginis universitetas), Justinas Lagunavičius (Lietuvos kūno kultūros akademija), Kazys Kilčiauskas (sporto žurnalistas), Vytautas Dirmeikis (Lietuvos futbolo federacija).
1995 m. lapkričio 16 d. LTOK komisiją išplėtė ir patvirtino Lietuvos kilnaus žaidimo („Fair Play”) komitetą, kuris vėliau buvo pavadintas Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetu. Taip vadinamas iki šiol. Nuo 2002 m. šiam komitetui vadovauja Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, filosofas, rašytojas, daktaras Arvydas Juozaitis. Pasaulyje tai – „Fair Play“ judėjimas.
Lietuvos kilnaus sportinio elgesio judėjimo vadovai:
Stanislovas Stonkus (1993-1995, 1995-1999)
Kęstas Miškinis (1999-2002)
Arvydas Juozaitis (2002-2017)
Marius Paškevičius (2017-2021)
Austra Skujytė (nuo 2021 m.)
|
Kilnaus sportinio elgesio apdovanojimų laureatai |
||
|
1993 |
Kazimieras Budrys, Lietuvos krepšinio šeimų varžybų įkūrėjas |
Kilnaus poelgio prizas už Lietuvos krepšinio šeimų varžybų iniciavimą |
|
Algirdas Šocikas, Europos bokso sunkiojo svorio dukart čempionas |
Kilnaus poelgio prizas už džentelmeniškumą ringe |
|
|
1994 |
Pranas Berneckas, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininkas, Pasaulio lietuvių sporto žaidynių kūrėjas |
Kilnaus poelgio prizas už Pasaulio lietuvių žaidynių iniciavimą |
|
1997 |
Vaclovas Paleckis, bokso treneris |
Prizas už ilgametę trenerio veiklą, skęstančiųjų gelbėjimą bokso treneriui, per 49 darbo metus įtraukusiam į sportą šimtus jaunuolių. Treneris yra išgelbėjęs ir atgaivinęs du skęstančius žmones. |
|
1998 |
Stanislovas Stonkus, krepšininkas, treneris, LKKA profesorius habilituotas daktaras, pirmasis Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas |
Prizas už mokslinę edukacinę veiklą, kilnaus sportinio elgesio idėjos |
|
1999 |
Antanas Kaminskas, LKKA Gimnastikos ir šokių katedros docentas |
Prizas už ilgametę veiklą, diegiant sportininkų elgesio etikos normas |
|
2000 |
Algirdas Briedis, LTOK garbės narys, sporto organizatorius |
Prizas už sporto organizacinę veiklą, sveikos gyvensenos propagavimą |
|
2001 |
Sergejus Sokolovas, Panevėžio „Šviesos“ sporto klubo vadovas, aklųjų ir silpnaregių sporto treneris |
Prizas už organizacinę ir sporto veiklą |
|
2002 |
Šiaulių miestas |
Prizas už sportinį iniciatyvumą |
|
2004 |
Leonas Vaicekauskas, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos kūno kultūros mokytojas ekspertas |
Prizas už nepriekaištingą ilgametę pedagoginę ugdomąją veiklą |
|
2005 |
Algimantas Jucevičius, „Sportas visiems“ generalinis sekretorius |
Prizas už kilnų poelgį – savanorišką dingusio be žinios alpinisto paiešką |
|
2006 |
Pranas Rimša, LTOK Olimpinių studijų centro vadovas |
Prizas už ilgametį šviečiamąjį darbą, norminant sporto terminoligiją |
|
2007 |
Marius Paškevičius, Lietuvos nacionalinės dziudo rinktinės narys |
Prizas už kilnų poelgį – pagalba nelaimės ištiktam treneriui |
|
2008 |
Petras Stankevičius, krepšinio treneris |
Už ilgametę krepšinio trenerio veiklą, krepšinio tradicijų puoselėjimą tarp jaunimo ir neįgaliųjų |
|
2009 |
Birutė Užkuraitytė – Statkevičienė, plaukikė, trenerė, socialinių mokslų daktarė, LKKA docentė |
Už savanorišką trenerio darbą su neįgaliaisiais sportininkais, pavyzdinę sportinę karjerą, sveikatinimo ir edukologinę veiklą kilnaus sportinio elgesio dvasioje |
|
2010 |
Lietuvos sporto muziejus |
Už ilgametę edukacinę veiklą |
|
2011 |
Gintautas Igaris, motociklininkas |
Už kilnų poelgį – pagalba susižeidusiam varžovui |
|
2013 |
Valdas Adamkus |
Už ilgametę veiklą vystant sportą Lietuvoje ir lietuvių tarpe užsienyje |