Gerasis valdymas

2008 metais Tarptautinis olimpinis komitetas sukūrė gerojo valdymo normų ir rekomendacijų rinkinį, pavadintą „Pagrindiniai universalūs gerojo valdymo principai sporte ir olimpiniame judėjime“.

„Negalime tikėtis, kad kiti laikysis aukštų etinių standartų, jei patys nesugebėsime to daryti. Negalime tikėtis tinkamo elgesio sporto varžybose, jei neužtikrinsime gerojo valdymo visoje olimpinėje šeimoje,“- XIII olimpinio kongreso atidarymo kalboje 2009 metais sakė buvęs TOK prezidentas Jacquesas Rogge’as.

2013 metų lapkritį  Tarptautinio olimpinio komiteto būstinėje, Olimpinio suvažiavimo metu, buvo patvirtinta būtinybė visiems olimpinio judėjimo dalyviams laikytis gerojo valdymo ir etikos principų, kurie buvo

Olimpiniame Etikos kodekse minima, kad „Visi olimpinio judėjimo dalyviai privalo vadovautis Pagrindiniais universaliais olimpinio ir sporto sąjūdžio gero valdymo principais, ypač susijusiais su skaidrumu, atsakingumu ir atskaitingumu”.

Gerasis valdymas yra svarbi pagrindinių olimpinio judėjimo principų dalis. Jo paskirtis – užtikrinti visų partnerių tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą.

Pagrindinius visuotinius gerojo valdymo principus sudaro 8 punktai:

  • Taisyklių skaidrumas: aiškūs, lengvai prieinami ir viešinami dokumentai; finansinis skaidrumas, ypač finansinių įsipareigojimų, konkursų procesų, finansinės informacijos atskleidimo, sąskaitų tvarkymo pagal visuotinai priimtus apskaitos principus
  • Valdymo skaidrumas (darbotvarkė, dokumentacija)
  • Vadovų skaidrumas (pareigų aprašai, objektyvūs įdarbinimo kriterijai)
  • Rizikos valdymo skaidrumas
  • Efektyvi vidinė komunikacija
  • Dalijimasis atsakomybe (aiškus atsakomybių pasidalijimas, sprendimų priėmimo struktūra)
  • Atsakomybių kontrolė: aiškios ir reguliarios išrinktų ir paskirtų pareigūnų ataskaitos
  • Reguliarūs ir teisėti rinkimai
  • Teisė teikti apeliaciją dėl visų tipų drausminamųjų priemonių
  • Pagarba mažumoms: teisių į saviraišką ir žodžio laisvę gerbimas

Laikantis „Olimpinės darbotvarkės 2020“ rekomendacijų, Tarptautinis olimpinis komitetas siūlo sąrašą principų ir elementų, kuriuos turėtų pripažinti ir kurių turėtų laikytis nacionaliniai olimpiniai komitetai bei kompetentingos valdžios institucijos. Nacionaliniams olimpiniams komitetams taip pat pateikiami Bendrieji minimalūs pagrindinių gerojo valdymo principų įgyvendinimo reikalavimai, į kuriuos įtraukta ir savęs įvertinimo priemonė.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) bendradarbiaudamas su TOK į lietuvių kalbą išvertė bendruosius gerojo valdymo principus. Jų pagrindu dirba Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, vadovaujantis šiais principais rekomenduojama dirbti visoms Lietuvos sporto federacijoms.  

Bendri gerojo valdymo principai:

Bendri gerojo valdymo principai

LTOK manipuliavimo sporto varžybomis prevencijos kodeksas:

Manipuliavimo varzybomis prevencijos taisykles

Savo veiklą LTOK nuolat vertina pagal TOK sukurtus Gerojo valdymo principus, dalyvauja Europos komisijos finansuojamuose Erasmus+ Sportas programos projektuose SIGGS (Support the Implementation of Good Governance in Sport), GANTT (Practical Execution of Good Governance in Sport for Baltics), RINGS ir kituose.

Kaip numatyta apibrėžtuose gerojo valdymo principuose, kasmet LTOK pateikia veiklos ir finansų planus, finansines ataskaitas, LTOK.LT svetainėje viešinami svarbiausi organizacijos dokumentai, nuolat bendradarbiauja su žiniasklaida, organizacijos viduje laikomasi „Olimpinės darbotvarkės 2020” principų, lyčių lygybės rekomendacijų.

LTOK siekis – remiantis TOK sukurta metodika, nuolat tobulėti visose veiklos srityse ir atitikti aukščiausius gerojo valdymo standartus.

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS