Olimpinėse žaidynėse debiutavęs sunkiaatletis Arnas Šidiškis užėmė vienuoliktąją vietą. 

B grupėje, kur varžėsi penki sportininkai, olimpinį svorio kategorijos iki 109 kg turnyrą pradėjęs lietuvis buvo penktas dvikovėje surinkęs 343 kg. A grupėje kovojo devyni stipriausi šios kategorijos atletai, todėl po savo pasirodymo A.Šidiškis sakė: „Viskas gerai, džiaugiuosi, rezultatas nėra įspūdingas, bet įvykdžiau savo planą, esu mažiausiai dvyliktas. Galutinė vieta priklausys nuo to, kaip vakare startuos A grupė.“

Apie B grupės varžybas skaitykite čia>>>

Iš užsitikrintos dvyliktos į vienuoliktąją vietą 31 metų Lietuvos sportininką kilstelėjo netikėta Ali Hashemi nesėkmė. Stūmimo rungtyje visi trys jo bandymai buvo nesėkmingi ir iranietis nepasiekė įskaitinio rezultato.

Olimpiniu čempionu šioje svorio kategorijoje tapo olimpinį rekordą pasiekęs uzbekas Akbaras Djurajevas (430 kg). Sidabrą antrose žaidynėse iš eilės iškovojo armėnas Simonas Martirosyanas, o bronza džiaugėsi latvis Arturas Plesniekas (410 kg). Tai antrasis latvių medalis Tokijo žaidynėse – prieš tai čempione tapo vyrų krepšinio 3×3 rinktinė.

Prieš kelionę į Tokiją A.Šidiškis LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ papasakojo apie savo kelią olimpinių žaidynių link.

*  *  *

„Po žinios, kad kišenėje turiu kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes, kūnu nubėgo malonūs šiurpuliukai ir suvirpėjo širdis. Pamąsčiau, kad tokia galimybė gali pasitaikyti tik kartą gyvenime. Tai mano svajonė“, –prisipažino A.Šidiškis.

Klaipėdai jau keletą metų atstovaujantis sunkiaatletis neslepia, kad iki olimpinės svajonės jam teko eiti nelengvu keliu.

„Augau Vašuokėnų kaime, Anykščių rajone. Tekdavo keltis su saule, dirbti daug ūkio darbų. Vykimas į mokyklą buvo gana problematiškas: su vienu autobusu važiuodavau iki kito miestelio – Troškūnų, ten laukdavau pusvalandį kito autobuso ir vykdavau į Anykščius. Iš čia dar apie 2 km nuo stoties eidavau pėsčiomis iki mokyklos. Grįžimas po mokyklos ir treniruočių būdavo dar sudėtingesnis: autobusas iki Troškūnų dar važiuodavo, o iš Troškūnų dažnai tekdavo apie 7 km eiti namo per mišką iki savo kaimo. Tačiau aš dėl to nesierzindavau, o eidamas mišku mintyse sau kartodavau: „Čia man tik į naudą, ugdau valią, nepasiduosiu. Ateityje tai pravers“, – pasakoja A.Šidiškis.

Treniruotis pasiūlė tėvas

A.Šidiškis sunkiajai atletikai yra atidavęs pusę savo gyvenimo.

„Esu iškėlęs dešimtis, o gal net šimtus tūkstančius tonų svarmenų, per treniruotes išliejęs kibirus prakaito. Būna, kad per dieną iškeliu po 20 tonų svarmenų, tad įsivaizduokite, kiek tonų susidaro per 15 metų. Buvo ir sudėtingų gyvenimo akimirkų, kai mąsčiau, kad gal einu ne tuo keliu, tačiau vis tiek kantriai dirbau ir siekiau savo tikslų. Ir štai – aš olimpinėse žaidynėse. Fantastika! Tai dar kartą įrodo, kad gyvenime niekada nereikia nustoti siekti savo svajonių“, – žinomą posakį primena olimpietis.

Sunkiąją atletiką jis pasirinko gana vėlai – būdamas 15 metų. O išbandyti pasiūlė tėvas, kuris kartą grįžęs iš darbo papasakojo, kad susipažino su sunkiosios atletikos treneriu, ir pasiūlė pabandyti.

„Atėjau, pabandžiau ir patiko. Taip ir užsikabinau. Pamenu ir pirmąją treniruotę: kilnojau tik pagaliuką, o ne štangą. Net nemokėjau pritūpti visa pėda. Pirmasis mano treneris – Algirdas Ananka, vėliau mane treniravo Bronislavas Vyšniauskas, o dabar – Vincas Šlevinskis“, – pasakoja A.Šidiškis.

A.Šidiškis treneriu V.Šlevinskiu. Pauliaus Matulevičiaus nuotr.

Arnas Lietuvos sporto universitete studijavo treniravimo sistemas, pasirinko sunkiosios atletikos sporto šaką. Kurį laiką Anykščiuose dirbo sunkiosios atletikos treneriu. Bet vėliau, pakviestas B.Vyšniausko, pats pradėjo važinėti į Klaipėdoje rengiamas treniruočių stovyklas.

„Pamačiau, kad čia viskas vyksta profesionaliau: gyvenimas šalia sporto salės įrengtuose kambariuose, maitinimas, aplink – rinktinės nariai, visai kita atmosfera. Kai aplink yra vyresnių, stipresnių už tave, atsiranda didesnė motyvacija siekti rezultatų. Galiausiai nusprendžiau susieti ateitį su Klaipėda ir atstovauti šiam miestui“, – pasirinkimo motyvus dėsto A.Šidiškis.

Atleto asmeninis rovimo veiksmu pasiektas rekordas – 166 kg, stūmimo veiksmu daugiausia yra iškėlęs 200 kg.

Po žinios – sveikinimai

„Neapsakomas jausmas vilkėti triko su Lietuvos užrašu ir suprasti, kad gini savo gimtosios šalies vardą. Man tai ir garbė, ir pasididžiavimas, bet kartu ir atsakomybė“, – pabrėžia A.Šidiškis.  

Pagal reitingą kelialapius į Tokiją iškovojo aštuoni geriausi šio svorio sunkiaatlečiai, dar po vieną penkių žemynų atstovą gavo kelialapius į Tokiją pagal geriausius rezultatus, o vienam buvo įteiktas vardinis kvietimas.

 „Džiugu, kad aš Europos žemyne buvau tarp reitingo lyderių ir galiu vykti į Tokiją. Po žinios, kad patekau į olimpines žaidynes, sulaukiau daug sveikinimų – žinučių socialiniuose tinkluose, skambučių. Malonu, kai sulauki tiek dėmesio. Tiek metų paaukota sportui, išlieta tiek prakaito, pakeltos tonos svorių ir pagaliau nusišypsojo sėkmė“, – džiaugiasi A.Šidiškis.

Motyvuoja ir širdies draugė

Tarp labiausiai besidžiaugiančių olimpiniu kelialapiu buvo ir ilgametė Arno draugė Deimantė.

Arnas ir Deimantė. Sonatos Galin nuotr.

„Ji šią žinią sutiko net džiugiau nei aš. Su Deimante kartu esame jau vienuolika metų ir ji puikiai žino, kiek dėl šio tikslo esu atidavęs jėgų. Džiugu, kad ji nuolat mane palaiko, įkvepia tada, kai būna sunku, supranta, kai tenka išvykti į ilgas treniruočių stovyklas. Jos palaikymas mane labai motyvuoja“, – neslepia A.Šidiškis.

Jis puikiai pamena romantiškos pažinties ir draugystės su Deimante pradžią. Abu susipažino Arno kaimo šokiuose. Ji į šokius atvyko iš kito kaimo, esančio už 5 km. Dažnai Arnas į pasimatymus vykdavo dviračiu ar eidavo pėstute.

Pratęsė tradiciją

Šis sunkiaatletis – daugkartinis Lietuvos čempionas, įvairių tarptautinių turnyrų nugalėtojas, daugkartinis Europos ir pasaulio čempionatų dalyvis.

Arčiausiai Europos čempionato medalio Arnas buvo 2018 m., kai Rumunijoje iškovojo šeštą vietą. Tais pačiais metais Turkmėnistane vykusiame pasaulio čempionate jis liko vienuoliktas.

A.Šidiškis yra ketvirtasis nepriklausomos Lietuvos sunkiaatletis, kuris varžysis olimpinėse žaidynėse: pirmasis buvo Povilas Vitonis, kuris 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse buvo penkioliktas ir nešė Lietuvos trispalvę, antrasis – Ramūnas Vyšniauskas (dalyvavo 1996 m. Atlantos, 2000 m. Sidnėjaus, 2004 m. Atėnų ir 2008 m. Pekino žaidynėse), trečiasis – Aurimas Didžbalis, kuris 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse pelnė bronzos medalį.