Straipsnyje esančių nuotraukų autoriai: Alfredo Pliadžio, Valdo Malinausko, Mindaugo Kulbio, Broniaus Čekanausko, LTOK archyvo nuotr.

Prancūzija mūsų olimpinėje istorijoje užima ypatingą vietą: tai šalis, kurioje Lietuvos sportininkai 1924 m. debiutavo Paryžiuje surengtose olimpinėse žaidynėse, 1992 m. Albervilyje vykusiose žiemos žaidynėse po 64 metų pertraukos vėl žengė į olimpinį stadioną kaip nepriklausomos šalies atstovai ir būtent čia, Paryžiuje, 2024 metais švęsime savo olimpinį šimtmetį.

Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., nes tų metų kovą buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, per kurį lygos statutas papildytas dar viena prievole – organizuoti šalyje olimpinį sąjūdį. Naujasis 9-as straipsnis skambėjo taip: „Lietuvos sporto lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos sporto lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turi susirinkti anksčiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant.“

Taigi būtent į Lietuvos sporto lygą prieš šimtmetį atėjo kvietimas mūsų sportininkams atvykti į 1924 m. Paryžiuje rengiamas vasaros olimpines žaidynes. LSL pasiekė dar keturi tokio pat pobūdžio oficialūs kvietimai: į 1928 m. Sankt Morico žiemos ir tų pačių metų Amsterdamo vasaros žaidynes bei 1932 m. Leik Plasido žiemos ir Los Andželo vasaros žaidynes. Bet dėl pasaulinės ekonominės krizės ir sunkios jaunos valstybės Lietuvos finansinės padėties mūsų atstovai dvejose pastarosiose JAV rengtose žaidynėse nedalyvavo.

1932 m. Lietuvos sporto lygos veiklą perėmė Kūno kultūros rūmai – pirmoji valstybinė sporto įstaiga Lietuvoje. Vis buvo grįžtama prie svarstymų, ar olimpiniam sąjūdžiui kuruoti reikalinga atskira organizacija.

1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas. Švietimo ministras įgavo teisę skirti komiteto pirmininką ir dalį narių penkeriems metams. Kūno kultūros rūmų sporto sąjungų pirmininkai pagal statutą tapo Lietuvos tautinės olimpiados komiteto nariais.

Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas: du pirmininko pavaduotojai – Jonas Navakas ir Rapolas Skipitis, iždininkas Česlovas Butkys, sekretorius Vincas Kemežys. Komitetas pradėjo darbą, kuris 1938 m. buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme.

1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas.

1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.

1952–1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).

1988-ieji: bundanti Lietuva ir LTOK atkūrimas 

1988 m. iškart po Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo šalies sporto bendruomenė viena pirmųjų išsirinko Sąjūdžio rėmimo grupę. Jos nariai Vytautas Briedis, Dainius Kepenis, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Antanas Vaitkevičius  iškėlė idėją ne tik atkurti olimpinį komitetą, bet ir iš esmės pertvarkyti Lietuvos sporto sistemą.

Didžiulį impulsą LTOK atkūrimui davė 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“. Po publikacijos redakciją pasiekė laiškai su daugiau kaip šimtu tūkstančių parašų, raginančių atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.

Prasidėjus sunkiai sustabdomiems procesams, Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija nusprendė sudaryti komisiją (darbo grupę) olimpiniam komitetui atkurti. Jos vadovu buvo paskirtas tuometis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas, darbo grupę sudarė iškiliausi ir įtakingiausi sportininkai, kultūros, mokslo veikėjai, teisininkai. Pagrindiniai darbo grupės tikslai buvo aiškiai suformuluoti galimybes atkurti olimpinį komitetą ir pateikti siūlymų Lietuvos sporto pertvarkai įvykdyti.

1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK

Olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. Jo metu atkurta Lietuvos olimpinė organizacija, pavadinta Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkuriamajame suvažiavime išrinktas pirmasis atkurtojo LTOK prezidentas bei trys viceprezidentai. LTOK prezidentu tapo darbo grupės vadovas A.Poviliūnas, viceprezidentais –  K.Motieka, V.Nėnius ir olimpinis čempionas G.Umaras. Generaliniu sekretoriumi paskirtas J.Grinbergas.

Atkūrus LTOK prasidėjo tarptautinio pripažinimo paieškos. 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. 1990 m. liepos 30 d. Lozanoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas. Jis pažadėjo pasitarti šiuo klausimu su kitais TOK nariais ir sudaryti Baltijos šalių informacinę komisiją. Procesai buvo lėti, bet sprendimus pagreitino 1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje ir SSRS žlugimas. Pasaulis pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir Jungtinės Tautos rugsėjo 17 d. Lietuvą priėmė į savo gretas.

1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“

Lemtingas TOK vykdomojo komiteto posėdis 1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne, kuriame nuspręsta grąžinti Baltijos šalis į olimpinę šeimą

Nors tokio pobūdžio sprendimai įprastai tvirtinami TOK sesijoje, šiuo atveju, pasinaudojus Olimpinėje chartijoje numatyta neeiline procedūra, nuspręsta pagreitinti įvykius ir suteikti galimybę TOK nariams balsuoti paštu. Buvo išsiųsti 94 biuleteniai: už Lietuvos olimpinio komiteto sugrąžinimą ir pripažinimą balsavo 84 TOK nariai, prieš nebuvo (10 neatsiuntė laiškų). Gavus balsavimo biuletenius, 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. TOK prezidentas J.A.Samaranchas pasirašė trims Baltijos šalims adresuotus kvietimus dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Prancūzijos mieste Albervilyje žiemos žaidynės turėjo prasidėti vasario 8-ąją. Taigi po ilgo laukimo jaunai valstybei ir Olimpiniam komitetui teko raitotis rankoves ir pamėginti padaryti viską, kad geriausi jos sportininkai galėtų garbingai sugrįžti į olimpines žaidynes.

Sugrįžimas – vėl Prancūzijoje

1924 m. gegužės 25 d. 15.30 val. – tai pirmojo Lietuvos olimpinio debiuto skaičiai, kai Paryžiaus „Pershing“ stadione rungtynes su būsimaisiais žaidynių vicečempionais šveicarais pradėjo Lietuvos futbolininkai. Kartu nesitreniravusi, likus kelioms dienoms iki žaidynių surinkta komanda praėjus dešimčiai valandų po 40 val. kelionės traukiniu debiutines rungtynes pralaimėjo 0:9 ir į kitą etapą nepateko.

Prieš antrąjį olimpinį sugrįžimą teko susidurti su ne ką menkesniais iššūkiais. Ne, traukiniu 40 valandų šįkart sportininkai nevažiavo, bet pasirengti šioms žaidynėms teko per 90 dienų. Tik tiek laiko buvo likę, kai po beveik trejų izoliacijos metų antrąkart Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintos jaunos šalies sportininkai ir sporto organizatoriai pagaliau sulaukė kvietimo į 1992 m. Albervilio žiemos olimpines žaidynes.

„Valstybė tik kūrėsi, pinigų nebuvo, lietuviški pasai irgi buvo tik pradėti spausdinti. Pirmuoju numeriu pažymėtas lietuviškas pasas buvo išduotas olimpinei čempionei Vidai Vencienei. Mes būtinai norėjome važiuoti su savo pasais, o valstybė padarė viską, kad į žaidynes išvyktume kaip nepriklausomos šalies atstovai“, – yra pasakojęs vienas pagrindinių LTOK atkūrimo vairininkų A.Poviliūnas.

Visos vėlesnės žaidynės pamažu tapo ketverių olimpinio ciklo metų darbo rutina, o štai pačios pirmosios – 1992 m. Albervilio žiemos ir tais pačiais metais Barselonoje vykusios vasaros buvo pažymėtos didžiulio entuziazmo ir patriotizmo ženklu.

„Pačios pirmosios Albervilyje – kaip iš laivo į balių“, – taip minėtą 90 dienų pasirengimo žaidynėms laikotarpį apibūdino A.Poviliūnas.

Per šimtmetį įmanoma sudalyvauti 52 olimpinėse žaidynėse (26 vasaros ir 26 žiemos). 2024 m. Paryžiuje vyksiančios žaidynės bus 32-osios, kuriose bus mūsų šalies sportininkų. Vadinasi, praleidome dvidešimt olimpinių žaidynių. Dėl įvairių priežasčių – jaunos valstybės finansinių nepriteklių, kilusio karo, sovietų okupacijos ir žaidynių boikoto. Bet pasižiūrėkime, kaip Lietuvos atstovams pavyko įveikti ligšiolinę olimpinę distanciją, kurioje kol kas – 31 vasaros ir žiemos olimpinė stotelė.

Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse

1924 m. Paryžius

Iš Lietuvos sportininkų pirmoji olimpinė debiutantė buvo paskubomis suburta trylikos futbolininkų rinktinė. Kaip jau minėta, po sudėtingos 40 val. trukusios kelionės traukiniu mūsų rinktinė rimčiau pasipriešinti šveicarams nesugebėjo ir olimpines batalijas baigė jau po pirmojo mačo. Be futbolininkų, Paryžiuje 188 km plento lenktynėse startavo, bet finišo nepasiekė du dviratininkai – Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.       

1924 m. Paryžiaus žaidynėse startavo dviratininkai I.Anolikas ir J.Vilpišauskas

1928 m. Sankt Moricas

Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą – įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą. Jis dalyvavo ketveriose greitojo čiuožimo varžybose.

Pirmuoju Lietuvos žiemos olimpiečiu 1928 m. Sankt Morice tapo čiuožėjas K.Bulota

1928 m. Amsterdamas

Į tais pačiais metais vykusias Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Aukščiausią 5–8 vietą pasidalijo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius.

Lietuvos delegacija – 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse

1952 m. Helsinkis

Pasaulinė ekonomikos krizė, Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija lėmė, kad tik po daugiau nei dviejų dešimtmečių į žaidynes vėl vyko lietuvių. 1952 m. į SSRS rinktinę pateko šeši Lietuvos atstovai ir trys iš jų grįžo pasipuošę sidabro medaliais. Vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo, todėl medalio negavo.

Į Helsinkį taip pat vyko boksininkas, tuometis SSRS sunkiojo svorio bokso čempionas Algirdas Šocikas (5–8 vieta) ir fechtuotojas Juozas Udras (13 vieta).

1956 m. Melburnas

Į tolimąją Australiją išvyko septyni lietuviai, penki iš jų parsivežė medalius. Olimpiniu sidabru pasipuošė SSRS krepšininkai, tarp kurių vėl buvo K.Petkevičius, taip pat S.Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Ėjikas Antanas Mikėnas pirmasis iš lietuvių pelnė asmeninės rungties medalį – sidabrinį, o boksininkas Romualdas Murauskas iškovojo pussunkio svorio kategorijos bronzą.

1960 m. Roma

Į Romą vykę keturi mūsų šalies atstovai parsivežė solidų kraitį – tris medalius. Italijos sostinėje pirmuosius olimpinius apdovanojimus – sidabro – pelnė iš viso trejų olimpinių žaidynių dalyviai irkluotojai Zigmas Jukna ir Antanas Badgonavičius. Ieties metikė Birutė Kalėdienė, pirmoji pasaulio rekordą pasiekusi Lietuvos sportininkė, po Romos žaidynių į savo biografiją dar sykį įsirašė žodį „pirmoji“ –  tapo pirmąja Lietuvos sportininke, iškovojusia olimpinį medalį – bronzos. Dvivietę irklavęs baidarininkas Mykolas Rudzinskas liko per žingsnį nuo apdovanojimų pakylos – ketvirtas. 

Pirmąja Lietuvos olimpiete, iškovojusia olimpinį medalį, 1960 m. Romoje tapo ieties metikė B.Kalėdienė

1964 m. Tokijas

Į Japoniją vyko jau kur kas daugiau lietuvių – 16, iš kurių net 10 buvo irkluotojai. O parsivežė vieną medalį – sidabrinį. Tokijuje vicečempionu tapo boksininkas Ričardas Tamulis. Savo vardą į žaidynių metraščius įsirašė bėgikas Adolfas Aleksejūnas, kuris 3000 m kliūtinio bėgimo atrankos varžybas įveikė per 8 min. 31,8 sek., pasiekė olimpinį rekordą ir tapo pirmuoju mūsų šalies olimpiniu rekordininku. Finale jo rekordas buvo pagerintas, o pritrūkęs jėgų lietuvis užėmė galutinę 7 vietą. Antrose žaidynėse iš eilės dalyvavusi ieties metikė B.Kalėdienė Tokijuje liko garbės pakylos papėdėje – ketvirta.

1968 m. Meksikas

Šių žaidynių reziumė: į tolimąją Meksiką nuvyko 10 sportininkų iš Lietuvos, jie pelnė 9 medalius ir pagaliau parvežė auksą. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo boksininkas Danas Pozniakas. Taip pat auksą pelnė tinklininkas Vasilijus Matuševas, vicečempionu tapo penkiakovininkas Stasys Šaparnis ir boksininkas Jonas Čepulis, bronzą išplėšė į aštuonvietę susodinti keturi lietuviai – be 1960 m. vicečempionų Z.Juknos ir A.Badgonavičiaus, toje pačioje valtyje sėdėjo Vytautas Briedis ir Juozapas Jagelavičius. Bronzą parsivežė ir krepšininkas Modestas Paulauskas.

1968 m. Meksike pirmuoju olimpiniu čempionu iš Lietuvos tapo boksininkas D.Pozniakas

1972 m. Miunchenas

Aštuoni Miunchene kovoję lietuviai parvežė tris apdovanojimus. Olimpinis krepšinio turnyras SSRS komandai ir M.Paulauskui šįkart suspindo auksu, aukščiausios prabos medalį parsivežė ir dvivietę kanoją irklavęs Vladislovas Česiūnas, po 800 m bėgimo varžybų ant antrojo nugalėtojų pakylos laiptelio atsiimti sidabro kopė Nijolė Sabaitė.

1976 m. Monrealis

Į Kanadą vykusioje SSRS sportininkų delegacijoje buvo aštuoni lietuviai, kurie sugebėjo parvežti septynis medalius. Pirmuosius iš dviejų olimpinių aukso medalių pelnė dvi komandinio sporto mūsų šalies atstovės: krepšininkė Angelė Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Sidabras atiteko aštuonvietės irkluotojai Klavdijai Koženkovai ir porinės keturvietės įgulos nariui Vytautui Butkui. Bronzą iškovojo lietuviška porinės dvivietės įgula – Genovaitė Ramoškienė ir Leonora Kaminskaitė. Plaukikas Arvydas Juozaitis, atrankos plaukime pasiekęs 100 m krūtine olimpinį rekordą (1 min. 4,78 sek.), taip pat pasipuošė bronza.   

1976 m. Monrealio žaidynėse dalyvavo aštuoni olimpiečiai iš Lietuvos. Septyni iškovojo medalius. Pirmoje eilėje – A.Juozaitis, A.Česaitytė-Nenėnienė, A.Rupšienė, G.Ramoškienė, V.Butkus, antroje eilėje – K.Koženkova, L.Kaminskaitė, A.Čikotas

1980 m. Maskva

Į Maskvoje vykusias žaidynes pateko 16 Lietuvos atstovų. Ir jie SSRS rinktinės taupyklę papildė net 11 medalių. Čempionės titulą apgynė A.Rupšienė, su kuria olimpinio krepšinio turnyro auksu džiaugėsi ir Vida Beselienė, bei rankininkė A.Česaitytė-Nenėnienė, irgi turėjusi komandos draugę iš Lietuvos Sigitą Strečen. Maskvos olimpiniame baseine sužibo du mūsų plaukikai: aukso medalius 200 m krūtine varžybose pelnė Lina Kačiušytė (kartu pasiekdama olimpinį rekordą – 2 min. 29,54 sek.) bei Robertas Žulpa. Taip pat auksinį medalį 4×400 m estafečių bėgimo varžybose iškovojo Remigijus Valiulis. Sidabrą parsivežė rankininkas Valdemaras Novickis. Bronzą pelnė krepšininkas Sergejus Jovaiša ir du irkluotojai – aštuonvietės nariai Jonas Pinskus ir Jonas Narmontas. 

1984 m. Sarajevas

Tik po 56 metų pertraukos žiemos žaidynėse vėl turėjome sportininką iš Lietuvos. Biatlonininkas Algimantas Šalna – ne tik pirmasis per visą sovietinės okupacijos istoriją lietuvis, patekęs į SSRS žiemos žaidynių rinktinę, bet ir pirmasis medalį iškovojęs žiemos olimpietis. Ir ne bet kokį, o auksinį. Būtent tokį trofėjų lietuvis pelnė estafetės 4×7,5 km rungtyje. Nedaug iki medalio pritrūko ir 10 km individualiose varžybose, kuriose A.Šalna finišo liniją kirto penktas.

1988 m. Kalgaris

Trečiam žiemos olimpiečiui iš Lietuvos – ir pirmajai moteriai – pasirodyti žaidynėse šįkart pusės amžiaus neprireikė. Praėjus ketveriems metams po A.Šalnos triumfo, į Kanados mieste Kalgaryje surengtas žiemos žaidynes išvyko vienintelė mūsų šalies atstovė – Vida Vencienė. Ir iškovojo net du olimpinius medalius: 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi pelnė auksą, o 5 km lenktynėse – bronzos medalį. Kartu ji tapo vienintele mūsų šalies žiemos sportininke, sugebėjusia iš vienų žaidynių parsivežti du medalius.

1988 m. Kalgaris. V.Vencienė skuba į auksinį finišą

1988 m. Seulas

Į Seulą vyko gausiausia iki tol lietuvių delegacija – 25 sportininkai, kurie iškovojo 14 medalių, iš jų net 9 aukso. Auksu pasipuošė krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius, futbolininkai Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis, dviratininkai Artūras Kasputis ir Gintautas Umaras, pelnęs net du auksinius trofėjus – 4 km individualių ir komandinių persekiojimo lenktynių. Sidabrą parsivežė plaukikas Raimundas Mažuolis (estafetė 4×100 m laisvuoju stiliumi) ir du lengvaatlečiai: Laimutė Baikauskaitė (1500 m bėgimas) ir Romas Ubartas (disko metimas). Bronzą pridėjo krepšininkė Vitalija Tuomaitė bei dviratininkė Laima Zilporytė (grupinės plento lenktynės).

1988 m. Seule net du aukso medalius treke iškovojo dviratininkas G.Umaras

1992 m. Albervilis

Po 64 metų pertraukos vėl Prancūzijoje, tik šįkart Albervilyje, mūsų šalies sportininkai dalyvavo kaip nepriklausomos valstybės atstovai. Kvietimas į šias žaidynes buvo gautas vos prieš tris mėnesius, tad rinktinė suburta greitosiomis. Ją sudarė šeši sportininkai: du slidininkai, du biatlonininkai ir dailiojo čiuožimo pora. O aukščiausią vietą iš visų mūsų atstovų užėmė 1988 m. olimpinė čempionė V.Vencienė, 15 km lenktynėse finišavusi vienuolikta.

1992 m. Albervilio olimpinių žaidynių atidarymas – Lietuva sugrįžo į olimpinę šeimą. Trispalvę neša biatlonininkas G.Jasinskas

1992 m. Barselona

Po nepilnų penkių mėnesių, praėjusių nuo sugrįžimo į olimpines žaidynes Albervilyje, kur kas didesnė vasaros olimpiečių delegacija triukšmingai sveikinama įžengė į Barselonos olimpinį stadioną. Po TOK suteiktų papildomų kvotų ir įveiktų atrankų Barselonoje startavo 47 lietuviai. Pirmasis jaunos šalies vasaros žaidynių dalyvių laimikis – disko metiko Romo Ubarto auksas ir šalį į euforiją nugramzdinusi Lietuvos krepšininkų bronza, ypač brangi dar ir dėl to, kad mažajame finale įveikta iš buvusių SSRS krepšininkų suburta Jungtinė komanda.

1992 m. Barselona. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas R.Ubartas

1992 m. Barselonoje Lietuvos krepšinio rinktinė pasaulį sužavėjo ne tik įspūdingu žaidimu, bet ir legendiniais tapusiais marškinėliais

1994 m. Lilehameris

Pasikeitus žiemos žaidynių rengimo tvarkai, po dvejų, o ne ketverių metų į Norvegijos Lilehamerio miestą vyko tie patys šeši žiemos sportininkai kaip ir į Albervilį. Šįkart aukščiausią 12 vietą užėmė šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Olimpinė čempionė slidininkė V.Vencienė, Lilehameryje dalyvavusi trejose varžybose ir užėmusi aukščiausią 25 vietą 30 km lenktynėse, po šių žaidynių baigė sportinę karjerą.

1996 m. Atlanta

Į JAV Atlantos miestą vyko gausiausia iki tol lietuvių delegacija – 61 sportininkas. Bet medalius – vėl bronzos – pavyko iškovoti tik krepšininkams. Į Atlantą treneris Vladas Garastas nusprendė paimti ne tradicinį dvyliktuką, o tik 11 žaidėjų. Palyginti su 1992 m. bronzine komanda, Atlantoje neberungtyniavusius žaidėjus S.Jovaišą, R.Brazdauskį, D.Dimavičių, G.Krapiką, A.Pazdrazdį, A.Visocką pakeitė naujas šešetukas: R.Vaišvila, M.Žukauskas, E.Žukauskas, S.Štombergas, D.Lukminas. T.Pačėsas. Antru olimpiniu bronzos medaliu pasipuošė A.Sabonis, Š.Marčiulionis, R.Kurtinaitis, A.Karnišovas, G.Einikis.

Netoli garbės pakylos liko ne vienas mūsų šalies atstovas: penktąsias vietas užėmė olimpinių žaidynių debiutantai disko metikas Virgilijus Alekna ir dviratininkė Jolanta Polikevičiūtė. Ši sportininkė dar finišavo septinta asmeninėse lenktynėse. Penkta buvo ir šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė, šešta – treko dviratininkė Rasa Mažeikytė, aštuntas – disko metikas Vaclovas Kidykas.

1998 m. Naganas

Šių žaidynių reziumė toks: septyni žiemos žaidynių dalyviai ir aukščiausia šokėjų ant ledo užimta aštunta vieta. Į Japoniją trasose rungtyniauti jau nebevyko trejų žaidynių dalyvė V.Vencienė, dvejose žaidynėse kaip biatlonininkė dalyvavusi Kazimiera Strolienė Nagane tapo slidininke, debiutantų slidininko Vladislavo Zybailos ir biatlonininko Liutauro Barilos užimtos vietos – apie šimtuko vidurį ir blogesnės. Šiose žaidynėse startavo Lietuvai naujos sporto šakos atstovas – kalnų slidininkas Linas Vaitkus.

2000 m. Sidnėjus

Kaip ir Atlantoje, taip ir Sidnėjuje turėjome 61 Lietuvos atstovą. Iškovoti net penki medaliai: du aukso ir trys bronzos. Auksu pasipuošė disko metikas Virgilijus Alekna ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė (surinkusi 93 taškus pasiekė olimpinį rekordą), bronza – dvivietę irklavusios Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė, dviratininkė Diana Žiliūtė (120 km grupinės lenktynės) ir vyrų krepšinio rinktinė.

Pusfinalyje po dramatiškos kovos Lietuvos krepšininkai 83:85 nusileido iš NBA žvaigždžių sudarytai JAV rinktinei, o rungtynėse dėl bronzos medalių pranoko žaidynių šeimininkus Australijos krepšininkus – 89:71.

2002 m. Solt Leik Sitis

JAV vykusiose žiemos žaidynėse turėjome aštuonis mūsų šalies atstovus. Čia iškovota kol kas aukščiausia nepriklausomos Lietuvos žiemos sportininkų vieta: ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas liko apdovanojimų pakylos papėdėje – penkti. Olimpinį debiutą gavo biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė.

2004 m. Atėnai

Teisę startuoti Atėnuose iškovojo 59 sportininkai, kurie pelnė tris medalius: vieną aukso ir du sidabro. Po vengro diskvalifikacijos antrąkart olimpiniu čempionu tapo V.Alekna, kartu pasiekdamas olimpinį rekordą (69,89 m, nepagerintas iki šiol), sidabrinius apdovanojimus nuskynė septynkovininkė Austra Skujytė ir penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis. Vedami Šarūno Jasikevičiaus grupės varžybose įveikę galingąją JAV „Svajonių komandą“, bet to paties nepadarę kovoje dėl bronzos, po trejų iš eilės bronzinių olimpinių žaidynių Lietuvos krepšininkai liko ketvirti. Šalia garbės pakylos atsidūrė ir treko dviratininkė Simona Krupeckaitė, užėmusi ketvirtą vietą 500 m laikui lenktynėse.

2006 m. Turinas

Italijoje vykusiose žiemos žaidynėse dalyvavo septyni Lietuvos atstovai. Turine olimpinį pasirodymą (iš viso dalyvavo penkeriose olimpinėse žaidynėse) baigė ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas, čia vėlgi užėmę aukščiausią iš visų dalyvavusių lietuvių vietą – septintą. 7,5 km sprinto lenktynėse 18-a liko biatlonininkė D.Rasimovičiūtė.

2008 m. Pekinas 

Teisę startuoti Pekine iškovojo 71 sportininkas. Tai yra pati gausiausia į vasaros žaidynes patekusi Lietuvos rinktinė. Pelnyti penki medaliai: trys sidabro ir du bronzos. Tiesa, vienas medalis į aukštesnę prabą pasikeitė tik po aštuonerių metų. Pirmąkart po nepriklausomybės atkūrimo vasaros žaidynėse nepelnytas auksas. Sidabrą iškovojo buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas. Penkiakovės varžybose dalyvavęs A.Zadneprovskis išplėšė bronzą, taigi po penkiakovininkų pasirodymo pirmąkart olimpinių žaidynių istorijoje į viršų kilo ne viena, o dvi Lietuvos trispalvės. Dukart olimpinis čempionas disko metikas V.Alekna iš Kinijos taip pat parsivežė bronzą.

2008 m. Pekino žaidynių šiuolaikinės penkiakovės varžybų sidabrą iškovojo E.Krungolcas, bronzą – A.Zadneprovskis

Pekine olimpinę medalių sąskaitą atidarė imtynininkai: trečia vieta ypač džiaugėsi sunkiasvoris graikų-romėnų imtynininkas Mindaugas Mizgaitis, o jo džiaugsmo priežastis bronza, diskvalifikavus vicečempioną iš Rusijos, po aštuonerių metų pavirto sidabru. Pasiekę mažąjį finalą, bet suklupę, šįkart prieš argentiniečius, krepšininkai vėl liko ketvirti.

2010 m. Vankuveris

Į Vankuverį išvyko šeši mūsų šalies žiemos olimpiečiai. Į 1988-aisiais auksu ir bronza suspindusią Kanadą grįžo ir V.Vencienė, tik jau kaip mūsų šalies žiemos olimpiečių delegacijos vadovė. Pirmąkart nuo 1992 m. tarp sportininkų nebuvo dailiojo čiuožimo atstovų. Aukščiausią 25 vietą 7,5 km sprinto rungtyje pasiekė biatlonininkė D.Rasimovičiūtė.

2012 m. Londonas  

Londone mūsų šaliai atstovavo 62 sportininkai, jie iškovojo 5 medalius: 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos. Bet po kelerių metų medalininkų sąrašas pasikeitė.

Auksu pradžiugino merginos – jauniausia Lietuvos olimpine medalininke tapusi 15-metė Rūta Meilutytė ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Sidabrą pridėjo kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, bronzą – imtynininkas Aleksandras Kazakevičius ir boksininkas Evaldas Petrauskas.

Septynkovininkė Austra Skujytė Londone liko penkta, bet dėl draudžiamųjų preparatų vartojimo pirmiausia diskvalifikavus ketvirtą vietą užėmusią varžovę, o po to ir trečios vietos laimėtoją, po šešerių metų ją pagaliau pasiekė Londone pelnyta bronza. J.Šuklinas po pakartotinės dopingo kontrolės savojo sidabro neteko.

Pirmąkart nuo 1992-ųjų vyrų krepšinio rinktinė nepateko į stipriausiųjų ketvertą ir kovoje dėl medalių nedalyvavo. Ji užėmė aštuntą vietą.

2014 m. Sočis

Į Sočį vyko daugiau nei įprastai sportininkų – devyni, o aukščiausią 16 vietą 1500 m greitojo čiuožimo varžybose užėmė naujos mūsų olimpinėje delegacijoje sporto šakos atstovė Agnė Sereikaitė. Naujoji ledo ant šokių pora Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias liko septyniolikti, o daugiausiai intrigos sukūrė galutinę 23 vietą individualiose 20 km biatlono varžybose užėmęs, bet iki pat paskutinės ugnies linijos pirmavęs Tomas Kaukėnas.   

2016 m. Rio de Žaneiras

Į pirmąkart Pietų Amerikoje surengtas žaidynes išvyko 67 Lietuvos sportininkų delegacija. Iš Brazilijos parsivežti keturi medaliai. Du iš jų tą pačią dieną ir valandą pelnė irkluotojų poros: sidabrą Saulius Ritteris su Mindaugu Griškoniu, bronzą – Donata Karalienė su Milda Valčiukaite. Taip pat bronza pasipuošė baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas bei sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.

Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė liko septinta, tokią pat vietą užėmė ir  Pekino olimpinė vicečempionė buriuotoja Gintarė Scheidt bei vyrų krepšinio rinktinė. Rio de Žaneire pirmąkart Lietuvos sportininkų delegacijoje turėjome naują sporto šaką, kuriai atstovavo tenisininkas Ričardas Berankis.

2018 m. Pjongčangas

Lietuvai Pjongčange atstovavo devyni sportininkai: keturi biatlonininkai, trys slidininkai ir du kalnų slidininkai. Geriausiai sekėsi jau Sočyje sublizgėjusiam Tomui Kaukėnui, kuris 10 km sprinto varžybose finišavo 17-as, o 12,5 km persekiojimo lenktynėse pasirodė dar geriau – užėmė 13 vietą. Tai geriausi nepriklausomos Lietuvos biatlonininko pasiekti laimėjimai. Penkerių olimpinių žaidynių kelionę Pjongčange užbaigė biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė. Olimpinio debiuto skonio paragavo 18-metis kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas.

2020 m. Tokijas

Dėl pandemijos į 2021 metus perkeltos žaidynės, iš tradicijos vadinamos 2020 metų, dėl dalyvių ir rengėjų saugumo buvo labiausiai suvaržytos iš visų lig šiol vykusių. Ir  sudėtinga pandemijos sąlygomis rengta atranka, ir vidiniai sporto politikos pokyčiai prisidėjo prie to, kad į Tokiją išvyko pati mažiausia mūsų sportininkų delegacija – 42 atletai. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad žaidynių pradžioje dalyvių buvo dar mažiau, nes penki mūsų sportininkai (porinės keturvietės irkluotojai ir trekininkė) gavo kvietimą atvykti olimpinėms varžyboms jau prasidėjus.

Iškovotas labai kuklus vasaros žaidynių medalių kraitis – vienintelis sidabro apdovanojimas, kurį pačiomis paskutinėmis žaidynių dienomis pelnė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.      

Pirmąkart per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją į žaidynes nepateko Lietuvos krepšinio rinktinė.

2022 m. Pekinas

Pekinas šįkart priėmė žiemos sportininkus ir tapo pirmuoju miestu istorijoje, kuriame surengtos ir vasaros, ir žiemos olimpinės žaidynės. Pekine Lietuvai atstovavo trylika sportininkų – tai pati gausiausia mūsų šalies delegacija per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją. Pirmąkart žaidynėse Lietuvos biatlonininkai dalyvavo vyrų estafetės varžybose ir liko keturiolikti. Iš asmeninių pasirodymų geriausiai šįkart sekėsi Vytautui Stroliai, kuris aukščiausią 21 vietą užėmė 20 km lenktynėse.

Nepasisekė kalnų slidininkams: ir Andrejus Drukarovas, ir Gabija Šinkūnaitė trasų neįveikė. Ant olimpinio ledo debiutavo dailiojo čiuožimo šokėjų pora Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė.

2024 m. Paryžius

Liepos 26 d. prasidėsiančiose žaidynėse dalyvaus 10 500 sportininkų. Jie varžysis 32 sporto šakų varžybose. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse bus pasiekta lyčių lygybė: dalyvaus 50 proc. vyrų ir moterų. Žaidynėse debiutuos keturios sporto šakos: breikas, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas.