„Važiuosime kautis dėl pergalių“, – teigia po 24 metų pertraukos Europos čempionate žaisiančios Lietuvos vyrų rankinio rinktinės strategas Mindaugas Andriuška.

Europos čempionate lietuviai rungtyniaus antrą kartą. 1998-aisiais mūsiškiai žemyno pirmenybėse užėmė devintą vietą. 1997 m. Lietuvos rinktinė buvo patekusi į pasaulio čempionatą ir jame liko dešimta.

Išskyrus krepšinį, daugiau jokių komandinių sporto šakų Lietuvos rinktinės nėra žaidusios Europos čempionato finalo turnyruose.

15-asis Europos rankinio čempionatas vyks 2022 m. sausio 13–30 d. Vengrijoje ir Slovakijoje. Finalas bus žaidžiamas Budapešte. Iš viso pirmenybėse kovos 24 komandos. Varžybas jos pradės suskirstytos po keturias į šešias grupes.

Lietuvos rankininkai startuos F grupėje, kuri žais Košicėje ir rungsis su Rusija, turnyro šeimininke Slovakija ir Norvegija.

Apie Lietuvos rinktinės tikslus Europos čempionate ir svajones paragauti olimpinių žaidynių duonos „Olimpinė panorama“ kalbėjosi su Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu 42 metų M.Andriuška.

– Kokie pagrindiniai veiksniai lėmė, kad prasibrovėte į 2022 m. Europos čempionato finalo turnyrą?

– Lėmė mūsų vyrų tvirtas tikėjimas tuo, didžiulis atsidavimas, draugiškumas. Rinktinėje buvo puikus mikroklimatas. Dar norėčiau pabrėžti, kad vyrai lemiamu momentu puikiai gynėsi. Gaila, kad anksčiau ne kartą į Europos čempionatą nepatekdavome tik per plauką.

– Kokį sau keliate tikslą Senojo žemyno pirmenybėse? Patekti į kitą etapą? Laimėti nors vieną mačą? Ar tiesiog garbingai pasirodyti?

– varbiausia surinkti pajėgiausią sudėtį. Važiuosime kautis dėl pergalių. Kitaip ko apskritai vykti į čempionatą. Mums bus gana palankus tvarkaraštis. Grupės varžybose iš pradžių žaisime su rusais, paskui su slovakais, o su vienais turnyro favoritų norvegų susitiksime paskutinėse rungtynėse.

– Kaip vertinate burtus? Daugelis specialistų įsitikinę, kad lietuvių grupė tikrai nėra pati pajėgiausia.

– Burtai nuteikia gana optimistiškai, skųstis negalime. Du varžovai – norvegai ir slovakai – gerai pažįstami. Abu juos anksčiau esame nugalėję. Kita vertus, Norvegijos rinktinė pastaruoju metu labai sustiprėjusi. Ji įsitvirtino Europos elite ir yra viena stipriausių žemyno rinktinių. Tai puikiai sukomplektuota komanda, visose pozicijose turinti labai aukšto lygio rankininkų.

Su rusais nežaidėme jau seniai. Jie išgyvena kartų kaitą. Ties šiuo varžovu yra daug klaustukų. Kovoti su slovakais bus nelengva, juk jie čempionato šeimininkai. Kita vertus, neseniai juos įveikėme.

– Lietuvos vyrų rinktinė yra žaidusi pasaulio čempionate, dabar antrąkart dalyvaus Europos pirmenybėse, bet nė karto nepateko į olimpines žaidynes. Kaip manote, kada tai gali nutikti?

– Sunku pasakyti. Kad taip įvyktų, reikia, jog į rankinio treniruotes ateitų kuo daugiau vaikų. Panašiai kaip į krepšinio. Pastaruoju metu daug komandinių sporto šakų trenerių skundžiasi, kad ateina vis mažiau jaunimo. Užaugo kompiuterinė karta. Mūsų laikais būdavo bausmė, jei tėvai neleisdavo eiti į lauką. Dabar viskas atvirkščiai.

Manau, kad dėl to, jog patekome į Europos čempionatą, Lietuvoje rankinį pradės lankyti papildomas būrys vaikų. Tai labai vyriškas sportas, priešingai nei krepšinyje, čia už menką prisilietimą ar kepštelėjimą pražangos nefiksuojamos.

– Mūsų nacionalinės komandos lyderiui Aidenui Malašinskui – jau 35-eri, yra dar keletas į ketvirtąją dešimtį įžengusių žaidėjų. Kada rinktinėje prasidės kartų kaita?

– Ji vyksta jau dabar. Nėra taip, kad per trumpą laiką pasikeis beveik visi rinktinės žaidėjai. Dabar neturime labai gausaus būrio talentų, bet jaunų gabių rankininkų yra. Galiu paminėti brolius Deividą ir Gabrielių Virbauskus, Arminą Stankūną, Karolį Antanavičių, Mykolą Lapiniauską. Jie ateityje gali tapti rinktinės lyderiais.

Lietuvos rinktinė (A. Pliadžio nuotr.)

– Kokiais žaidimo komponentais lietuviai nusileidžia elitinėms Europos rinktinėms?

– Tikrai ne deriniais. Tas pačias kombinacijas pasitelkia dauguma pasaulio rinktinių. Mūsiškiai pajėgiausioms komandoms pirmiausia nusileidžia sprendimų aikštėje greičiu ir įvairove. Kita vertus, mūsų komanda itin kovinga. Gaila, kad pastaruosius keletą metų vis trūkdavo laiko susižaisti, nušlifuoti derinius, gynybos sistemas.

– Kai prieš pustrečių metų iš rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų atsistatydino Artūras Juškėnas, tuomečiai federacijos vadovai pasiūlė šias pareigas perimti jums. Ar iškart sutikote?

– Ne. Pirmiausia pasikalbėjau su žaidėjais. Tik tada, kai visiems tiko mano kandidatūra, sutikau. Manau, kad per tą laiką, kai esu vyriausiasis treneris, patobulėjau.

– Koks jūsų, kaip trenerio, braižas?

– Man vienodai svarbu ir gynyba, ir puolimas, Rinktinėje aš daugiausia atsakingas už puolimą, mano asistentas Vaidotas Grosas už gynybą, o kitas pagalbininkas Almantas Savonis – už vartininkų parengimą.

– Kaip prasidėjo jūsų kelias į rankinį?

– Panevėžyje šios sporto šakos treniruotes ėmiau lankyti dešimties ar vienuolikos metų. Esu išbandęs ir futbolą, krepšinį, dziudo, kikboksą, bet labiausiai prilipo rankinis.

– Kaip rankininkas esate rungtyniavęs ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Austrijoje. Kurioje šalyje labiausiai patiko?

– Neišskirčiau nė vienos šalies. Kiekvienoje, kurioje žaidžiau, tobulėjau, praplėčiau akiratį. Man visur patiko. Kaip žaidėjui 1998 metais nepavyko patekti į Lietuvos rinktinę, kuri kovojo Europos čempionate. Tačiau dabar džiaugiuosi patekęs ten kaip treneris.

– Kada baigėte žaidėjo karjerą?

– Baigiau būdamas 39-erių. Paskutinė karjeros stotelė buvo Insbruko klubas, kuriame rungtyniavau kaip žaidžiantysis treneris. Supratau, kad suderinti šias dvi pareigas be galo sudėtinga.

– Kas sunkiau – būti žaidėju ar treneriu?

– Tikrai treneriu. Tada esi atsakingas ne tik už save, bet už visus komandos narius.

– Austrijoje dirbate su jaunimu. Papasakokite apie tai plačiau.

Treneriu tapau ne per seniausiai, nes pats žaidžiau iki 39 metų. Treniruoju keturias komandas, kurioms atstovauja žaidėjai nuo 13 iki 20 metų. Su dvidešimtmečių ekipa rungtyniaujame Austrijos čempionate.

Įdomu tai, kad šios varžybos vyksta kartu su elitinės lygos čempionatu. Kiekvienas stipriausios vyrų lygos klubas turi savo jaunimo komandą. Tai jauniems rankininkams padeda sparčiau tobulėti. Deja, bet dauguma Lietuvos elitinės lygos žaidėjų turi ieškoti papildomo darbo, kad galėtų normaliai gyventi.

M.Andriuška (dešinėje) ir jo pagalbininkų komanda (A. Pliadžio nuotr.)

Čempionatas

2022 m. Europos čempionato atrankos varžybose Lietuvos rinktinė 4 grupėje iškovojo dvi pergales, patyrė keturis pralaimėjimus. Lietuviai po kartą įveikė Izraelio ir Islandijos rankininkus, po sykį jiems nusileido, abu mačus pralaimėjo Portugalijai. Lietuva į žemyno pirmenybes pateko atsidūrusi tarp keturių geriausių trečiąsias vietas aštuoniose grupėse užėmusių komandų.

Kitų metų Europos čempionate žais:

A grupė (Debrecenas): Slovėnija, Danija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija.

B grupė (Budapeštas): Portugalija, Vengrija, Islandija, Nyderlandai.

C grupė (Segedas): Kroatija, Serbija, Prancūzija, Ukraina.

D grupė (Bratislava): Vokietija, Austrija, Baltarusija, Lenkija.

E grupė (Bratislava): Ispanija, Švedija, Čekija, Bosnija ir Hercegovina.

F grupė (Košicė): Norvegija, Rusija, Slovakija, Lietuva.