Robertas Tvorogalas sportinės gimnastikos Pasaulio taurės varžybose, kurios kovo mėnesį vyko Baku, nugalėjo pratimuose ant skersinio. Po trijų etapų šios rungties olimpinėje atrankoje vilnietis žengia antras. Paskutinis Pasaulio taurės etapas vyksta balandžio 17–20 d. Dohoje. Olimpinį kelialapį į Paryžių R.Tvorogalui garantuotų pirma arba antra vieta skersinio rungtyje. Žaidynės Paryžiuje jam būtų jau trečiosios.
Sportinė gimnastika išskirtinė tuo, kad šios sporto šakos tarptautinė federacija yra seniausia pasaulyje – įkurta 1881 m. liepos 23 d. Tada Belgijos mieste Lježe trys šalys – Belgija, Prancūzija ir Nyderlandai sutarė veikti bendrai, priėmė reglamentą, įstatus, nustatė organizacijos valdymo sistemą. 1903 m. buvo surengtas pirmasis pasaulio čempionatas. Nuo 1921 m. prie federacijos ėmė šlietis ne tik Europos šalys, bet ir valstybės iš kitų pasaulio žemynų. Olimpinių žaidynių programoje gimnastika yra nuo pat 1896-ųjų. Iš pradžių žaidynėse dalyvavo tik vyrai, o nuo 1928 m. – ir moterys. Beje, šiemet Paryžiuje sportinės gimnastikos varžybose dalyvaus po lygiai moterų ir vyrų – po 96.
Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija įsteigta 1922 m. gegužės 27 d. Kaune. Vienas pagrindinių steigėjų ir organizatorių buvo garsus to meto sveikos gyvensenos propaguotojas Karolis Dineika. Bet pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų Kaune įvyko tik 1938 m.
Jau daugiau kaip dvidešimt metų Lietuvos gimnastikos federacijai (LGF) vadovauja Algimantas Gudiškis. Su juo ir kalbame apie tai, kuo šiandien gyva antrąjį šimtmetį skaičiuojanti mūsų šalies gimnastika.
– Kiek kelialapių į olimpinį Paryžių Lietuvos gimnastikos federacijos planuose?
– Vienas, bet gana realus. Jeigu kojos nepakiš trauma ar kita kokia neganda, jį turėtų iškovoti geriausias mūsų gimnastas, trenerio Jevgenijaus Izmodenovo auklėtinis vilnietis Robertas Tvorogalas. Jam paskutiniame Pasaulio taurės etape pratimuose ant skersinio reikia užimti pirmą arba antrą vietą. Žinoma, gali rezultatai susidėlioti taip, kad užteks ir žemesnės vietos, bet geriau būti ten, kur garantijos šimtaprocentinės.
Tiesa, balandžio pabaigoje dar bus Europos čempionatas Italijoje, bet geriau į jį važiuoti jau turint olimpinį kelialapį.
– Iškovojęs kelialapį pratimų ant skersinio rungtyje, R.Tvorogalas Paryžiuje galėtų rungtyniauti ir daugiakovėje, ir ant visų kitų prietaisų?
– Taip. Pradėkime nuo to, kad prieš dvejus metus kelialapius iškovojo dvylika komandų, kuriose yra po penkis sportininkus. Kaip žinoma, iš viso žaidynėse dalyvaus 96 gimnastai vyrai. Ir visi jie, suskirstyti į atskiras grupes, galės pasirodyti daugiakovės varžybose, o paskui – ant atskirų prietaisų. Finalinėse varžybose ant atskirų prietaisų dėl medalių kovos tik po aštuonis sportininkus.
Ne visi gimnastai iki paskutinio prakaito lašo kovoja daugiakovėje ir ant visų prietaisų. Įvairiai pagudraujama, jėgos pataupomos ten, kur atletai žino, kad neturi jokių šansų užimti aukštos vietos. Na, o Robertas gali sėkmingai pasirodyti ne tik ant skersinio, bet ir atraminių šuolių rungtyje.
– Kas artimiausiais metais galėtų pakeisti Lietuvos rinktinės lyderį R.Tvorogalą?
– Artimiausiais metais – dar niekas. Tikėsimės, kad pats Robertas dar noriai ir sėkmingai sportuos. Jo artimiausia pamaina – du jauni, gabūs gimnastai Kristijonas Padegimas ir Gytis Chasažyrovas. Šios pavardės jau žinomos ir Europoje. Dvidešimtmetis G.Chasažyrovas 2021-aisiais tapo Europos jaunimo čempionu laisvųjų pratimų programoje bei pelnė pratimų ant arklio rungties sidabro medalį. Aštuoniolikmetis Kristijonas – 2022 m. Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionas, šį titulą pelnęs pratimų ant arklio rungtyje. Abu jie šiemet dalyvaus Europos čempionate Italijoje.
– Kokiais laimėjimais šiuo metu gali pasigirti mūsų moterų sportinės gimnastikos atstovės?
– Prieš metus sportinę karjerą baigė garsiausia pastarųjų metų mūsų atletė Agata Vostruchovaitė – daugkartinė Lietuvos moterų sportinės gimnastikos čempionė, Europos ir pasaulio čempionatų dalyvė, pasaulio taurės varžybų prizininkė. Artimiausia jos pamaina auga Kaune – Ūla ir Gytė Bikinaitės, Ema Pleškytė, Silvija Malinauskaitė. Merginos jaunos, joms dar trūksta varžybų, ypač tarptautinių, patirties.
Ir merginų, ir vyrų sportinėje gimnastikoje – didžiulė konkurencija. Tiek Europoje, tiek pasaulyje. Šalys investuoja didžiulius pinigus į jaunųjų profesionalų rengimą.
Sportinė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje (dirba 7 vyrų ir 6 moterų treneriai), Kaune (5 vyrų ir 5 moterų treneriai), Klaipėdoje (2 vyrų ir 2 moterų treneriai) ir Elektrėnuose (1 moterų treneris). Sportinės gimnastikos užsiėmimus lanko beveik 1300 gimnastų. Gaila, kad Lietuvoje gimnastika išbraukta iš mokyklų programos.
A.Gudiškis ir A.Prunskus konfrese Sofijoje (LGF nuotr.).
– Yra dar dvi olimpinės gimnastikos – meninė, kurioje rungtyniauja tik moterys, bei šuoliai ant batuto ir akrobatinio takelio. Kokios čia mūsų olimpinės viltys?
– Meninėje gimnastikoje vilčių yra. Užsiėmimai vyksta Vilniuje (dirba 10 trenerių), Kaune (11 trenerių) ir Klaipėdoje (10 trenerių). Treniruotes lanko per 800 jaunųjų gimnasčių.
Daugiausiai vilčių teikia Vilniuje garsiausios mūsų gimnastės Dalios Kutkaitės rengiama jaunimo komanda, kuri patenka į Europos geriausiųjų dešimtuką.
Sudėtinga ši sporto šaka. Čia vien puikios gimnastikos specialistės nepakanka. Dar reikia talentingo choreografo, galinčio sukurti meninę kompoziciją, reikia jeigu ne kompozitoriaus, tai bent jau tvirto muzikanto, galinčio parinkti muziką.
Vasarą Dalia pasikviečia šios sporto šakos specialisčių iš Ispanijos, kurioje anksčiau pati daug metų dirbo. Tada komanda keliasi į Druskininkus ir kuria, tobulina pasirodymus. Džiugu, kad Druskininkų sporto centras nupirko gimnastėms kilimą ir jo nebereikia kaskart susukto, suvynioto (ir taip gadinamo – aut. pastaba) vežiotis iš Vilniaus.
Na, o šuolių ant batuto ir akrobatinio takelio rungtyse – tuštuma. Yra grupė Visagine, ten dirba du treneriai. Vaikai lanko užsiėmimus, bet kol kas rungtyniaujama jaunių varžybose. Beje, kai šis sportas sulaukė olimpinio pripažinimo, ir Lietuvoje buvo imtasi rimtų treniruočių. Buvo ir gan pajėgių atletų tame pačiame Visagine, bet vėliau juos paviliojo užsienio šalys.
– Kaip apskritai finansiškai laikosi Lietuvos gimnastikos federacija?
– Visai neblogai. Iš valstybės gaunamų pinigų šiuo metu pakanka ir varžyboms, ir inventoriui įsigyti. Tik tie pinigai labai griežtai sudėlioti į stalčiukus: už kelionėms, viešbučiams skirtus eurus negalime pirkti prietaisų. Labai griežta atskaitomybė. Kaip atgaiva iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vis dar gaunama finansinė parama. Šiemet neseniai federacija iš LTOK gavo 40 tūkstančių eurų. Juos jau galime leisti laisviau, panaudoti ir kelionėms, ir prietaisams pirkti, dažniausiai visokias atsiradusias skylutes užkamšome.
Gerėja ir mūsų sporto bazės. Šiuolaikinis remontas baigtas gimnastikos sporto centre Vilniuje, Kauno gatvėje. Geros sporto bazės yra ir kituose miestuose. Atsiranda nemažai sveikintinų iniciatyvų, privačių gimnastikos sporto klubų. Štai „Stars“ gimnastikos klubas veikia Vilniuje ir sėkmingai kuriasi Naujojoje Vilnioje. Neseniai vienas verslininkas nupirko patalpas sporto klubui Fabijoniškėse. Tai džiugina.
– Pernai gruodžio mėnesį jūs su LGF generaliniu sekretoriumi Algimantu Prunskumi Sofijoje dalyvavote Europos gimnastikos federacijos 30-ajame kongrese. Buvo ne tik paminėtas Europos gimnastikos 40 metų jubiliejus, bet ir vyko svarbus balsavimas.
– Tarptautinė gimnastikos federacija pagal Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendaciją leidžia rusams ir baltarusiams nuo 2024 m. sausio 1-osios grįžti į varžybas, čempionatus kaip individualiems neutraliems atletams be savo šalies simbolių. Tačiau Europos gimnastikos federacijos narės nubalsavo už tai, kad šio plano nebūtų laikomasi.
Po Maskvos invazijos į Ukrainą Tarptautinei gimnastikos federacijai paskelbus draudimą, Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija prieš olimpines žaidynes jau praleido daug kvalifikacinių gimnastikos varžybų. Visų pirma šių šalių atstovai nepateko į komandinę atranką. Vėliau negalėjo dalyvauti ir asmeninių kelialapių atrankos varžybose. Supratę, kad gimnastams visi keliai į Paryžių uždaryti, Rusijos šios sporto šakos vadovai pareiškė, kad be vėliavos ir himno jie ir taip nedalyvautų. Galbūt, nes dauguma gimnastų priklauso ir yra išlaikomi Rusijos centrinio armijos sporto klubo. Be to, visi įtakingi rusai ir baltarusiai Sofijoje buvo suspenduoti Europos gimnastikos techniniuose komitetuose, negali dalyvauti posėdžiuose ir daryti įtakos.
Lietuvos gimnastai olimpinėse žaidynėse
Vienintelė Lietuvos meninės gimnastikos atstovė Kristina Kliukevičiūtė Atlantos žaidynėse 1996 m. daugiakovėje užėmė 37 vietą.
2000 m. Julija Kovaliova buvo pirmoji sportinės gimnastikos atstovė, iškovojusi teisę dalyvauti žaidynėse Sidnėjuje. Ji daugiakovėje užėmė 53 vietą.
Jelena Zanevskaja 2008 m. Pekine tarp daugiakovininkių liko 54-a, o atraminių šuolių varžybose užėmė aukščiausią mūsų gimnastų iškovotą vietą – tryliktą.
Londono žaidynėse pirmą kartą dalyvavo du Lietuvos atstovai: Laura Švilpaitė daugiakovėje užėmė 50 vietą, o Rokas Guščinas pratimuose ant arklio buvo 17-tas.
Robertas Tvorogalas dalyvavo 2016 m. Rio de Žaneiro (daugiakovėje liko 42) ir 2020 (2021) m. Tokijo olimpinėse žaidynėse (daugiakovėje užėmė 46 vietą). Beje, Tokijuje Robertas per pasirodymą ant mėgstamiausio prietaiso skersinio skaudžiai krito.