Mokytojai Jolitai Gvergždienei, dirbančiai Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje, veiklos netrūksta, o po 2022 metų Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų apdovanojimų, kuriuose ji buvo viena iš laureačių, vos spėja suktis.
Bet J.Gvergždienė, regis, spėja. Ir nesiskundžia, kaip tik džiaugiasi, nes dirba kūno kultūros mokytoja, kuria svajojo tapti nuo pirmos klasės. Dar veda šokių pamokas – pati kadaise ne vienus metus sukosi šokio ritmu. Energija pasidalija ir su senjorais, kurių vyriausiam bene 87-eri, – veda jiems treniruotes. Prie viso to dar reikia pridėti seminarus, kuriuose skleidžia olimpines vertybes. Beje, kvietimų juos vesti itin padaugėjo po praėjusių metų apdovanojimų.
„Mane pradėjo vertinti specialistai, kviestis į seminarus. Tai apie vertybes. Apie mūsų kasdienybę. Kaip į veiklą įtraukti vaikus. Kaip pamokoje atskleisti vaiką, pamatyti, pakalbėti. Ar šiandien pasielgei kilniai, pagarbiai, draugiškai? Rodomas susidomėjimas duoda didžiulės motyvacijos. Pasidariau atvira, bendrauju socialiniuose tinkluose“, – po apdovanojimų įvykusius pokyčius vardija kūno kultūros mokytoja ir olimpinių vertybių ugdymo mokymų vadovė.
Bet turbūt svarbiausia – vidinis jausmas, kuris apėmė gavus įvertinimą. Nors Jolita niekada nedirbo tik dėl to, kad būtų apdovanota, tai, kad jos darbas pastebėtas ir įvertintas, suteikė džiaugsmo ir pasitikėjimo, jog ji eina teisingu keliu.
„Tai tarsi pasitikrinimas, kad kaip kūno kultūros mokytoja einu geru keliu. Kai gavau šią nominaciją, pagalvojau, kad gera būti įvertintai. Draugystė, pagarba ir tobulėjimas – apie šias vertybes kalbu seminaruose. Ir aš pati jomis vadovaujuosi. Ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime. Man tai labai svarbu. Kol aš tuo degsiu, tol dirbsiu trenere ir mokytoja“, – sako energija trykštanti pedagogė.
Pernai J.Gvergždienę apdovanojo D.Gudzinevičiūtė ir D.Nausėdienė (Roko Lukoševičiaus nuotr.).
Dega darbu ir idėjomis
Tuo, kuo pati tiki, J.Gvergždienė mėgina uždegti ir vaikus. „Ir vaikus skatinu, kad turėtų savo profesiją, eitų link to tikslo. Tai gyvenimo prasmė“, – įsitikinusi moteris, kuri rado savo gyvenimo prasmę mokykloje.
Kai pedagogui jo darbas – tarsi antra oda, mokiniai tą pastebi ir įvertina. J.Gvergždienė džiaugiasi, kad neturi sunkių vaikų, apie kokius išgirsta pasakojant per televiziją ar iš kitų kolegų. Su visais mokiniais randa bendrą kalbą ir sutarimą. Gal sunkių vaikų nėra tada, kai esi ten, kur turi būti?
„Blogų vaikų tikrai nėra, – tikina daugiau nei du dešimtmečius pedagogės darbą dirbanti kėdainietė. – Yra tiesiog vaikai, kuriems trūksta motyvacijos. Bet mes esame pedagogai ir turime juos užkurti. Aš kartais kaip voverė jaučiuosi – nuo šakos ant šakos. Jeigu krepšinis nepatinka, imamės kažko kito, nepatinka gimnastika, einu prie kitos šakos, nenori tinklinio – bandom dar kažką. Per pamoką išbandom labai daug sporto šakų. Tokios ir turi būti šiandien pamokos – svarbiausia sudominti. Juk anksčiau būdavo, kad jeigu šis mėnuo krepšinio, tai daugiau nieko ir nebus. Dabar pedagogams reikia būti lankstiems. Metodus taikyti paprastus, žaidimus žaisti paprastus: juk per fizinio lavinimo pamoką vaikai turi patirti džiaugsmą, išsilakstyti, išsidūkti, gauti emocijų. Mano pamokos – žaidimai, judesys, elementai.“
Neabejotinai mokinių simpatijų pedagogė susižeria aktyviai įsitraukdama į pamokas pati: ji su vaikais ir pažaidžia, ir į krepšį pamėto, ir pašoka.
„Dažnai vaikai klausia: mokytoja, o jūs taip padarote? Padarau! Truputį reikia susilyginti su jais, pabūti tuo vaiku, nors man 46-eri“, – juokiasi mokytoja.
Juokas juokais, o Jolita toliau dėsto savo receptus, kaip į savo pusę palenkti mokinius ir kiekvieną jų įtraukti į fizinę veiklą. „Manau, pedagogui reikia būti truputį kitokiam, ir tada tikrai pasiseks. Ir neduoti labai daug vadovauti tėvams“, – prideda. Kodėl? Ogi štai: „Rašo man tėvai, kad, sakykim, jų Simona nelanksti – neduokite jai tokių pratimų. O Simona ir lanksti, ir muziką, ir ritmą jaučia, tiesiog tėvai daug ko nežino. Be to, lengviausia pasakyti, kad nemoka. Ne, vaikai viską moka. Svarbu kartais pedagogams pasižiūrėti kitu kampu ir būti savimi.“
Tėvai – ne atsarginiai
Beje, tėvai irgi ne ant atsarginių žaidėjų suolo sėdi. J.Gvergždienė ir jiems randa užsiėmimų. Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija tradicijų turi daug, tad veiklos užtenka ir tėvams.
„Žaidžiame lakrosą, krepšinį, tinklinį, mokyklos baseine vyksta plaukimo varžybos. Vyksta tradiciniai renginiai – kalėdinis, velykinis šėlsmas. Tėvai ateina, dalyvauja, rungiasi su vaikais. Galime pasidžiaugti, kad bendruomenė labai stipri“, – veiklas vardija mokytoja.
Artėjant šių metų Kalėdoms J.Gvergždienė jau buria tėvus, nes vyks bendras šokis. „Vakarais repetuojame ir tėvai ateina. Labai džiaugiuosi, kad jie ateina, kalba, tariasi. Tėvams nieko daugiau nereikia, tik kartais pastiprinti juos, paskambinti, pakviesti. Kai pasakai, kad vaikai kviečia, – ateina“, – patikina pedagogė.
Mokytoja dažnai dalyvauja įvairiuose projektuose.
Įtraukti kiekvieną
Jai, kaip pedagogei, pandemijos laikotarpis buvo didžiulis karjeros iššūkis, nes kūno kultūros pamokos staiga tapo nuotolinės. Bet dar didesnis iššūkis laukė tuomet, kai pasibaigus karantinui mokiniai sugužėjo atgal į mokyklą.
„Labai išsigandau, kai grįžome po koronaviruso, – vaikai buvo stipriai pasikeitę: jie nieko nenorėjo, buvo pasyvesni ir labai prastos formos. Bet po truputėlį, po truputėlį išsijudinom“, – sako J.Gvergždienė ir pasidžiaugia, kad progimnazijos bendruomenė stipri, o vienas pagrindinių ją suburiančių renginių – olimpinės žaidynės – rengiamos jau dešimtmetį.
Žvelgdama, kaip laikui bėgant keičiasi mokiniai, mokytoja pastebi didesnį vaikų sąmoningumą, nes sportuoti tampa madinga. Patys mokiniai pasiūlo per pamokas pratimų.
„Kalbuosi su jais, sakau, kad aš, mokytoja, irgi visko nežinau. Leidžiu jiems parodyti pratimą, vesti pamoką, apšilimą, parodyti judesį – ir, žinokite, galiu pasidžiaugti, kad jutubas ir tiktokas – ne vien blogybės. Jie randa tuose kanaluose pratimų, rodo, gal kažką ir netaisyklingai atlieka, bet tam esu aš, pataisau juos. Galiu didžiuotis – esame graži ir sportiška tauta. Tik truputį reikia motyvacijos, padrąsinimo. Įtraukusis ugdymas ir reiškia – įtraukti kiekvieną“, – pabrėžia pedagogė ir kiekvieną – nuo vaiko iki jo tėvo – stengiasi įtraukti į sportinę veiklą.
Apdovanojimai – Prezidentūroje
Siekiant padėkoti fizinio ugdymo pedagogams už jų atsidavimą darbui ir pastangas, jau keturioliktus metus buvo surengti Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų apdovanojimai.
Penktus metus iš eilės pagerbti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys specialistai, kurių darbas – formuoti mažųjų fizinį raštingumą.
Pirmą kartą apdovanoti ugdytojai, dirbantys su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Geriausių Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų rinkimuose pagerbta 12 pedagogų. Apdovanojimai vyko iškilmingoje ceremonijoje Prezidentūroje.
Apdovanojimus organizuoja LTOK, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija, Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija.