lt
en
KONTAKTAI

Ką reiškia būti supermokytoju?

„Fizinis ugdymas – ko gero, vienintelis mokomasis dalykas, per kurio pamokas rūpinamasi vaikų fizine ir emocine sveikata. Tiek darželyje, tiek mokykloje formuojami įgūdžiai ir fizinio aktyvumo įprotis vaikus lydi visą gyvenimą“, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, pabrėždama fizinio ugdymo pedagogų indėlį į sveiką vaikų ateitį. Koks yra šiuolaikinis fizinio ugdymo specialistas?

Audronė Vizbarienė, Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) prezidentė, neabejoja: „Šiuolaikiniam vaikui reikia mokytojo, kuris būtų jo draugas. Kuris būtų ne nurodinėtojas, ne užduočių teikėjas, o veiktų, bandytų, darytų kartu su vaiku ir suteiktų jam galimybę reikšti savo iniciatyvą.“

Laima Trinkūnienė, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos (LKKMA) prezidentė, pabrėžia, kad fizinio ugdymo, kaip ir bet kurios kitos srities, pedagogas turi žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis bei inovatyviomis idėjomis, pasižymėti aukšta kompetencija ir mylėti savo darbą, rašo LTOK žurnalas „Olimpinė panorama“

Turi tapti pavyzdžiu

Bet labiau nei kitų sričių pedagogams fizinio ugdymo mokytojui svarbu gebėti būti pavyzdžiu. O toks nebūsi, jei nespėsi su tendencijomis. „Kiekviena vaikų karta ateina su savo poreikiais. Viską, kas aktualu šiandien, mokytojas turi gebėti perteikti. Kitaip tiesiog nespėsi su vaikais. O kai nespėji, vaikams tampi neįdomus“, – sako L.Trinkūnienė.

Laima Trinkūnienė.

Laima Trinkūnienė.

Todėl šiuolaikiniam mokytojui, pasak LKKMA vadovės, svarbu gebėti sudominti vaiką ir netradicinėmis veiklomis, tokiomis kaip kalanetika, pilatesas, jėgos treniruotės (cross training), zumba, funkciniais diržais ar kovos menais, bei kalbėti apie tokius dalykus, kaip sveika mityba ar streso valdymas.

A.Vizbarienės teigimu, šiuolaikiniai vaikai yra nepaprastai iniciatyvūs, turi daugiau informacijos ir patirties nei ankstesnių kartų vaikai, todėl darbas su jais turi būti grįstas bendradarbiavimo principu.

„Mokytojas turi būti pasiruošęs mokytis ne tik už įstaigos sienų, pavyzdžiui, seminaruose, bet ir paties ugdymo proceso metu. Turi nebijoti naujų patirčių, kurių gauna iš vaiko. Skatindamas vaiko iniciatyvą mokytojas pats kartu mokosi ir praplečia ugdymo procesą, praturtina savo patirtį. Svarbiausia, ką turi duoti fizinis ugdymas ikimokyklinėse įstaigose, – tai suteikti vaikui judėjimo džiaugsmą. Orientacija į procesą, o ne rezultatą – tokia esminė nuostata, kurios mokytojas turi laikytis“, – pabrėžia A.Vizbarienė.

Kaip tampama sėkmingu mokytoju? Daugiausia lemia paties pedagogo asmenybė, pripažįsta pašnekovės, bet ne tik tai. Palanki mokymo įstaigos aplinka bei polinkis tobulėti – taip pat svarbios sudedamosios dalys.  

„Fizinio ugdymo mokytoju gali būti ne kiekvienas. Tai gana sunki veikla, nes visada turi būti aktyvus, pozityvus. Šį kelią renkasi tam tikro charakterio žmonės, bet šito, žinoma, neužtenka, būtina nuolat tobulintis – ir kaip specialistui, ir kaip asmenybei. Kvalifikacijos kėlimo kursai, polinkis semtis naujų idėjų ne tik plečia kompetencijas, bet ir suteikia pedagogui pasitikėjimo savimi, – sako A.Vizbarienė. – Įstaigos kultūra ir numatyti prioritetai taip pat labai svarbūs. Jei įstaiga nestabdo, nevaržo idėjų, mokytojui atsiveria galimybės. Bet būna ir taip, kad mokytojas nori kalnus nuversti, bet įstaiga uždeda po svorį ant kiekvienos kojos. Taigi viskas nepaprastai svarbu. Bet jei visi komponentai tinkamai susidėlioja, turime supermokytoją.“

„Visų pirma pačiam mokytojui fizinis aktyvumas turi būti numeris vienas. Jei neina iš tavęs paties, jei paties akys nežiba – tavęs iš esmės nėra ugdymo procese. Aišku, daug priklauso ir nuo mokyklos, vadovo ar ministerijos tono, bet svarbiausia, kad tas stimulas būtų širdyje“, – antrina L.Trinkūnienė.

Neigiami stereotipai griūva

L.Trinkūnienė džiaugiasi, kad ausį rėžiančio apibūdinimo „fizrukas“ jau beveik netenka išgirsti, bet pripažįsta, kad fizinio ugdymo mokytojo įvaizdį dar yra kur šlifuoti. Pasak jos, neakademiniai dalykai mokyklose, pradedant pačiu dalyku ir baigiant mokytojo statusu, visuomet buvo mažiau vertinami.

„Norim nenorim, bet taip yra. Meno pakraipos dalykų, fizinio ugdymo pamokų statusas visuomet būdavo suvokiamas kaip žemesnis nei, pavyzdžiui, matematikos. Bet daug priklauso ir nuo to, kaip pats pedagogas jaučiasi – dažnai mokytojai sako nesijaučiantys esą menkesni. Kiti sako, kad jaučiasi“, – pasakoja L.Trinkūnienė.

Tai keista, turint omeny šių pedagogų vaidmenį mokyklose, dažnai išeinantį už klasės ribų. „Veržlus, iniciatyvus, savo darbą mylintis fizinio ugdymo mokytojas dažniausiai būna tikras mokyklos varikliukas, organizuojantis mokyklos renginius, per įvairias veiklas buriantis tėvus, mokytojus, administraciją net už mokyklos ribų. Jo indėlis gerokai didesnis, nei tiesiog vesti pamokas“, – įsitikinusi L.Trinkūnienė.

Pasak A.Vizbarienės, darželiuose su įvaizdžiu susiję neigiami stereotipai neegzistuoja, nes fizinio ugdymo pedagogų reikšmę supranta visi, o vaikai juos itin mėgsta: „Darželyje šis mokytojas yra ašis, ant kurios sukasi, laikosi visa įstaiga. Dažnai jis būna atsakingas už visus įstaigos renginius, net ir nesportinius. Tie žmonės prisideda ir prie kitų darbų administracijoje, geba daug ką pavaduoti. Jie yra variklis, todėl vertinami tiek tėvų, tiek kolegų. O vaikai ypač myli, piešia piešinius norėdami lygiuotis ir būtų tokie pat sportiški. Nėra jokio nuvertinimo.“

Audronė Vizbarienė.

Audronė Vizbarienė.

Mokytojo funkcija telkti bendruomenę, pasak A.Vizbarienės, gyvybiškai svarbi ir darželiuose. „Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi pranašumą, nes darželinukų tėvai labai suinteresuoti dalyvauti ugdymo procese, domisi, tad įtraukti juos į ugdymo procesą daug lengviau nei mokykloje. O nuoseklumas ir nenutrūkstamumas formuojant įpročius, tai yra siekti, kad vaikas būtų fiziškai aktyvus ne tik darželyje, bet ir savaitgaliais ar per atostogas, – labai svarbu. Tad mokytojo gebėjimas suburti, įtraukti tėvus – kertinis.“

Gerųjų pavyzdžių netrūksta, bet…

Ar pavyzdinio mokytojo portretas, kurį piešia abi pašnekovės, tėra siekiamybė, ar jau realaus vaizdo Lietuvoje atspindys? L.Trinkūnienė sako, kad tai dažnas klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo: „Dažniausiai atsakau taip: kaip ir bet kurioje kitoje profesijoje, taip ir čia – yra įvairių specialistų.“

Didžiausio pozityvo, pasak jos, įkvepia jaunoji mokytojų karta: „Labai džiaugiamės tuo, kokia jaunų mokytojų karta ateina. Ji atneša daug teigiamų pokyčių, ir tai smagu.“

A.Vizbarienė priduria, kad gerosios praktikos pavyzdžių, kuriais dalijamasi ir Lietuvoje, ir užsienyje, netrūksta, bet beda į problemą, trukdančią pasiekti dar geresnių rezultatų: darželiuose dirbantys specialistai oficialiai nėra fizinio ugdymo pedagogai. Tiesiog nėra ministerijos patvirtintos tokios pareigybės, dėl to jie priversti vadintis bet kaip, tik ne fizinio ugdymo pedagogais – judesio korekcijos, plaukimo instruktoriais, neformaliojo ar net meninio ugdymo pedagogais.

„Nors visi atlieka tą patį darbą – organizuoja vaikų fizinį ugdymą“, – stebisi A.Vizbarienė.

Pasak jos, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl tik apie 50 proc. darželių darbuojasi fizinio ugdymo specialistai. „Turėtų būti 100 proc., kaip mokyklose, bet pusė darželių jų neturi, nes nėra pagrindo tokį etatą steigti. Nėra juodu ant balto parašyta, kad kaip mokyklose privalo būti toks pedagogas. Darželiai ar savivaldybės pasirenka pagal savo prioritetus, o jei pasirenka steigti – turi laviruoti tarp pareigybių. Tikimės, kad bus bendra politika, ir tie supermokytojai galės išlįsti iš pogrindžio bei dirbti savo darbą oriai.“

Koks tai prasmingas darbas, parodo ir Lietuvos fizinio ugdymo pedagogų apdovanojimai, rengiami jau vienuoliktą kartą. L.Trinkūnienė sako, kad Lietuvos mokytojai kuklūs ir vengia garsiai kalbėti apie savo darbus, nors turėtų. „Esame dėkingi už rodomą dėmesį. Šis konkursas labai reikalingas. Bėda ta, kad esame labai kuklūs, nelinkę savimi pasidžiaugti, nesugebame savęs parodyti, „parduoti“. Arba nenorim. Mokytojai dažnai sako: „O kam? Žinau, kad gerai dirbu, nereik man gėlių“. Bet kai užpildo anketas, pamatai, koks didelis darbas šių žmonių atliktas. Būtina tai įvertinti“, – neabejoja L.Trinkūnienė.

Lietuvos fizinio ugdymo pedagogų apdovanojimai

Vienuoliktą kartą rengiamuose geriausių Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų rinkimuose bus apdovanoti 10 pedagogų. Trečius metus iš eilės bus įvertinti ne tik mokyklose, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys specialistai. Pedagogai bus vertinami pagal praktinę veiklą ir indėlį į šalies vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą, fizinio ugdymo ir sporto plėtrą 2019 ir 2020 m. Teikti paraiškas gali Lietuvos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigų, Lietuvos neformaliojo ugdymo ikimokyklinių įstaigų fizinio ugdymo mokytojai. Taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai, judesio korekcijos mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai, sistemingai vedantys praktinius fizinio ugdymo užsiėmimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Kandidatų paraiškas galima pateikti pagal svetainėje www.ltok.lt pateiktą anketą ir nuostatus.

Apdovanojimus organizuoja LTOK, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija, Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija.

 

 

Teksto autorius: Julius Bliūdžius („Olimpinė Panorama“)

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS