Vasarą įsižiebė lengvosios atletikos supertalento žvaigždė

Nuotraukos autorius: Europos čempionas M.Alekna su treneriu M.Jusiu ir N.Medvedeva (Alfredo Pliadžio / LLAF nuotr.)

Lietuvos lengvaatlečiai iš pasaulio ir Europos čempionatų grįžo su medaliais: Judžine (JAV) planetos vicečempionu tapo jaunasis disko metimo talentas Mykolas Alekna, bronzą laimėjo Andrius Gudžius, o žemyno pirmenybėse Miunchene (Vokietija) ne tik aukso medaliu, bet ir čempionato rekordu vėl nudžiugino M.Alekna (69 m 78 cm). Apie lengvaatlečių vasaros pasiekimus „Olimpinė Panorama“ kalbėjosi su Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) viceprezidente ir generaline sekretore Nijole Medvedeva.

Pasaulio čempionate JAV Lietuvai atstovavo devyni lengvaatlečiai. Buvo pelnyti du medaliai, o finale ietį mėčiusi Liveta Jasiūnaitė užėmė dešimtą vietą. 400 m bėgimo distancijoje į pusfinalį pateko Modesta Justė Morauskaitė.

Prieš planetos čempionatą COVID-19 susirgęs ėjikas Marius Žiūkas nedalyvavo pagrindinėje savo rungtyje, bet suspėjo atvykti į 35 km distancijos startą ir pasiekė Lietuvos rekordą (2 val. 34 min.16 sek.), nors finišavo 27-as.

Kaip teigė N. Medvedeva, traumuota pasaulio čempionate 20 km nuotolį ėjo Brigita Virbalytė-Dimšienė, kuri varžybų metu dar sužinojo, jog buvo užsikrėtusi Laimo liga.

Pasaulio čempionate debiutavo šiemet sėkmingai į aukštį šokinėjanti Urtė Baikštytė, kuri įveikė 186 cm ir liko 21-ma.

„Mūsų sportininkai darė viską, ką galėjo, bet jų galimybės čempionate buvo tokios. Disko metikų pelnyti du medaliai lėmė labai sėkmingą mūsų atletų pasirodymą. Amerikoje dalyvavo 176 šalys, varžėsi beveik 1800 atletų. Aukso medalius iškovojo 29 valstybių sportininkai, o 81 šalies atletai dalyvavo finaluose. Nedominavo kuri nors viena ar kita valstybė, tarp sportininkų buvo didžiulė konkurencija“, – atkreipia dėmesį N.Medvedeva.

Po mėnesio Miunchene vykusiame Europos čempionate kovojo 19 mūsų atletų. Čia visu ryškumu sužibo M.Alekna, pelnęs Lietuvai vienintelį aukso medalį. Į finalus pateko ir šeštąsias vietas užėmė A.Gudžius bei L.Jasiūnaitė.  

Prisimindami praėjusį Senojo žemyno čempionatą, kuris vyko 2018 m. Berlyne ir jame į geriausiųjų šešetukus pateko net septyni mūsų šalies atletai (čempionu tapo A.Gudžius, bronzą iškovojo L.Jasiūnaitė, ketvirtąsias vietas užėmė B.Virbalytė-Dimšienė ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, penktą – ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė, o šeštąsias – bėgikai Agnė Šerkšnienė ir Simas Bertašius), Lietuvos lengvosios atletikos gerbėjai tikėjosi, kad šiemet Miunchene startas bus dar sėkmingesnis.

Ieties metikė L.Jasiūnaitė (A. Pliadžio nuotr.)

Ieties metikė L.Jasiūnaitė (A. Pliadžio nuotr.)

„Sunku buvo tikėtis, kad lengvaatlečiai pasirodys dar geriau. Tačiau panašių rezultatų tikėjomės, – neslepia N.Medvedeva. – Vylėmės, jog į aštuntuką pateks Modesta Justė Morauskaitė, šiemet pasiekusi labai aukštą – penktą – rezultatą Europoje. Tačiau jai sezonas buvo per ilgas, nepavyko išlaikyti geros sportinės formos ir sportininkė 400 m distancijoje liko 13-a.

Daugumai lengvaatlečių sezonas buvo ypač sudėtingas, nes niekada anksčiau tais pačiais metais vienas po kito nevyko pasaulio ir Europos čempionatai. Buvo sunki kelionė į Judžiną, sudėtinga adaptacija, grįžimas į namus ir vėl adaptacija. Ne vieną sportininką tos kelionės išmušė iš vėžių. M.J.Morauskaitė buvo viena tų sunkiai pakėlusių šias keliones.

Vėliau po varžybų dar paaiškėjo, kad ji sirgo COVID-19, tą mes sužinojome tik iš spaudos. Sportininkams tokiais atvejais galėtume šiek tiek padėti, bendromis jėgomis pagerinti jų būseną. Bet jie nuo mūsų savo problemas bando nuslėpti.

Labai gaila, kad visą sezoną puikiai lenktyniavusi bėgikė per Europos čempionatą turėjo dideles galimybes atsiskleisti ir išsikovoti aukštą vietą, tačiau viskas sužlugo. Jos nusivylimas buvo didžiulis.  

Į finalinį aštuntuką turėjo galimybių patekti trišuolininkė Dovilė Kilty, tačiau pajutusi Achilo sausgyslės skausmus ji savęs negalėjo realizuoti ir liko 12-a.

Šiemet aukštą rezultatą pasiekusi šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė irgi pretendavo patekti į finalą, bet liko 14-a. Tokią pat vietą užėmė ir disko metikė Ieva Zarankaitė. Jeigu sportininkės būtų pasiekusios savo geriausius rezultatus, jų vietos čempionate būtų gerokai aukštesnės.

Nekaip sezonas susiklostė 1500 m bėgikui Simui Bertašiui. Nemažai mūsų sportininkų tik žingsnelio pritrūko iki finalo“, – pasakoja N.Medvedeva.

LLAF generalinė sekretorė pasidžiaugė ir Europos jaunių iki 18 m. čempionate Jeruzalėje bronzos medalį iškovojusia ieties metike rokiškiete Orinta Navikaite.

Jaunimas gerino asmeninius rezultatus, o 100 m bėgikas Danielius Vasiliauskas ir trišuolininkė Aurėja Beniušytė pasiekė atitinkamai Lietuvos 16-mečių ir 15-mečių rekordus. Lietuvos 18-mečių ir 17-mečių 100 m bėgimo rekordininku tapo Adas Dambrauskas. 

– Prieš išvyką į Europos čempionatą Miunchene prasitarėte, kad norėtumėte daugiau nei vieno medalio, bet Lietuvos lengvaatlečiai į namus grįžo su vienu. Kaip vertinate jų pasirodymą?

– Neslėpsiu: svajojome apie kelis medalius. Tačiau A.Gudžiui ir L.Jasiūnaitei, kurie tuos medalius galėjo iškovoti, finale nepavyko. Konkurencija didžiulė, silpnų varžovų nebuvo: kas tą dieną susitvarkė su savo nervais, patys su savimi, tie ir laimėjo medalius.

Liveta ir Andrius per kvalifikacines varžybas mėtė laisvai, atsipalaidavę, buvo matyti, kad jie geros sportinės formos. Tačiau finalinėse varžybose juos slėgė didelė įtampa.

Mums čempionate buvo ypač liūdnos pirmosios dienos. Tačiau pradėjus dalyvauti mūsų lyderiams nuotaika gerėjo. Buvo įspūdinga, kai M.Alekna tapo čempionu. Jo pelnytas aukso medalis ir pasiektas Europos čempionatų rekordas – tai fantastika.

Juolab kad nugalėtas ryškus favoritas – 22 metų slovėnas Kristjanas Čehas, kuriam buvo pranašaujama nesunki pergalė. Tačiau viskas susiklostė kitaip. Mūsų disko metikas, žengiantis savo legendinio tėvo Virgilijaus Aleknos pėdomis, ypač talentingas, jauniausias čempionas tarp visų Europos diskininkų.

Pasaulio čempionato medalininkas A.Gudžius Miunchene užėmė šeštąją vietą (A. Pliadžio nuotr.).

Pasaulio čempionato medalininkas A.Gudžius Miunchene užėmė šeštąją vietą (A. Pliadžio nuotr.).

Jeigu čempionate būtų šiek tiek labiau pasisekę A.Gudžiui ir L.Jasiūnaitei, būtų galima teigti, kad pasirodėme puikiai. Malonu, kad 200 m distancijos kvalifikaciniame bėgime Gediminas Truskauskas pasiekė puikų rezultatą ir pirmą kartą Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje pateko į tokio rango varžybų pusfinalį.

– Fantastiškas M.Aleknos pasirodymas leido mūsų šaliai su Albanija ir Rumunija komandų įskaitoje pasidalyti 19–21 vietomis. Kaip vertinate šią poziciją?

– Taškai skaičiuojami ne tik už medalius, bet ir už užimtas vietas aštuntukuose. Mykolo medalis – labai brangus ir svarus, jis Lietuvos rinktinei pelnė daug taškų.

Malonu ir tai, jog mūsų lengvaatlečiai tarp čempionate dalyvavusių 1540 atletų, kurie atstovavo 48 šalims, nebuvo autsaideriai, užėmė vietas apie vidurį. Pavyzdžiui, tokios didelės šalies kaip Prancūzija sportininkai nepelnė nė vieno aukso medalio. Labai atsigavo Vokietijos lengvoji atletika, kurią ne vienerius metus kamavo medalių badas.

– Ar mūsų lengvaatlečiai Miunchene pasiekė asmeninių rekordų?

– Deja, nė vienas jų nepasiekė ir tai mus liūdina. Sunku pasakyti, kas tam turėjo didžiausios įtakos. Į šį klausimą geriausia galėtų atsakyti patys treneriai, kodėl jų auklėtiniai negerina rezultatų per pačius svarbiausius metų startus.

Tie, kurie į čempionatą patenka pagal reitingus, savo geriausius rezultatus stengiasi pasiekti per atrankos varžybas. Jie dalyvauja daugybėje varžybų, jaučia nuolatinę įtampą, ten išsitaško, pasiekia savo geriausią sportinę formą.

Tik pačių trenerių reikalas, kaip jie savo auklėtinius atveda iki pagrindinių varžybų. Nei federacija, nei prezidentas, nei aš to nepadarysiu. Su sportininkais dirba treneriai, kuriuos federacija stengiasi išvežti į čempionatus ir jie būna su savo auklėtiniais.

Į Europos čempionatą buvo išvežti visi treneriai, kurių sportininkai dalyvavo čempionate. Į Miuncheną pati atvyko tik I.Zarankaitės trenerė – jos mama, kuriai buvo parūpinta akreditacija. Kartais trenerio buvimas ar nebuvimas nėra esminis dalykas, nes nuo to rezultatas nelabai keičiasi. Žinoma, smagiau, kai šalia yra mokytojas, kuris gali patarti.

Tačiau trenerius išvežti į čempionatus kainuoja labai daug, be to, per Europos čempionatus jų skaičius ribojamas, nes į nustatytą kvotą įeina ir medicinos personalas, komandos vadovas. Treneriai dirba, stengiasi, norisi juos skatinti, nes be trenerių niekada nebus ir sportininkų. Tačiau dabar, matyt, reikės daryti išvadas, žiūrėti į rezultatus ir pradėti skaičiuoti, kiek mes pajėgūs juos išvežti ir ar tikslinga tą daryti.  

– Čempionate dalyvavo nemažai rinktinės debiutantų. Ar jie pateisino viltis?

– Debiutavo penkios lengvaatletės, kurios tikrai nenuvylė. Europos suaugusiųjų čempionate pirmą kartą jėgas bandė 3000 m kliūtinio bėgimo atstovė Greta Karinauskaitė ir 800 m bėgikė Gabija Galvydytė, abi jos studijuoja Amerikoje ir jų sezonas skiriasi nuo Europos sportininkų.

Šios abi bėgikės čempionatui rengėsi Lietuvoje ir Miunchene nelabai nutolo nuo savo asmeninių rezultatų. Bėgimo distancijose daug ką lemia taktika, ypač 800 m atrankos varžybose, kai bėga stiprios sportininkės ir pasiekti asmeninius rekordus sudėtinga.

Čempionate pirmą kartą dalyvavo trišuolininkė Aina Grikšaitė, šuolininkė į aukštį U.Baikštytė (ji debiutavo ir pasaulio čempionate) bei maratonininkė Loreta Kančytė. Debiutančių nenoriu nei girti, nei peikti, jos įgijo patirties. Tą dieną kiekviena jų stengėsi, kovojo, nors stebuklų nepadarė.

– Ar galite teigti, kad pasirengimas pasaulio ir Europos čempionatams buvo sėkmingas?

– Visi sportininkai turėjo tokias pasirengimo sąlygas, kokias jie susiplanavo. Jie turėjo galimybių visur išvykti, kelionėms pinigų nepritrūkta. Kai kas dėl asmeninių priežasčių keitė planus, bet jie turėjo sąlygas visa jėga rengtis čempionatams.

Sunkiau buvo kauniečiams, nes jų stadionas rekonstruojamas, o metikai galėjo treniruotis atsarginėje aikštėje. Tačiau jie be didesnio vargo galėjo išvykti į treniruočių stovyklas užsienyje, kitus mūsų miestus.

Mūsų sportininkais nuoširdžiai rūpinosi gydytojas Tomas Vorobjovas, kineziterapeutai Mantas Lesnickas ir Tomas Bendaravičius.

Bėgikas G.Truskauskas pirmąkart pateko į Europos čempionato pusfinalį (A. Pliadžio nuotr.)

Bėgikas G.Truskauskas pirmąkart pateko į Europos čempionato pusfinalį (A. Pliadžio nuotr.)

– Kokį pažymį parašytumėte lengvaatlečiams už startus Judžine ir Miunchene?

– Sportininkų pasirodymą vertins Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taryba. Sunku pateikti vertinimą, kai trys žmonės sudalyvauja labai gerai, o kiti ne, todėl ir bendras pažymys nebus labai geras. Miunchene tikrai tikėjomės pasirodyti geriau.

Tačiau kai kuriems sportininkams sėkmingiau startuoti sutrukdė objektyvios priežastys. Ėjikas Arturas Mastianica patyrė stresinį lūžį ir iki vėlyvo pavasario iš viso negalėjo treniruotis, po to pasirengimo laikotarpis buvo itin trumpas. Po tokios traumos sugrįžus į ėjimo takelį stebuklų sunku tikėtis.

Labai gaila, kad sportininkai, kurie yra pasiekę aukštų rezultatų, nuvažiavę į čempionatus būna toli nuo jų. Ypač skausminga jų treneriams, kurie, manau, išgyvena labiau nei auklėtiniai. Nė vienas treneris nenori, kad jų sportininkas startuotų blogai.  

Teksto autorius: Marytė Marcinkevičiūtė („Olimpinė Panorama“)

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS