lt
en
KONTAKTAI

Tinklinio populiarumo receptas: gerėjanti infrastruktūra ir augantys pasiekimai

Nuotraukos autorius: Augustas Četkauskas

Su Lietuvos tinklinio federacijos prezidentu Dariumi Čerka – apie Lietuvos bei pasaulio tinklinį ir naujas visuomenines LTOK iždininko pareigas.

Su Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentu Dariumi Čerka kalbėjome praėjus vos porai dienų po 37-ojo Tarptautinės tinklinio federacijos (FIVB) kongreso, kuris dėl COVID-19 pandemijos pirmą kartą vyko nuotoliniu būdu. Jame dalyvavo D.Čerka ir generalinis sekretorius Andrius Gaidys. Tad logiška, kad ir pirmasis klausimas – apie vasario 5–7 d. vykusį kongresą.

– Kokias svarbiausias žinias išgirdote?

– FIVB kongresą brazilų tautybės prezidentas Ary S.Graca pradėjo žinia, kad bendradarbiaudama su „CVC Capital Partners Fun VII“ kompanija FIVB įsteigė komercinį subjektą „Volleyball World“, kurio pagrindinis tikslas – rūpintis tinklinio komercializacija. Tinklinis – ketvirta pagal populiarumą sporto šaka pasaulyje, o FIVB kelia ambicingus tikslus padaryti jį dar populiaresnį.

FIVB suprato, kad sporto šakos komercializacija – svarbus jos plėtros įrankis. Bus siekiama, kad pasibaigus pandemijai per tinklinio varžybas sporto arenos vėl būtų pilnos žiūrovų, sulauktų didelio transliuotojų, partnerių ir investuotojų dėmesio. Todėl FIVB koncentruosis į mažesnį, tačiau kokybiškesnių renginių kiekį ir jų turinį. Didžiausias dėmesys bus skiriamas pasaulio čempionatų, olimpinių atrankų, Tautų lygos varžyboms.  

Mes kėlėme jau seniai ne tik mums, bet ir kitoms šalims rūpimą klausimą dėl klubų atstovavimo paplūdimio tinklinio turnyruose. Tarptautinėse varžybose sportininkai atstovauja tik valstybėms. Klubai, kurie ruošia paplūdimio tinklininkus, net neminimi, todėl negali pretenduoti, pavyzdžiui, į savo miesto savivaldybės paramą. FIVB vadovai atsakė, kad ateityje bus leista paplūdimio tinklininkams atstovauti ir savo miestams. Netrukus turėtume sulaukti informacijos, kaip tai bus įgyvendinama. Beje, sniego tinklininkai jau gali atstovauti ne tik valstybei, bet ir klubui.

FIVB vienos žvaigždės turnyre Vilniuje sidabrą iškovojo Lietuvos pora A.Vasiljevas ir R.Juchnevičius (CEV nuotr.)

FIVB vienos žvaigždės turnyre Vilniuje sidabrą iškovojo Lietuvos pora A.Vasiljevas ir R.Juchnevičius (CEV nuotr.)

Žvelgiant į globalų kontekstą, svarbus ir sporto bendruomenėje plačiai aptariamas klausimas – translyčių asmenų dalyvavimą varžybose. Kongreso metu be didesnių diskusijų FIVB patvirtino reglamentus ir taisykles, kuriais remiantis tokie asmenys galėtų dalyvauti tam tikros lyties varžybose, jeigu atitiktų visus dokumentuose nurodytus kriterijus ir speciali komisija tai patvirtintų. Šiuo metu pagal patvirtintus reglamentus komandoje gali būti ne daugiau kaip vienas translytis asmuo.

Didelis dėmesys buvo skirtas tinklinio teisėjų moterų tematikai. Mažai jų renkasi tokį kelią, todėl FIVB planuoja skatinti moteris imtis šių pareigų. Tai jau ne pirma tarptautinės tinklinio institucijos iniciatyva lyčių lygybės srityje. Prieš keletą metų Europos tinklinio konfederacija sulygino piniginių prizų dydžius vyrų ir moterų komandoms.  

Kongreso metu buvo aptarti ir kiti sporto šakos plėtros bei su COVID-19 pandemija ir jos pasekmėmis susiję klausimai, patvirtinti biudžetai.

Džiugu, kad užsienio šalių ataskaitose buvo minimas Vilnius, kuriame pernai surengtas pirmasis paplūdimio tinklinio vienos žvaigždės pasaulio turo etapas, buvęs vienas iš nedaugelio tarptautinių tinklinio renginių.

– Pernai vykusioje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinėje asamblėjoje buvote išrinktas LTOK iždininku. Papasakokite trumpai apie save.

– Gimiau ir augau Šiauliuose, šiame mieste ir prasidėjo mano draugystė su tinkliniu. Nuo 12 metų iki pat studijų laikų žaidžiau įvairaus amžiaus Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo rinktinėse, tinklinio įgūdžių mokiausi Vilniaus Ozo gimnazijoje pas trenerį Joną Adomaitį. Vėliau Vilniaus universitete studijavau inžinerinę informatiką. Pirmame kurse dar žaidžiau universiteto komandoje, tačiau vedus ir tapus tėvu vis rečiau pavykdavo paimti kamuolį į rankas. Į tinklinį vėl sugrįžau 2002-aisiais. Tada bičiulis Marius Vasiliauskas įkalbėjo pabandyti paplūdimio tinklinį. Labai susidomėjau. Su Mariumi 2011 m. tapome Europos veteranų čempionais. Pažaidžiu ir dabar. Nuo 2013 m. taip pat tenka būti supervizoriumi tarptautinėse paplūdimio tinklinio varžybose. 2012 m. buvau išrinktas Lietuvos tinklinio federacijos viceprezidentu, 2016-aisiais – prezidentu.

LTOK iždininku, matyt, irgi buvau pasiūlytas neatsitiktinai. Finansų sritis man nėra svetima. Po studijų dirbau banke – kūriau informacines bankines technologijas. Po trejų metų darbo banke buvau pakviestas prisidėti prie indėlių draudimo struktūros kūrimo Lietuvoje. Ilgą laiką dirbau Indėlių ir investicijų draudimo fondo direktoriaus pavaduotoju. Didžiausias tekęs iššūkis – sugrąžinti draudimo išmokas „Snoro“ banko indėlininkams. Be papildomų išteklių per trumpą laiką buvo įdiegti duomenų kontrolės, paskirstymo, finansinių priemonių judėjimo algoritmai. Patirtis tikrai neeilinė. Tokios apimties išmokų grąžinimo proceso valdymo patirtimi teko dalintis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ūkio bankui susidūrus su sunkumais, Lietuvoje jau turėjome patirties. Po šių didelį rezonansą Lietuvoje turėjusių įvykių supratau, kad šioje srityje man įdomiausi iššūkiai – jau praeityje. Buvo tinkamas laikas keisti veiklą. Šiuo metu didžiausią veiklos dalį užima sportas ir tinklinis, čia visada ir buvo širdis.

– Tai LTOK biudžeto formavimas jums nėra sunki finansinė užduotis?

– Įprastas darbas. Mano nuomone, svarbiausia, kad skaičiai turėtų argumentus. Matau, kad ir čia yra „verslo interesų“: kiekviena sporto federacija, kiekviena organizacija, galinti pretenduoti į LTOK pinigus, nori jų gauti kuo daugiau. Tai normalu. Bet LTOK pinigai skirstomi vadovaujantis griežtais kriterijais. LTOK vykdomojo komiteto pareiga – pateikti pagrįstą biudžetą.  

– Sugrįžkime prie tinklinio reikalų. Tokijo žaidynėms rengiamų Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąraše yra trys paplūdimio tinklinio vyrų dvejetai ir vienas moterų duetas. Ar dar turi mūsiškiai galimybių šiemet iškovoti olimpinius kelialapius?

– Mūsų vyrų ir moterų komandos jau yra patekusios į antrąjį olimpinės atrankos etapą. Tokijo kandidatų sąraše yra Ieva Dumbauskaitė ir Gerda Grudzinskaitė bei šeši vyrai – Lukas Každailis, Arnas Rumševičius, Artūras Vasiljevas, Robertas Juchnevičius, Patrikas Stankevičius ir Audrius Knašas.

Paplūdimio tinklinio komandų atranka į olimpines žaidynes sudėtinga. Mūsiškių likimas dėl patekimo į Tokijo žaidynes spręsis žemyninės taurės varžybose. Antrasis atrankos etapas vyks gegužės mėnesį Turkijoje ir Ispanijoje. Jame šaliai atstovaus ir vietą į finalinį atrankos etapą bandys iškovoti po dvi vyrų ir moterų komandas. Tad vyr. treneriui Tadui Donėlai teks pasukti galvą, kaip vyrų grupėje iš esamų sportininkų suburti dvi kuo pajėgesnes komandas, o moterų komandoms organizuoti atranką, kad tarp dviejų Lietuvai atstovausiančių komandų būtų šiandien pačios pajėgiausios sportininkės. Į Tokiją vyks žemyninės taurės finalinio etapo laimėtojai. Mes, žinoma, tikimės geriausių rezultatų, tačiau šiemet ypač sunku ką nors prognozuoti, nes mažai žinome apie varžovus: kada, kur, kas treniravosi pandemijos metu, ar daug žaidė rungtynių.

LTF pripažinta Metų sporto federacija. Iš kairės: D.Čerka, projektų vadovė A.Česnulevičiūtė, generalinis sekretorius A.Gaidys.

LTF pripažinta Metų sporto federacija. Iš kairės: D.Čerka, projektų vadovė A.Česnulevičiūtė, generalinis sekretorius A.Gaidys.

– 2020-aisiais susumavus visuomenės ir specialistų balsus Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose Metų sporto federacija pripažinta Lietuvos tinklinio federacija. Kaip manote, už ką jums skirtas šis titulas?

– Tai buvo įvertinimas ir atpildas už sunkų kolektyvinį darbą tais sportui neįprastais metais. Koronaviruso sukelta pandemija sujaukė nemažai planų: buvo atšaukti čempionatai, turnyrai, apribotos galimybės treniruotis.  

Visų pirma mums šis apdovanojimas buvo įvertinimas už vadybinius darbus, kuriuos federacija sugebėjo atlikti šiuo nelengvu laikotarpiu.

Vienas ryškiausių ir labiausiai matomų darbų, nepaisant COVID-19 pandemijos, buvo Lietuvoje įvykęs pasaulio paplūdimio tinklinio turo vienos žvaigždės etapas Vilniuje, prie Baltojo tilto. Manau, pernai tai buvo įdomiausias, spalvingiausias ir daugiausiai dėmesio sulaukęs pandemijos sąlygomis organizuotas renginys. Jį surengti buvo tikras iššūkis, bet džiaugiamės, kad pavyko puikiai. Ne visi norintieji dėl kelionių ribojimų galėjo atvykti, bet sulaukėme net dviejų komandų iš tolimosios Čilės. Lietuvos pastangas saugiai priimti sportininkus, suteikti jiems tarptautinių varžybų areną puikiai įvertino ir Europos tinklinio konfederacija (CEV). Džiugu, kad šiam renginiui konkurso būdu pavyko gauti finansavimą iš Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Per tuos metus, nepaisant visų sunkumų, pavyko tikrai nemažai nuveikti: sudėlioti sportininkų ugdymo piramidės modelį, išskiriant tris sportininkų rengimo pakopas. Tais pačiais metais šį modelį pradėjome įgyvendinti – Vilniuje, Ozo gimnazijoje, buvo suburta tinklininkų vaikinų grupė, stengiamės, kad čia atsirastų ir merginų grupė. Šiauliuose nuo kitų metų rugsėjo planuojame suburti merginų grupę, su kuria dirbtų paplūdimio tinklinio specialistas iš užsienio. Šiam tikslui parengėme projektą ir gavome tarptautinį finansavimą iš FIVB plėtros fondo („FIVB Development Fund“). FIVB patvirtino LTF parengtą tinklininkių ruošimo Šiauliuose projektą ir vieneriems metams skyrė atlyginimą treneriui.  

Nemažai darbų atlikta skaitmenizuojant federacijoje vykstančius procesus. Įgyvendinant Sporto rėmimo fondo dalinai finansuojamą projektą „Vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimas su tinklinio sporto šakos pagalba pasitelkiant sporto inventorių ir įrangą“ buvo sukurta žaidėjų licencijavimo ir renginių įgyvendinimo sistema. Ji turėtų palengvinti renginių organizavimą ir sukurti įrankį, kuriuo galėtų naudotis ir tinklinio klubai, norintys vykdyti renginius ir taip pritraukti į tinklinį jaunimo bei vaikų.

– Ar tai reiškia, kad ir šiemet sostinėje prie Baltojo tilto surengsite europinio lygio turnyrą?

– Tarptautinės organizacijos skatina šalis rengti tarptautinius turnyrus. Ypač ten, kur jie pavyksta. Tačiau toks turnyras, kad ir FIVB vienos žvaigždės, reikalauja daug žmogiškųjų išteklių ir pinigų. Ar tokios varžybos sostinėje vyks ir šiemet, priklausys ne tik nuo LTF, bet ir nuo miesto vadovų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikiamų galimybių sporto federacijoms bei rėmėjų susidomėjimo.

Bet tarptautinis paplūdimio tinklinio turnyras šiemet tikrai planuojamas Rokiškyje. LTF narys Rokiškio „Velykalnis“, kuriam vadovauja Stasys Mekšėnas, yra aktyvus Rytų Europos tinklinio zoninės asociacijos (EEVZA) varžybų organizatorius ir jau dabar rodo iniciatyvą bei siekia EEVZA turnyro šią vasarą.

– Susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu paplūdimio tinklinis populiarumu nukonkuruoja salės tinklinį.

– Visų pirma norėčiau patikslinti: mes visada kartojame ir tuo tikime, kad tiek paplūdimio, tiek klasikinis (salės), tiek šiuo metu pasaulyje populiarėjantis sniego tinklinis yra viena sporto šaka. Todėl pasakyčiau kitaip: vystantis tinklinio sporto šakai pastaruoju metu paplūdimio tinklinis žaidžiamas ištisus metus, todėl jis populiarus ir žmonės jį žaidžia vasarą bei žiemą.

Didelės įtakos paplūdimio tinklinio populiarumui turėjo sportininkų pasiekimai tarptautinėje arenoje. Jie prisidėjo prie didėjančios paklausos ir infrastruktūros atsiradimo – daugėja uždarų paplūdimio tinklinio aikštynų. Mano žiniomis, keturis uždarus paplūdimio tinklinio aikštynus turi Vilnius, po vieną Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, Raseiniai. Atviras paplūdimio tinklinio aikšteles net sunku suskaičiuoti. Jų yra ir tikruose paplūdimiuose, ir kaimo sodybose, jas savo darbuotojams įrengia verslininkai. Pernai Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionate dalyvavo 32 vyrų ir 20 moterų komandų. Paplūdimio tinklinio populiarumui įtakos turi ir tai, kad komandoje tik du žmonės, o iš viso aikštelėje – keturi. Na, ir paplūdimio tinklinis savaime atrodo šiek tiek patrauklesnis, nes smėlis kelia asociacijas su vasara ir saule, ko mums Lietuvoje ypač trūksta.

Jeigu kalbėsime apie salės tinklinį, čia sudėtingiau, nes reikia daugiau žaidėjų (6×6), didesnė traumų tikimybė. Tačiau teigti, kad salės tinklinis populiarumu nusileidžia paplūdimio tinkliniui, būtų ne visai teisinga. Nors tarptautinėje arenoje Lietuvos salės tinklinis pasiekimais šiuo metu negalėtų pasigirti, tikrai nemažai žmonių jį žaidžia. Tinklinis populiarus sporto mokyklose, kuriose sportuoja nemažai vaikų ir jaunimo.

Dar yra ir sniego tinklinis, kuris sparčiai populiarėja. Čia Lietuvos atstovai jau iškovojo istorinius medalius: Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė 2018 m. pirmajame Europos sniego tinklinio čempionate Austrijoje pelnė aukso, o Lukas Každailis ir Arnas Rumševičius – bronzos apdovanojimus. Lietuvos komandos Senajame žemyne pirmosios įsirašė į naujos sporto šakos istoriją.

„Kauno-VDU“ tinklininkės bandė jėgas Europos klubų varžybose.

„Kauno-VDU“ tinklininkės bandė jėgas Europos klubų varžybose.

– O kaip paaiškinti, kad bene pajėgiausia šiuo metu Lietuvos vyrų tinklinio komanda yra ne didmiestyje, o Gargžduose?

– Tinklinis – klubinis žaidimas. Ieškoma geresnių sąlygų. Kur yra reikiama infrastruktūra, savivaldybės palaikymas, rėmėjai, ten galima suburti pajėgią komandą. Palankias sąlygas aukšto meistriškumo komandai 2020–2021 m. sezonui „Amber-Arlanga“ klubo prezidentui ir įkūrėjui Salvijui Paškauskui pasiūlė Gargždų savivaldybė. Po labai ilgos pertraukos Klaipėdos kraštas vėl atsirado Lietuvos tinklinio žemėlapyje.

Dabar Sauliaus Matikonio treniruojama „Amber-Arlanga“ rungtyniauja ne tik „Top Sport“ Lietuvos vyrų tinklinio čempionate ir LTF didžiosios taurės turnyruose, bet žaidžia ir Baltijos šalių lygoje, kurioje kovoja penkios Estijos komandos, keturios Latvijos ir viena Lietuvos. O kalbant apie didmiesčius, tai Gargždai yra Klaipėdos pašonėje.

– Kas bus daroma, kad, kaip kalbėta FIVB kongrese, sirgaliai sugrįžtų į tinklinio arenas?

– Svarbiausi, žinoma, rėmėjai, reklamos teikėjai ir transliuotojai. Bet tobulinamos ir žaidimo taisyklės. Šiuolaikinis tinklinis – labai greitas, atletiškas, dinamiškas žaidimas, kamuolys kerta tinklo liniją labai aukštai. Ir aiškiai pastebima, kad puolimas pranoksta gynybą. Vis sunkiau apsiginti, nors dabar jau besiginančios komandos žaidėjai gali kamuolį bet kuria kūno dalimi atmušti, net ir koja. Taigi tam, kad tinklinis būtų dar įdomesnis ir dėl kiekvieno taško būtų kovojama dar atkakliau, reikia tobulinti gynybą. Čia ieškoma papildomų galimybių. Be to, FIVB žada labai daug dėmesio skirti ne tik žaidimo tobulinimui, bet ir žiūrovų įtraukimui, daugiau naudoti šiuolaikinių technologijų.

Jau ne pirmą kartą FIVB prezidentas akcentavo, kad sporto šakos populiarumas priklauso ir nuo pačių klubų, jų indėlio, aplink juos buriamų bendruomenių. Tą pabrėžia ir CEV prezidentas Aleksandras Boričičius. Man įstrigo prezidento žodžiai, kuriuos jis pasakė atvykęs į Lietuvą, kad niekas neateis ir už mus pačius nieko nesukurs – patys klubai turi stengtis pritraukti žiūrovus į savo varžybas. Tai padaryti yra daug būdų, tik reikia išmonės, entuziazmo ir žinoti, ko nori ir sieki. Šiandien vos keli Lietuvos tinklinio klubai skiria dėmesio darbui su žiūrovais.

– Kodėl į tinklinio varžybas renkasi mažiau žmonių nei, tarkim, į krepšinio?

– Su krepšiniu labai sunku lygintis ne tik tinkliniui. Pagrindinė priežastis – skirtingos galimybės ir skiriamos lėšos ne tik reklamai, bet ir visai sporto šakai tiek savivaldybių, tiek nacionaliniu lygmeniu. O nuo lėšų priklauso ir klubų galimybės tobulinti savo struktūrą bei žiūrovams siūlomą reginį. Šiandien matome, kad vien tik rungtynių žiūrovams jau nebeužtenka, reikia ir kitų pramogų. Kitaip tariant, šou.

Sunku sudominti sporto šaka, kai varžybos vyksta mokyklų sporto salėse. O krepšinis turi savo arenas. Rengdami čempionatų finalus ir tinklininkai stengiasi tai daryti kuo šventiškiau ir įsimintiniau. Tačiau tam trūksta ne tik finansinių galimybių, bet ir tinkamos infrastruktūros. 

Sirgalių susidomėjimui didelę įtaką turi sporto šakos laimėjimai ir žaidimo kokybė. Lietuvos tinklinio federacija siekia, kad tinklinį žaistų kuo aukštesnio meistriškumo sportininkai.

Paplūdimio tinklinio varžybų arenos dažniausiai būna pilnos, ten aktuali atliekamo bilieto problema. Tai lemia ir paplūdimio tinklinio specifika, kur patys žaidėjai savo pasirodymu kuria savotišką šou.

– Ko palinkėtumėte Lietuvos sportui ir mūsų šalies tinkliniui 2021 metais?

– Kuo daugiau sėkmingų pasirodymų, medalių olimpinėse žaidynėse ir tarptautinėse varžybose. Tai sportininkams ir su jais dirbantiems žmonėms yra didžiausias atpildas.

O tinklinio bendruomenei norėčiau palinkėti prisiminti CEV prezidento žodžius, kad niekas nieko už mus nepadarys, viskas priklauso nuo mūsų pačių pastangų. Kiek mes įdėsime, tiek ir turėsime. Tad linkiu kuo daugiau iniciatyvų ir savarankiškumo.

Istorinis debiutas

2020 m. daugkartinės Lietuvos tinklinio čempionės Kauno „Kauno-VDU“ tinklininkės pirmą kartą išbandė jėgas Europos turnyruose. Kaunietės Stambulo (Turkija) „burbule“ vykusiame Europos tinklinio konfederacijos Iššūkio taurės turnyro aštuntfinalyje 0:3 (12:25, 9:25, 8:25) turėjo pripažinti Stambulo „Sistem9 Yesilyurt“ komandos pranašumą, bet galėjo pajusti, kokio lygio tinklinis žaidžiamas Europoje. Mūsų šalies klubas į moterų Europos varžybas grįžo po 28 metų pertraukos.

Teksto autorius: Algis Balsys („Olimpinė Panorama“)

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS