Sporto vadybos mokymuose – galimybė įgyti naujų žinių

Nuotraukos autorius: N.Doronina-Koltan – nuolatinė LTOK mokymų lektorė (LTOK nuotr.)

Būti vadovu ir būti lyderiu nėra tas pats. Kartais tai netgi dvi viena kitai prieštaraujančios sąvokos. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) rengiamų sporto administravimo mokymų lektorė Nadežda Doronina-Koltan tą nuolat primena mokymų dalyviams, kurie ne tik įgyja naujų žinių, bet ir jas toliau gilina.

LTOK prieš septynerius metus sporto federacijų vadybininkus ir trenerius pakvietė į pirmąsias paskaitas apie tai, kaip efektyviau ir sėkmingiau administruoti sportą. Tie mokymai buvo neprivalomi, bet kai kurių sporto federacijų atstovai į juos pasinėrė visa galva.

„Tuose mokymuose aktyviai dalyvavo Lietuvos plaukimo, lengvosios atletikos, regbio, žolės riedulio federacijų nariai, itin įsitraukė lankininkai, kulkinio ir stendinio šaudymo atstovai. Mokymai tapo nuolatiniai, o LTOK, bendradarbiaudamas su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (TOK), parengė adaptuotą programą, skirtą treneriams ir vadybininkams“, – teigia šių mokymų viena lektorių N.Doronina-Koltan.

Ketvirtadienį specialistė skaitė paskutinę paskaitą sporto administravimo mokymų sporto vadybininkams dalyviams. Dvi savaites trukusių mokymų metu sporto administratoriai laiko ir veiklos planavimo metodais, gilinosi į komunikacijos subtilybes, ugdė lyderystės įgūdžius. Pirmą kartą mokymai vyko nuotoliniu būdu.

Šiuo metu LTOK kviečia registruotis į sporto vadybos kursus pažengusiems. Paraišką dalyvauti mokymuose iki birželio 18 dienos siųskite mokymai@ltok.lt

Paraiška Mokymai

Tris aukštojo mokslo baigimo diplomus turinti N.Doronina-Koltan pabrėžia, kad LTOK mokymai išskirtiniai tuo, jog jais nesiekiama panardinti į nesuvokiamas gilumas, o stengiamasi padėti gauti žinių, kaip valdyti sporto struktūras, ir parodyti kelią, kuriuo žengiant galima mokytis toliau.

„LTOK mokymai skirti ir pradedantiesiems, ir jau pažengusiems. Skirtingoms grupėms tą pačią temą, pavyzdžiui, apie lyderystę, dėstau skirtingai. Pradedantiesiems visada paaiškinu, kuo skiriasi lyderystė nuo vadovavimo, ir bandau parodyti būdus, kaip šias dvi skirtingas sritis sujungti, nes kartais vadovo ir lyderio funkcijos gali būti net viena kitai prieštaraujančios. Tad mano tikslas – paaiškinti, kaip vadovui tapti komandos lyderiu, o lyderiui – tapti vadovu“, – pasakoja N.Doronina-Koltan.

Pažengę mokymų dalyviai aiškinasi skirtingus lyderystės principus, kurių yra daugybė.

„Konkretus lyderystės stilius nėra nei geresnis, nei blogesnis už kitus, bet paprastai kiekvienas pagal savo charakterį nesąmoningai renkamės vieną ir tą patį. Tačiau turėdami žinių konkrečioje situacijoje galime pasirinkti ir kitokį lyderystės principą, o tai padės tapti dar geresniu lyderiu ar vadovu“, – aiškina lektorė.

Apie komunikaciją, įtaigą, vadovavimą ir jo organizavimą pasakojanti N.Doronina-Koltan siekia atkreipti dėmesį į psichologinius lyderystės aspektus. „Mano tikslas – padėti suprasti, kas nutinka žmonėmis, kai jie atsiduria konkrečiose situacijose, ir paaiškinti, kodėl kartais vadovaujant užtenka pasitelkti tik vieną įrankį, o būna situacijų, kai prireikia dešimties ar net aštuoniolikos įrankių“, – teigia specialistė.

Nuolatinę LTOK mokymų lektorę džiugina tai, kad į šiuos mokymus susirenka itin motyvuoti žmonės. Nors nuo pirmųjų paskaitų prabėgo jau septyneri metai, N.Doroninai-Koltan iki šiol paskambina tų mokymų dalyviai ir prašo patarimų, kaip elgtis patekus į netikėtas situacijas.

„Neseniai su manimi susisiekė viena trenerė, kuri paprašė padėti sportininkei susitvarkyti su psichologiniu spaudimu. Dabar kaip tik drauge dirbame“, – prasitaria N.Doronina-Koltan.

Lektorę itin džiugina ir tai, kad iš mokymų dalyvių ji gauna grįžtamąjį ryšį. „Mokymų dalyviai man nuolat sako, kad įgytas žinias pritaikė praktiškai ir pasiekė nerealių rezultatų“, – tvirtina lektorė.

Pašnekovė neneigia, kad pasaulinė COVID-19 pandemija apsunkino bendravimą su mokymų dalyviais, nes bendrauti nuotoliniu būdu per kompiuterį ir akis į akį nėra tas pats.

„Kartą parduotuvėje rinkausi grindjuostes, o šalia manęs vaikštinėjo vyras, kuris, kaip supratau, klausėsi paskaitos telefonu. Dalyvaudami mokymuose neturėtume vaikščioti po parduotuves, nes tada nesugeriame visų žinių.

Nuotolinis mokymas niekada nepakeis tiesioginio bendravimo, nes net 55 proc. laiko mes kalbamės ne žodžiais, o kūno kalba. Žiūrėdamas į juodą kompiuterio langą, už kurio turėtų būti žmogus, nematai tos kūno kalbos, tad turi rasti būdų, kaip kitaip pritraukti dėmesį.

Todėl man džiugu, kad į LTOK mokymus renkasi žmonės, kuriems nereikia tik gauti popierių apie išklausytas paskaitas. Jie patys ieško įvairių įrankių ir sprendimų, kad jų darbo su sportu ir sportininkais rezultatas būtų kuo kokybiškesnis“, – tvirtina N.Doronina-Koltan.

 

 

Teksto autorius: „Olimpinė panorama“

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS