Sporto trenerių tobulėjimui – dar daugiau galimybių

Nuotraukos autorius: LČF nuotr.

Atletus rengiančių trenerių žinios ir profesionalumas nemažai lemia jų rezultatus ir net šaliai iškovotų olimpinių medalių skaičių. Prie sportininkus ruošiančių specialistų tobulėjimo prisideda Tarptautinio olimpinio komiteto vykdoma Olimpinio solidarumo programa, skaičiuojanti jau per pusšimtį metų.

Vien šįmet Olimpinio solidarumo lėšomis finansuojami keturių sporto šakų Lietuvos trenerių techniniai kursai. Kaip ir kiek šia programa pasinaudojama, priklauso nuo konkrečių federacijų iniciatyvumo ir kūrybiškumo.

Pirmieji techninius kursus šį pavasarį pradėjo dailiojo čiuožimo treneriai.

Kaune vykusius mokymus vedė nusipelniusi Ukrainos trenerė Maryna Amirchanova, kurios auklėtiniai dalyvavo net aštuoneriose žiemos olimpinėse žaidynėse ir yra laimėję Europos dailiojo čiuožimo čempionatų medalių. Patirtimi su Lietuvos kolegomis dalijosi ir Latvijos dailiojo čiuožimo rinktinės treneris bei Tarptautinės čiuožimo sąjungos techninis specialistas Andrejus Brovenka.

Susibūrę ant vieno ledo Kaune, padedami šių užsienio ekspertų, kvalifikaciją kėlė visi šios šakos treneriai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Elektrėnų.

Pirmąsyk tokius kursus Lietuvos čiuožimo federacija, bendradarbiaudama su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, buvo suorganizavusi 2017-aisiais. Šis kvalifikacijos kėlimas – antrasis.

Šį rudenį panašius treneriams skirtus mokymus už Olimpinio solidarumo lėšas surengs buriuotojai, lauko ir stalo teniso bei imtynių atstovai.

Pastarojo olimpinio ciklo – 2021–2024 m. – Olimpinio solidarumo programos biudžetas siekia 590 mln. JAV dolerių. Šios lėšos per įvairias programas, skirtas atletų bei jų trenerių meistriškumui kelti, padalijamos 206 šalių nacionaliniams olimpiniams komitetams ir penkioms žemyninėms olimpinėms asociacijoms.

Planuojamas Olimpinio solidarumo techninių kursų biudžetas iki 2024-ųjų – 15 mln. dolerių, kiekvienas nacionalinis olimpinis komitetas gali pretenduoti į 80 tūkst. dolerių sumą, iš jos konkretiems kursams leidžiama skirti nuo 8 iki 10 tūkst. dolerių.

Pernai buvo kitų rūpesčių

Kiek ir ko iš Olimpinio solidarumo gali tikėtis LTOK?

Kadangi lėšų ir projektų skaičius ribotas, per šį olimpinį ciklą LTOK gali pasiūlyti dešimt trenerių kvalifikacijos tobulinimo kursų (vieni kursai vienai sporto federacijai), keturias federacijos veiklos tobulinimo stipendijas (po vieną federacijai), 4–8 individualias stipendijas trenerių kvalifikacijai kelti. Atskirais atvejais gali būti stipendijų skiriama papildomai.

V.Mačianskienė (Vytauto Dranginio nuotr.)

V.Mačianskienė (Vytauto Dranginio nuotr.)

„Kokių šakų treneriai gauna finansavimą kursams lankyti, priklauso nuo kiekvieno olimpinio komiteto atrankos kriterijų ir to, kiek pačios federacijos nori šioje veikloje dalyvauti. Galimas ir kitas kelias, kai tam tikra suma – nuo 80 iki 120 tūkst. JAV dolerių – gali pasinaudoti vienuolika ar dvylika federacijų, jei jos neišnaudojo viso biudžeto per pastaruosius ketverius metus. Kai kurios organizacijos gauna finansavimą įvairiems mokymams per tarptautines federacijas, bet visų jų šaltinis – tas pats Olimpinis solidarumas.

Pandemijos laikotarpiu mūsų sporto organizacijos turėjo daug svarbesnių rūpesčių, vasaros sporto šakų atstovai ruošėsi Tokijo, žiemos – Pekino žaidynėms. Tad praėję metai buvo išskirtiniai, kai treneriams skirtų techninių kursų sporto federacijos neorganizavo“, – pasakoja LTOK užsienio ryšių direkcijos vadovė Vaida Mačianskienė.

2021-aisiais Olimpinio solidarumo lėšos 21 dalyviui leido išklausyti sporto vadybos kursus pažengusiems, treneriams skirtuose sporto administravimo mokymuose dalyvavo 19, o sporto administravimo kursuose tobulinosi 18 žmonių.

Padėjo iškovoti medalių

Kas ir kaip pasinaudoja tikrai nemenkomis Olimpinio solidarumo finansavimo galimybėmis?

Pasirodo, viena aktyviausių šioje srityje – Lietuvos teniso sąjunga.

„Teniso atstovai – išskirtiniai, jie palaiko itin glaudžius ryšius su savo tarptautine federacija, tad finansavimą regioniniams mokymams gavo ne per nacionaliniams komitetams skirtą programą, o patys – papildomai. Tokias pat galimybes turi visos federacijos, tiesiog tai lemia jų aktyvumas ir santykis su tarptautine organizacija. Lietuvos biatlono federacija taip pat pati teikė paraišką trenerio kvalifikacijai kelti ne per LTOK, o savo tarptautinei organizacijai. Gegužę trenerė Kotryna Vitkūnaitė keliavo į Austriją dalyvauti mokymuose, rengiamuose trimis etapais. Federacija pati rado kelią, kaip gauti naudos ir savo sportui, ir Lietuvai“, – džiaugiasi V.Mačianskienė.

Kitas geras pavyzdys, kaip Olimpinio solidarumo finansavimas virto realiais rezultatais, – Lietuvos irklavimo federacijos veikla.

„Irkluotojai labai kryptingai naudojo šią programą. Būtent per ją jie pasikvietė italų trenerį Giovannį Postiglionę. Kol jis dirbo su mūsų sportininkais, džiaugėmės medalių gausa: jų iškovota ir 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse, ir kitose tarptautinėse varžybose. Drauge su italu dirbo lietuvių specialistas, kuris vėliau turėjo perimti rinktinės vairą. Gaila, bet nutiko taip, kad išvykęs į kitą šalį italų treneris pasikvietė ir savo pagalbininką lietuvį. Mums tai – protų nutekėjimas. Tačiau to, kad šis mūsų irklavimo rinktinės konsultanto pareigas ėjęs tarptautinis ekspertas daug davė mūsų sportui, nepaneigsi“, – pripažįsta LTOK užsienio ryšių direkcijos vadovė.

Kiti keliai tobulėti

Siekti žinių ar prisiminti ir įtvirtinti senas tiesas galima ne tik kursuose. Lietuvos rankinio federacija, irgi pasinaudojusi Olimpinio solidarumo parama ir į pagalbą pasitelkusi tarptautinį ekspertą, paruošė metodinę jaunųjų sportininkų rengimo medžiagą.

„Nemažai federacijų neturi atnaujintos metodikos, rekomendacijų, kaip rengti jaunuosius sportininkus pagal jų amžių ir meistriškumą. Rankininkai tam sėkmingai panaudojo federacijų veiklos tobulinimui skirtas Olimpinio solidarumo lėšas. Tam skiriama didesnė suma – 25–30 tūkst. dolerių, iš jų apmokamos trys eksperto kelionės per metus, atlygis už darbą ir kitos išlaidos.

Rasti būdų, kaip gerinti darbą, galima, lėšų taip pat dar turime. Ir jas reikėtų per šį olimpinį ciklą panaudoti. Galbūt vienos federacijos neturi patirties ar administracinių išteklių tuo pasidomėti, o kitos pasižiūri į tai kūrybiškai ir gauna daug naudos“, – sako V.Mačianskienė.

LTOK užsienio ryšių direkcijos vadovė tikisi, kad sporto organizacijos, tarpininkaujant LTOK, Olimpinio solidarumo suteikiamas finansines galimybes spės tinkamai pritaikyti savo reikmėms.

Dirbs tarptautiniai ekspertai

Rugsėjo 19–25 d. vyks techniniai kursai buriuotojus rengiantiems specialistams, rugsėjo 23 – spalio 7 d. tobulinsis lauko teniso, rugsėjo 11–20 d. – stalo teniso, o lapkričio 7–11 d. – laisvųjų imtynių treneriai.

Dabar intensyviai šiems kursams ruošiamasi, derinamos programos, jų eiga, konsultuojamasi su tarptautiniais ekspertais, – būtent Tarptautinių sporto federacijų pripažinti ekspertai būna jų kokybės ir naudos dalyviams garantas.

Ekspertų ir kursų krypčių pasiūla didelė: nuo grynai techninių, skirtų konkrečiai sporto šakai, iki galinčių mokyti plačiau – nuo treniruočių programų, fizinio krūvio planavimo iki psichologijos ar net mitybos. Taip pat programa ir turinys sudaromi pagal kiekvienos sporto federacijos poreikį.

 

 

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS