Slidininko laukia egzaminai ir kalnuose, ir universitete

2019 m. gruodžio 3 d.

Vytautas Dranginis

Geriausias Lietuvos kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas šį sezoną debiutuos Europos taurės varžybose. Be to, 20-mečio olimpiečio laukia pasaulio jaunimo čempionatas ir svarbus egzaminas Liucernos universitete.

„Snow arena“ Lietuvoje, Italijos ir Šveicarijos Alpių ledynai, uždara arena Olandijoje, Austrija, varžybos ir pratybos Druskininkuose, Šveicarija, Norvegija. Tokie yra gegužę prasidėję A. Drukarovo pasirengimo sezonui maršrutai.

„Ant sniego buvau beveik tris mėnesius. Tai tikrai daug. Fiziškai dabar jaučiuosi gerai, tą rodo ir sveikatos tyrimų rodmenys. Sportinė forma nebloga, bet iki tobulos dar reikia padirbėti. Dabar didžiajame slalome esu greitas sunkiausiose, stačiausiose trasos dalyse, bet nesu toks greitas ant plokštumos“, – paaiškina Italijos mieste Bormijuje gyvenantis kalnų slidininkas.

Lietuvis priklauso tarptautinei komandai, kurios pagrindinis treneris – Corrado Castoldi. Dažniausiai kartu treniruojasi penki arba šeši kalnų slidininkai. Traumą išsigydžiusi italė Michela Azzola šią komandą pasirinko sugrįžti į Pasaulio taurės varžybų elitą, dar viena sportininkė priklauso antrajai Italijos rinktinei. Kartais prie jų prisijungia italų olimpietis Roberto Nani.

„Mes stumiame vienas kitą į priekį. Labai svarbu priklausyti kokybiškai aukšto lygio komandai. Tai ir finansiškai lengviau, nes kiekvienam samdyti po tokį trenerį būtų neįmanoma. Be to, labai svarbu dirbti ne vienam. Kiekviena mūsų treniruotė vyksta labai panašiomis sąlygomis kaip varžybos – treniruojamės su varžybų apranga, visąlaik naudojame laiko matavimo įrangą, treneris filmuoja kiekvieną nusileidimą“, – pasakoja kalnų slidininkas.

Svarbiausias startas – Norvegijoje

Antroje lapkričio pusėje Lietuvos sportininkas su komanda iškeliavo į Norvegiją, kurioje treniravosi, o neužilgo planuoja startuoti Europos taurės varžybų etape. Tai antra pagal pajėgumą serija po Pasaulio taurės.

Nuo 1971 m. rengiamose Europos taurės varžybose dalyvauja ne tik europiečiai, čia jėgas yra bandžiusi ne viena ryški kalnų slidinėjimo žvaigždė, čia kovoja artimiausias pajėgiausių planetos rinktinių rezervas ar net nuolatiniai nacionalinių komandų nariai.

„Mano šio sezono tikslas – didžiojo slalomo pasaulio reitinge atsidurti kuo arčiau 150-os vietos, kuri leistų dalyvauti Pasaulio taurės varžybose. Slalome irgi tikiuosi pakilti aukščiau, pasiekti maždaug 25 FIS taškus“, – tikslus atskleidžia A. Drukarovas, praėjusį sezoną tarp didžiojo slalomo rungties pasaulio reitingo sąrašo dalyvių pakilęs į 296 vietą.

Pagrindinis kalnų slidininko šio sezono startas – kovo mėnesį Norvegijoje vyksiantis pasaulio jaunimo čempionatas.

Daugiausia dėmesio lietuvis skiria pagrindinei savo rungčiai – didžiajam slalomui. Ir slalomui. „Tikrai važiuosiu ir „Super G“ varžybose. Ir jei slalome seksis neblogai, išbandysiu dvikovę, nes per olimpines žaidynes dvikovėje bus slalomo ir „Super G“ rungtys“, – paaiškina atletas, pagal savo rezultatus be vargo įveikiantis 2022 m. Pekino žiemos olimpinių žaidynių atrankos barjerą.

Galvosūkis – pinigai

Didžiausias A. Drukarovo galvosūkis siekiant tikslų – pinigų stygius. Lietuvos kalnų slidininkas yra sakęs, kad jo sezono biudžetas turėtų būti apie 50 tūkst. eurų.

Dalį šios sumos skiria Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija, rėmėjai. Prieš šį sezoną A. Drukarovas socialiniuose tinkluose visų sirgalių prašė prisidėti prie jo biudžeto. „Pavyko neblogai, surinkau beveik 5 tūkst. eurų. Pinigų paaukojo apie 40 žmonių iš įvairių šalių“, – džiaugiasi olimpietis. Vis dėlto didžiausią finansinę naštą tenka atlaikyti Šveicarijoje gyvenančiai jo mamai.

„Gaila, kad pats dar nieko neuždirbu. Mūsų sporte tai padaryti labai sunku. Neseniai žiūrėjau teniso mačą, kuriame žaidė Rogeris Federeris. Jis per karjerą vien per varžybas yra iškovojęs beveik 130 mln. dolerių. O kalnų slidinėjimo legenda amerikietė Lindsey Vonn laimėjo apie du milijonus. Skirtumas – didžiulis. Todėl vis pagalvoju, kad galėčiau padirbėti, padėti mamai. Bet kol kas bandome susitelkti į sportą“, – sako sportininkas, dėl lėšų stygiaus nusprendęs nevykti į Kiniją, kurioje planavo iki Kalėdų sudalyvauti Azijos taurės varžybose ir išbandyti 2022 m. Pekino olimpinių žaidynių trasas.

Liucernos universiteto teisės trečiakursio A. Drukarovo šią žiemą laukia ne tik sportiniai išbandymai. „Studijuoju toliau, po truputį judu į priekį. Turiu vieną skolą, reikia išlaikyti egzaminą. Šveicarijoje mokytis tikrai sunku. Čia pasiruošti vienam egzaminui reikia išmokti tiek, kiek Italijoje kokiems penkiems“, – lygina olimpietis.

Diena prasideda penktą ryto

Laiko mokslams A. Drukarovas randa tik vakarais, nes dieną jo laukia treniruotės.

„Keliuosi penktą arba šeštą ryto, priklausomai nuo to, kur vyksta treniruotės – kiek laiko tenka važiuoti iki trasų. Atsikėlęs sočiai papusryčiauju, nes po to 5–6 valandas nevalgau. Nuvažiavęs į treniruotės vietą padarau labai gerą apšilimą be slidinėjimo batų, kad išsijudintų raumenys, kraujotaka. Apšilimas trunka apie 20 minučių.

Po to pora kartų nusileidžiu nuo kalno laisvai, kol treneris ruošia trasą. Treniruotė trunka beveik keturias valandas. Po jos grįžtu, pasidarau pietus, pavalgau. Mėgstu po pietų valandą pamiegoti – tai labai padeda atsigauti. Tada – poros valandų treniruotė sporto salėje. Jei dar lieka laiko, pasimokau. Gyvenu vienas, tai reikia susitvarkyti namus, pasidaryti valgyti“, – įprastą dienotvarkę nupasakoja A. Drukarovas.

Gyvendamas Italijoje jis išmoko nemažai kulinarijos paslapčių. Tačiau neslepia – makaronų stengiasi valgyti kuo mažiau, nes nuo jų jaučiasi apsunkęs.

„Daugiau valgau patiekalų su kuskusu, ryžiais, mėgstu mėsą, lašišą, kitokią žuvį. Turiu savo dietų, pagal kurias dėliojuosi mitybą. Man svarbiausia – pusryčiai. Jiems dažniausiai renkuosi avižinius dribsnius, liesą jogurtą, grikius, kurių atsivežu iš Lietuvos“, – pasakoja slidininkas.

Grįžęs į Lietuvą, kur gyvena jo senelė, A. Drukarovas būtinai paskanauja dievinamų varškės sūrelių, taip pat juodos duonos.

Gimtinėje sportininkas stengiasi pasitreniruoti kartu su klubo „Snow Bees“, kuriam priklauso, kalnų slidininkais. Jis pastebi, kad ir kituose klubuose esama talentų. „Lietuvoje tikrai yra talentingų vaikų. Ir jie daug dirba „Snow“ arenoje. Mano treneris sakė, kad čia galima pasikloti gerus pamatus ir tobulėti. Bet labai svarbu kuo daugiau laiko praleisti tikruose kalnuose. Aišku, tai labai brangu. Bet toks jau šis sportas. Jei nori atrasti talentų, privalai investuoti“, – sako A. Drukarovas, rimtai slidinėti pradėjęs Šveicarijoje, kurioje gyveno su mama.

Pjongčango olimpinių žaidynių dalyvis pastebi, kad Lietuvoje talentingiems kalnų slidininkams sunku susirasti rėmėjų.

„Italijoje, Šveicarijoje, kitose Alpių šalyse gera infrastruktūra, nemažai įvairių fondų. Labai populiaru pasiekus tam tikrą lygį įstoti į policiją ar kariuomenę, atstovauti jų sporto klubams ir kartu dar uždirbti apie pusantro tūkstančio eurų. Čia net karinė aviacija turi savo sporto komandų. Kita vertus, čia nemažai talentų paprasčiausiai prarandama, nes konkurencija – milžiniška“, – pasakoja Lietuvos rinktinės lyderis.

Jam susirasti rėmėjų Šveicarijoje ar Italijoje beveik neįmanoma: „Kam jiems remti lietuvį? Juk niekas neparašys apie Lietuvos kalnų slidininko pasiekimus varžybose. Jie rašys apie šveicarą ar italą, kuris taip padarė. Aš galiu būti žinomas tik Lietuvoje, bet Lietuvoje rasti rėmėjų labai sunku. Toks uždaras ratas“, – sako kalnų slidininkas.

Priklauso Lietuvos rekordai

A. Drukarovui priklauso slalomo (43,42), didžiojo slalomo (20,47) ir „Super G“ (53,98) Lietuvos rekordai skaičiuojant Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taškus. Tik greitojo nusileidimo rungtyje geriausiai yra pasirodęs 1998 m. Nagano olimpinių žaidynių dalyvis Linas Vaitkus (46,96).

FIS taškai, skaičiuojami pagal atsilikimą nuo lyderio ir kelis kitus duomenis, lemia starto pozicijas tarptautinėse lenktynėse, taip pat yra itin svarbūs olimpinėje atrankoje. Kuo geresnis rezultatas, tuo mažiau taškų gauna sportininkas.

Marius Grinbergas, „Olimpinė Panorama“

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS