Šiuolaikinės penkiakovės bendruomenei – galvosūkis

Nuotraukos autorius: Tokijo žaidynėse penkiakovininkų medalių dalybos vyko stadione, kuriame specialiai šioms varžyboms buvo įrengtas baseinas (Kipro Štreimikio nuotr.)

Lietuvos penkiakovininkai išsirinko naują federacijos vadovybę, kuriai ne tik teks įgyvendinti ambicingus tikslus, bet ir išlaviruoti tarp permainų. O jos grasina stipriai pakeisti šios sporto šakos veidą.

Spalio pabaigoje vykusiuose Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidento rinkimuose varžėsi du kandidatai – iki tol federacijai vadovavęs Genadijus Makuševas ir Aistis Baronas. Penkiakovininkai norėjo permainų. Ir prezidentu 2021–2025 m. kadencijai išrinko A.Baroną, kuris gavo šešis iš dešimties balsų.

LŠPF viceprezidentu išrinktas dvejų olimpinių žaidynių prizininkas Andrejus Zadneprovskis, o generaliniu sekretoriumi tapo dar vienas olimpietis Justinas Kinderis.

Naujasis LŠPF prezidentas sporte nėra naujas veidas, bet iki šiol jis buvo geriau pažįstamas dviratininkams. Iš pradžių pats mynė pedalus, o baigęs sportinę karjerą rėmė komandas, dirbo su rėmėjais, klubo vadyba.

A.Baronas (dešinėje) generalinio sekretoriaus postą pasiūlė J.Kinderiui (LŠPF nuotr.)

A.Baronas (dešinėje) generalinio sekretoriaus postą pasiūlė J.Kinderiui (LŠPF nuotr.)

„Šalia dviračių sporto varžybų Kaune padėdavau ir šiuolaikinės penkiakovės varžybų rengėjams. Taip ir atsiradau šalia penkiakovės – buvau susipažinęs tiek su sportininkais, tiek su Kauno treneriais, pats kartu plaukiodavau baseine su penkiakovininkais. Mane pradėjo kalbinti ateiti su nauja komanda dirbti, padėti penkiakovei platesniu mastu. Sutikau vien dėl to, kad man komanda gerai žinoma. Tai jauni energingi žmonės, planų turime nemažai, norime keisti penkiakovės veidą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, įtraukti naujo formato varžybas. Mes norime keistis, norime pritaikyti šį sportą renginiams, padaryti jį masišką“, – kaip ir su kokiomis mintimis stojo prie federacijos vairo, pasakoja A.Baronas.

Vykdys naujas varžybas

Tiesą sakant, kojų naujoji LŠPF valdžia ilgai neapšilinėjo ir ėmėsi pirmųjų darbų. Pirmiausia į Tarptautinę šiuolaikinės penkiakovės federaciją (UIPM) nusiuntė dokumentus, norėdama Lietuvoje užregistruoti naujas varžybas. Penkiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Vilniuje, Telšiuose, Šiauliuose ir Palangoje planuojama rengti „Laser run“ taurės varžybas.

„Laser run“ – tai kombinuota bėgimo ir šaudymo rungtis. Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija pastaruosius dvejus trejus metus itin populiarina visame pasaulyje šią rungtį, taip norėdama pritraukti daugiau žmonių sportuoti. Mes taip pat norime plėtoti šią discipliną. Tad šios varžybos – vienas mūsų pagrindinių šių metų tikslų“, – planus dėsto A.Baronas.

Kodėl ši rungtis? A.Barono tikinimu, „Laser run“ – masiniam sportui dėkinga rungtis. Bėgiojančių Lietuvoje maratonus ir kitus nuotolius daug, tad kodėl jiems nepasiūlius bėgimo paįvairinti šaudymu? „Žinome, kad maratone dalyvauja labai daug žmonių. Mes prie bėgimo norime pridėti šaudymą ir padaryti daugiau atvirų treniruočių, kad žmonės išbandytų. Norime atsiverti visuomenei“, – tikslus dėsto LŠPF prezidentas.  

Į pagalbą pasitelkdama šią rungtį naujoji LŠPF vadovybė puoselėja viltį sudominti penkiakove daugiau vaikų: „Vaikai, atėję į penkiakovę, iš pradžių nei fechtuojasi, nei juo labiau joja – joti jie pradeda tik 18–19 metų, jau išėję į profesionalųjį sportą. Iš pradžių jie bėga ir plaukia, tad rengdami šias varžybas norime pritraukti juos.“

Naujosios varžybos turėtų startuoti gegužę ir baigtis rugsėjį. Preliminarios datos numatytos, tačiau jos gali būti koreguojamos atsižvelgiant į sporto renginių tvarkaraštį Lietuvoje. Šiemet tai bus atviroji Lietuvos taurė. LŠPF vadovybė viliasi, kad ateityje jos galėtų išaugti iki Baltijos šalių varžybų.

Taigi vienas iš naujosios vadovybės užmojų – padaryti šią sporto šaką masiškesnę. O iš masiškumo tiesus kelias ir į meistriškumą. „Lygiai taip pat tada federacija gali pritraukti daugiau rėmėjų. O šiandien nelabai galime jų turėti, nes rėmėjai negauna atgalinio ryšio – nėra masinių varžybų, nėra matomumo, sportuojančiųjų gana nedaug. Taigi pirmiausia norime, kad Lietuvoje vyktų aukšto lygio varžybų, kurios būtų ir tarptautinės, ir vietinio lygio, bet jose dirbtų aukštos kvalifikacijos teisėjai. Taip pat norime pritraukti daugiau sportuojančių vaikų, rėmėjų, kad federacija galėtų daugiau vaikų išleisti į stovyklas ir panašiai. Ir tai nėra metų ar trejų darbas“, – savo viziją dėsto A.Baronas.

Pokyčiai – po naujųjų

Šiuolaikinė penkiakovė vis labiau modernėja. Per pastaruosius metus ši sporto šaka išgyveno tiek pokyčių, kiek jų nepatyrė per kelias dešimtis metų.

Penkiakovę sukūrė šiuolaikinių olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre‘as de Coubertinas. Ji debiutavo 1912 m. Stokholmo olimpinėse žaidynėse. Varžybos, kurių programą sudarė penkios rungtys – šaudymas pistoletu, fechtavimas, plaukimas, jojimas ir bėgimas – nuo 1912 iki 1980 m. vykdavo penkias dienas, vėliau keturias, tris, kol galiausiai 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse jos buvo surengtos per vieną dieną. 2008 m. modifikuota bėgimo ir šaudymo rungtis – jos sujungtos, be to, sportininkai pradėjo naudoti lazerinį ginklą.

Kitais metais – vėl pokyčiai. Vėl keičiama bėgimo ir šaudymo rungtis, o stipriems bėgikams, kurių tarp Lietuvos atstovų ne vienas, tai nebus į naudą. Iki šiol penkiakovininkai bėgdavo keturias atkarpas po 800 m su keturiais ugnies ruožais. Po naujųjų atkarpų daugės, bet jos trumpės: sportininkai bėgs penkias atkarpas po 600 m, šaudymo ruožai liks keturi.

„Prisideda viena atkarpa, bet ir atkarpos trumpėja, todėl galutinė distancija bus 200 m trumpesnė. Taip siekiama suvienodinti taškus, nes dabar stiprūs bėgikai įgauna pranašumą prieš stiprius plaukikus. Norima, kad bėgimas nebūtų lemiama rungtis. Be to, ši rungtis prasidės ne nuo bėgimo, o nuo šaudymo – tam, kad suteiktų daugiau adrenalino“, – paaiškina LŠPF generalinis sekretorius J.Kinderis.

Keičiama ir varžybų sistema. Į finalą pateks 36 sportininkai, kurie po fechtavimosi rungties bus suskirstyti į du pogrupius po 18. Čia jie varžysis plaukimo bei bėgimo ir šaudymo rungtyse. Po to iš kiekvieno pogrupio po devynis sportininkus pateks į galutinį finalą, kuriame jau kovos dėl medalių. O galutinį finalą planuojama „sutalpinti“ į 90 min. Tokia maždaug turėtų būti sistema. „Maždaug“, nes kol kas ir patiems penkiakovės atstovams klausimų daugiau nei atsakymų, nors naujasis sezonas – ne už kalnų.

„Reikia pasikeitimų, bet reikia ir aiškumo, ir iš anksto tam ruoštis. Jeigu neklystu, buvo vos vienos bandomosios varžybos, bet ir tai su jojimo rungtimi. Nežinomybė nėra gerai. Plius žinome, kad penkta rungtis turi keistis. Kalbėjau su treneriais, kol kas nėra vieno supratimo apie esamą situaciją, tad realybėje bus dar daugiau klausimų.

Ir naujasis formatas bus labai ribotas: galbūt Paryžiuje sportininkams jis bus aktualus, o Los Andžele – jau nebe. Sunku, kai nežinai, kas laukia, kokios taisyklės, bet tokia išlikimo olimpinėje programoje kaina“, – mintimis dalijasi J.Kinderis.

Olimpinių žaidynių kaina

Vis dėlto šie pokyčiai, kurie penkiakovininkų laukia po naujųjų, nublanko ir apie juos mažai kas tešneka. Šiuolaikinės penkiakovės šeima tarsi bičių avilys dūzgia po to, kai UIPM lapkričio pradžioje paskelbė, jog po Paryžiaus žaidynių nebeliks jojimo rungties. Lietuvos penkiakovininkų bendruomenė šiuos pokyčius priėmė taip pat nevienareikšmiškai.

„Iš pradžių buvo šokas tiek man, tiek sportininkams, treneriams. Vėliau per tarptautinės federacijos vadovų susitikimą su nacionalinių federacijų atstovais viskas buvo paaiškinta: kad penkiakovės geografija labai ribotai plečiama, žirgų sportas neleidžia plėstis į Afriką, mažas valstybes ir kartu riboja šio sporto prieinamumą. Kitas dalykas, kalbant konkrečiai apie sportininkus, – nepateisinami lūkesčiai. Tarkime, jeigu gauni ne patį geriausią žirgą, negali vadovautis sportiniu principu – ne visada laimi stipriausi. Tai pagrindinės priežastys, kodėl daromas šis pakeitimas. Tarptautinis olimpinis komitetas sako, kad jeigu norite likti olimpinėje programoje, privalote keistis ir galvoti, kaip transformuoti jojimo rungtį“, – nuotaikas ir motyvus dėsto J.Kinderis, kuris savo sportinėje karjeroje dar nepadėjo taško.

Į numatomus pokyčius jis siūlo žvelgti ne tik per skepticizmo prizmę, bet įžvelgti juose ir teigiamą pusę: „Manau, jei reaguosime greitai, – prisitaikysime ir viskas bus gerai. Galbūt matysime stipresnį sportą. Štai dabar kai kurie penkiakovininkai net neužsėda ant žirgo – jie nėra tokio lygio, kad galėtų joti ir įveikti tam tikrą maršrutą. Be to, norėtųsi, kad penkiakovę bandytų visi, tarkim, nuo penkiolikos metų ar dar jaunesni, nes dabar su žirgu varžybose dalyvauji, kai jau esi vyresnis nei aštuoniolikos. Aišku, pokyčiai niekam nepatinka, man irgi nepatinka, bet yra taip, kaip yra, ir reikia prisitaikyti prie žaidimo taisyklių.“

„Matau šias diskusijas iš labai arti. Dalyvavau ir Lietuvos suaugusiųjų, ir jaunimo čempionate Vilniuje abi dienas, buvau žirgyne, bendravau su sportininkais. Yra ir už, ir prieš, yra tokių, kurie visiškai prieš, bet yra ir visiškai už. Dviprasmiškos mintys. Bet naujo formato reikalauja TOK tam, kad ši rungtis būtų įdomi prie ekranų sėdintiems žiūrovams“, – dėsto federacijos vadovas A.Baronas.

Penkiuose Lietuvos miestuose planuojama rengti „Laser run“ taurės varžybas  (Vytauto Dranginio nuotr.)

Penkiuose Lietuvos miestuose planuojama rengti „Laser run“ taurės varžybas (Vytauto Dranginio nuotr.)

Naujasis federacijos prezidentas palaiko pokyčius ir supranta, kad prisitaikyti reikės. „Kita vertus, juk žirgų sportas niekur nedings. Kalbame tik apie penkiakovę“, – aistras ramina jis.

„Lietuvos pozicija – išlikti olimpinėse žaidynėse. Jeigu mes turėsime žirgus, bet neturėsime olimpinių žaidynių, suprantame, kad tai niekur nenuves“, – priduria J.Kinderis.

Būrimas iš kavos tirščių

Viena aišku – Los Andželo olimpinėse žaidynėse dalyvausiantys penkiakovininkai nejos. Bet kas pakeis šią rungtį – kol kas nežinia. Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, neva tai bus dviračių sportas ar sportinis laipiojimas.

„Girdėjau ir tokias šnekas, kad tai bus irklavimo konceptai“, – šypteli J.Kinderis. Bet visa tai – tarsi būrimas iš kavos tirščių. Kol kas dėl naujosios rungties nėra apsispręsta ir galimi variantai neįvardyti.

„Diskusijos dar tik prasideda ir sprendimas bus priimtas iki 2022 metų galo – tada bus patvirtinta naujoji disciplina. Ir ji galėtų būti taikoma jau nuo 2023-iųjų aktualioms amžiaus grupėms, tai yra toms, kurios dar nedalyvaus Paryžiuje, bet jau galėtų dalyvauti Los Andžele. Toks pereinamasis laikotarpis“, – sako A.Baronas.

J.Kinderis pabrėžia, kad UIPM šiandien yra išdėsčiusi tik principus, kuriais remiantis turėtų būti parinkta naujoji rungtis. Dabar renkamos darbo grupės – ir sportininkų, ir trenerių, ir federacijų, kurios diskutuos, kokia rungtis būtų tinkamiausia.

„Turi išlikti pagrindinis P.de Coubertino principas – penkios rungtys, nes vienas iš svarstymų buvo pašalinti jojimą ir palikti keturias rungtis. Kitas principas, kad netrukdytų pusantros valandos trukmės formatui, nes penkiakovė turi būti greita, o ne tokia, kuri prasideda ryte ir baigiasi vakare. Dar vienas iš minimų principų, kad penkiakovės varžybos vyktų stadione, tad plento dviračiai jau būtų sunkiai įkomponuojami. Be to, transportavimas turėtų būti gana paprastas, o žiūrovui ta rungtis turėtų kelti susidomėjimą ir būti aiškiai suprantama. Tokie pagrindiniai principai. Bet tai nėra paprasta – vos imi galvoti apie kokią vieną rungtį, jau žiūri, kad kažkuris principas yra pažeidžiamas. Tai galvosūkis visiems penkiakovės žmonėms“, – sako J.Kinderis.

„Diskusijos vyks ir su sportininkais, ir su jaunais sportininkais, treneriais, visa bendruomenė gali teikti siūlymų pagal nurodytas gaires“, – į diskusiją Lietuvos penkiakovės bendruomenę kviečia LŠPF prezidentas.  

Ar pakeitus jojimo rungtį kita padidėtų penkiakovės populiarumas Lietuvoje? „Manau, kad taip, – svarsto LŠPF generalinis sekretorius. – Būtų paprasčiau rengti varžybas. Yra Vilnius, Kaunas, kur vyksta penkiakovė, Šiauliuose yra keturkovė, Telšiuose tik trikovė – bėgimas, plaukimas ir šaudymas. Kituose miestuose mums reikia plėtros, bet trūksta trenerių ir baseinų. Tarkim, Mažeikiuose atidarė baseiną, bet negalime ten turėti penkiakovininkų grupės, nes nėra bent minimaliai penkiakovę suprantančio trenerio. Bet jeigu jojimas bus pakeistas į sporto šaką, kuri nereikalauja kažkokio specialaus pasirengimo, ir plėtra, ir kartu susidomėjusių žmonių tikrai daugės. Tada ir trenerių atsiras – toks sniego gniūžtės efektas: užsisuka vienas ir pajuda visi kiti reikalai“, – naudos iš pokyčių tikisi J.Kinderis.

Ar naujajame sezone matysime varžybose jį patį? Į klausimą apie savo sportinę karjerą J.Kinderis kol kas dar nėra atsakęs ir pats sau.

„Nėra taip lengva atsakyti. Prasideda darbai ir tik dabar imu suprasti, kiek man reikia laiko ir energijos būti federacijos generaliniu sekretoriumi. Nežinojau, kokie krūviai, kokios nuotaikos, nes visą gyvenimą sportuoti – vienas dalykas, o kai ateini ir reikia atsakyti už kitus žmones, prisiimti už juos atsakomybę – kitas. Reikia šiek tiek laiko darbams susidėliot ir žiūrėti, ar galiu save skirti ir sportui, ir darbui, ar tik darbui. Tai netolimos ateities klausimas, į kurį bus atsakyta“, – su atsakymais neskuba vienas pajėgiausių Lietuvos penkiakovininkų.

O sportinę formą jis palaiko kas dieną. „Ir dažnai net po du kartus per dieną. Tai darydamas matau prasmę ir malonumą“, – patikina olimpietis.

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė Tokijo žaidynėse  (Vytauto Dranginio nuotr.)

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė Tokijo žaidynėse (Vytauto Dranginio nuotr.)

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, olimpinė čempionė ir vicečempionė: „Sunku turėti vieną nuomonę. Gal ir gerai, gal ir pritarčiau, nes ta loterija… Labai daug pasisakymų prieš, bet dažniausiai šneka tie, kurie nėra pralaimėję olimpinėse žaidynėse ar pasaulio čempionate medalio. Aš esu tą patyrusi ir žinau, kad tai labai skaudu. Manau, tokių situacijų olimpinėse žaidynėse neturėtų būti. Todėl iš esmės jau seniai turėjome pakeisti taisykles, kad nebūtų tokio šou, kokį matėme Tokijuje, kai reikėjo joti vokietei. Tokių dalykų, kaip nulis taškų už jojimą ir prarasta galimybė kovoti dėl aukštų vietų ar medalio, negali būti. Tai skaudžiausias dalykas, kokį tik gali patirti sportininkas.

Kitas momentas: jeigu penkiakovėje panaikins jojimą, iš esmės tai jau bus ne penkiakovė. Žiūrint į tolimą ateitį, tai bus ne ta tradicinė, daugelį metų egzistuojanti penkiakovė, o kažkas naujo. Ir galbūt dėl to ateityje prikibs ir apskritai išmes iš olimpinės programos. Mes esame įsprausti į kampą, nėra kur dėtis, vis tiek privaloma kažką keisti.

Neramu, kad reikia keistis, nes tai reiškia, kad prie mūsų sporto šakos vis kimbama, vis kažkas netinka, ją vis reikia tobulinti. Tai ženklas, kad negalime jaustis ramūs. Bet jeigu nesikeisime, sporto šakos neliks žaidynėse, nes nėra masiškumo, finansų, menkas žiūrimumas. Gal jau seniai reikėjo kažką daryti, kad tokių klausimų nebūtų kilę. Neįsivaizduoju, koks sprendimas dabar būtų geriausias.

Man patinka važinėti dviračiu ir labai norėčiau, kad vietoje žirgo būtų dviratis, bet labai abejoju, ar taip nutiks. Manau, greičiausiai tai bus bėgimas su kliūtimis. Kažkada buvo toks modelis, jau teko bėgti per įvairiausias kliūtis. Gal ši rungtis atsiras?

 

Teksto autorius: „Olimpinė panorama“

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS