Lietuvos gimnastikos federacijai – šimtas metų. Pasak šios federacijos prezidento Algimanto Gudiškio, šimtmetis žmogaus gyvenime – įspūdingas skaičius, o žvelgiant į sporto šakos raidą – branda.
Lietuvos gimnastika turi kuo pasidžiaugti. Garsiausia mūsų šalies gimnastė – 1982 m. absoliuti Europos meninės gimnastikos čempionė, 1983 m. pasaulio čempionato bronzinė prizininkė Dalia Kutkaitė.
Lietuva savo gimnastus turėjo šešeriose olimpinėse žaidynėse: Atlantoje varžėsi Kristina Kliukevičiūtė, Sidnėjuje Julija Kovaliova, Pekine Jelena Zanevskaja, Londone Laura Švilpaitė ir Rokas Guščinas, o Rio de Žaneire ir Tokijuje – Robertas Tvorogalas.
2019 m. R.Tvorogalas tapo II Europos žaidynių čempionu, o 2020 m. iškovojo didžiausią savo karjeros pergalę – triumfavo Europos čempionate pratimų ant skersinio rungtyje. Šiemet žemyno pirmenybėse jis tapo šios rungties vicečempionu.
„Visa tai pasiekti reikėjo daugybės metų kruopštaus ir kūrybingo nemažo entuziastų būrio pasiaukojančio darbo. Lietuvos gimnastikos šimtmetį minėsime rudenį. Jau rengiama programa, apdovanojimai, bus didelė ir graži gimnastų sporto šventė“, – pasakoja 2002 m. prie Lietuvos gimnastikos federacijos (LGF) vairo stojęs Algimantas Gudiškis, kuris besimokydamas mokykloje dalyvaudavo Šakių rajono varžybose, atstovavo gimtajam rajonui zoninėse varžybose.
– Prieš šimtą metų gegužės 27 d. Karolio Dineikos ir Juozo Ereto iniciatyva įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija. 1938 m. Šaulių sąjungos šventėje Kaune surengtos pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų, 1947-aisiais – pirmasis Lietuvos sportinės gimnastikos čempionatas, 1950 m. – pirmasis Lietuvos ritminės gimnastikos čempionatas. Tokia šios sporto šakos Lietuvos istorija. O kokia jos šiandiena?
– Dar reikėtų paminėti, kad 1945 m., įkūrus Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (LVKKI), buvo pradėta ruošti gimnastikos specialistus, rengti akrobatikos bei sportinės ir meninės gimnastikos varžybas.
Labiausiai tituluota Lietuvos gimnastė D.Kutkaitė (Alfredo Pliadžio nuotr.)
Šiame institute atsirado gimnastikos entuziastų, kurie ypač daug prisidėjo prie Lietuvos gimnastikos federacijos veiklos plėtros. Vilniuje, Kaune, kituose miestuose kūrėsi sporto mokyklos, pradėtos rengti moksleivių spartakiados, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai.
1992 m. mūsų federacija buvo priimta į Tarptautinę gimnastikos federaciją (FIG) ir Europos gimnastikos sąjungą (UEG). 2002 m. FIG mums suteikė teisę surengti pasaulio sportinės aerobikos čempionatą, kuris įvyko Klaipėdoje. Tai buvo ir savotiškas mūsų federacijos pripažinimas, nes pasaulio čempionatas puikiai pavyko.
Šiandien mums ypač opus sporto bazių ir kokybiško inventoriaus klausimas. To mums labai trūksta. Tik Vilnius ir Kaunas turi specializuotas sportinei gimnastikai skirtas sales, nors sostinėje ji jau porą metų remontuojama.
Kitos gimnastikos disciplinos sales nuomojasi mokyklose ir po kiekvieno užsiėmimo turi susukti kilimus, nes mokiniams tose salėse vyksta fizinio ugdymo pamokos.
– LGF įkurti net septyni komitetai: moterų sportinės gimnastikos, vyrų sportinės gimnastikos, meninės gimnastikos, aerobinės gimnastikos, sportinės akrobatikos, šuolių ant batuto ir akrobatinio takelio bei gimnastikos visiems. Gal galite trumpai apibūdinti kiekvieno jų prižiūrimą sritį.
– Sportinė gimnastika apima laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Ji pirmoji Lietuvoje pradėjo savo veiklą – 1938-aisiais.
Svaresnių laimėjimų pasiekta 1967 m.: per VII SSRS tautų spartakiadą Juzefa Žurauskaitė (dabar Kindurienė) pateko į atraminių šuolių rungties finalą ir užėmė penktą vietą.
1982 m. Igoris Lebedevas tapo laisvųjų pratimų SSRS čempionu. 1992 m. Sergejus Rumbutis pasaulio čempionato pratimų ant lygiagrečių rungtyje liko devintas, o 2004 m. Linas Gaveika Europos čempionate tarp pratimų ant skersinio dalyvių buvo šeštas. Bet didžiausių laimėjimų pasiekė Europos žaidynių ir Europos čempionas Robertas Tvorogalas.
Sportinė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje, gimnastus ugdo 7 vyrų ir 6 moterų treneriai, Kaune (5 ir 5), Klaipėdoje (2 ir 2) ir Elektrėnuose (1 moterų treneris). Iš viso treniruojasi apie 1300 gimnastų.
Meninė gimnastika – tai sudėtingos koordinacijos gimnastikos disciplina, kurią sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką. Meninė gimnastika, kaip ir sportinė, Lietuvoje pradėta kultivuoti LVKKI, 1948 m. buvo išleistos pirmosios meninės gimnastikos specialistės. Nuo 1950 m. meninės gimnastikos atstovės dalyvavo SSRS čempionatuose. Garsiausios gimnastės – Dalia Kutkaitė, Erika Meškauskaitė, Kristina Kliukevičiūtė, Fausta Šostakaitė.
Meninė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje (10 trenerių), Kaune (11) ir Klaipėdoje (10). Grupėse – daugiau kaip 800 jaunųjų gimnasčių.
Aerobinė gimnastika – tai gimnastikos disciplina, reikalaujanti gebėjimo pagal muziką atlikti didelio intensyvumo pagrindinius aerobikos judesius ir juos derinti su sudėtingais jėgos, šuolių, lankstumo ir pusiausvyros pratimais.
1994 m. aerobinė gimnastika tapo FIG nare, buvo sukurtos pirmosios aerobinės gimnastikos varžybų taisyklės, kurios nuolat koreguotos ir tobulintos.
Į Lietuvą aerobinės gimnastikos pagrindus parsivežė Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytoja Joana Bartaškienė. Vėliau LVKKI dėstytoja Reda Baublienė į mūsų šalį parvežė amerikietiškosios aerobikos pagrindus.
1992 m. trenerių Irenos Plioplienės, Redos Baublienės ir Aurelijos Macaitienės iniciatyva buvo surengtos pirmosios aerobinės gimnastikos varžybos – Lietuvos studentų pirmenybės.
1995 m. įkurta Lietuvos aerobikos federacija, sportininkai dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose, išsikovoja vietas finaluose, bet čempionatų prizininkais iki šiol nepavyko tapti.
Aerobinė gimnastika dabar kultivuojama Vilniuje, čia gimnastus ugdo du treneriai, Kaune (15), Klaipėdoje (3), Marijampolėje, Lazdijuose ir Visagine (po 1). Iš viso pratybas lanko per 200 sportininkų.
Sportinė akrobatika – tai fizinių pratimų, grįstų kūno valdymu, lankstumu, vikrumu ir jėga, atlikimas. Yra penkios rungtys: moterų ir vyrų porų, mišriųjų porų, moterų ir vyrų grupių (trejetų, ketvertų).
Lietuvoje pirmosios akrobatikos grupės įkurtos 1946 m. Kaune ir 1950 m. Vilniuje. 1948 m. įvyko pirmosios oficialios akrobatikos varžybos, o po poros metų Kaune – ir pirmasis šalies akrobatikos čempionatas.
Sportinė akrobatika atgimė ir suklestėjo 1975-aisiais, pradėjus statyti Ignalinos atominę elektrinę. Buvo įkurta Visagino akrobatikos sporto mokykla, pakviesti talentingi treneriai. Statant Ignalinos AE paraleliai kilo ir akrobatikos sporto rūmai, kurie tuo metu buvo bene geriausi Europoje.
1992 m. Lietuvos sportinės akrobatikos federacija buvo priimta į Tarptautinę federaciją. Tais pačiais metais mūsų gimnastai per pasaulio ir paraleliai vykusį Europos čempionatą iškovojo 12 sidabro ir bronzos medalių.
Komandų varžybose jie buvo ketvirti – į priekį praleido tik Rusijos, Kinijos ir Ukrainos komandas. 1996 m. Europos čempionate vyrų pora Viktoras Kalininas ir Aleksejus Malyševas pelnė tris aukso medalius. Ši sporto šaka dabar kultivuojama Visagine (4 treneriai), Vilniuje (3) ir Utenoje (1), treniruojasi arti 200 jaunųjų gimnastų.
Šuoliai ant batuto ir akrobatinio takelio. Šuoliai ant batuto – olimpinė gimnastikos disciplina, čia atliekami individualūs ir sinchroniniai šuoliai. Šuolių ant batuto pasirodymą sudaro dešimties kontaktų su batutu kombinacijos.
Šuoliai ant akrobatinio takelio – tai 25 metrų ilgio takelis, ant kurio atliekami pratimai susideda iš aštuonių elementų. Abi disciplinos į Lietuvą atkeliavo kartu su sportine akrobatika ir įsitvirtino Visagine. Jaunuosius sportininkais dabar ugdo du treneriai, ja užsiima apie 50 gimnastų.
Gimnastika visiems – fizinio aktyvumo sritis, apimanti įvairias gimnastikos, aerobikos ir šokio formas, pirmenybę teikiant sveikatingumui. Nepriklausomybės metais bendrosios gimnastikos ir aerobikos propaguotojai susitelkė į visuomeninę organizaciją ir 2002 m. tapo Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacija. Pirmąja prezidente buvo išrinkta I.Plioplienė.
2010 m. asociacija pakeitė pavadinimą ir tapo „Gimnastika visiems“, nuo 2018 m. jai vadovauja Vilma Povilionienė. Šis judėjimas dabar vienija 37 sporto klubus, centrus, mokyklas ir didelį būrį entuziastų.
Kasmet vyksta konkursas „Džiaugsmo gimnastika“ ir festivalis „Šok“, o kas antrus metus organizuojama Lietuvos gimnastiada ir festivalis „Auksinis amžius“.
A.Gudiškis (Asmenino albumo nuotr.)
– Ar visos paminėtos disciplinos dabar sulaukia dėmesio ir geros pamainos?
– Pamaina ugdoma kiekvienoje gimnastikos disciplinoje. Ar jaunimas pasieks olimpines aukštumas, priklausys ne vien nuo trenerio ir sportininko. Šiandien tai sudėtingas sporto mechanizmas, apimantis daug grandžių. Sėkmės atveju jos visos turi dirbti kaip laikrodukas.
– Kiek tikitės turėti olimpiečių Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?
– Tikimės, kad dalyvaus R.Tvorogalas, kuris šiuo metu sėkmingai gydosi traumas ir pradės visu pajėgumu rungtyniauti. Viliamės, kad jis Paryžiuje sugebės reabilituotis už nesėkmę Tokijuje. Tikimės turėti ir teisėją vyrų sportinės gimnastikos varžybose.
– Ko šimto metų jubiliejaus proga norėtumėte palinkėti gimnastikos bendruomenei?
– Neprarasti darbštumo, kūrybiškumo ir ištvermės šiame nelengvame darbe.