Lengvaatletė Greta Karinauskaitė praėjusiais metais mėgavosi savo darbo vaisiais ir neliko nepastebėta. O vasario 11 d. 23-iąjį gimtadienį šventusi šiaulietė šiemet nusiteikusi nusitiesti kelią į olimpinį Paryžių.
Paklausta, kodėl pasirinko šią rungtį, kliūtinio bėgimo Lietuvos čempionė paaiškina: „Kitos – nuobodesnės. Tarsi kankinimasis. O čia esama visokios veiklos: tai per kliūtį peršokti, tai per duobę – atsiranda kitokių minčių, nukreipia dėmesį ir greičiau viskas praeina. Labai patiko“, – pasakoja.
Pirmą kartą į lengvosios atletikos treniruotes G.Karinauskaitė nuėjo paskui draugę aštuntoje klasėje. „Nesiryžau viena, o kaip tik pas mano dabartinį trenerį Justiną Beržanską treniruotes lankė draugė, tad su ja kartu ir nuėjau“, – prisimena sportininkė, kuriai bėgioti patiko visą laiką.
Įdomiausia kliūtis Gretai – vandens duobė. Ir sunkiausia. „Kai jau sunku pasidaro, kojos sunkios, į vandenį įšokti greitai ir išlipti – yra ką veikti. Turi atlaikyti savo svorį, nes jeigu sulinksi, tai arba pargriūsi, arba labai daug laiko prarasi“, – paaiškina.
Konkurencija veda į priekį
Įdomiausia kliūtis JAV studijuojančiai bėgikei – vandens duobė (Asmeninio albumo nuotr.).
Ketvirtus metus G.Karinauskaitė meistriškumą kelia už Atlanto. Čia ji išvyko palikusi mokyklinį suolą – studijuoja ir sportuoja Kalifornijos baptistų universitete. Būdama Amerikoje ji dirba su kitu treneriu, tad, natūralu, pasikeitė ir treniruotės. „Būna lengvas bėgimas ir dienos, kai atliekame sunkesnius darbus. Lengvas bėgimas – viskas tas pats, bet sunkios treniruotės kitokios, darbai skiriasi“, – sako Greta.
Treniruojantis Amerikoje vienas didžiausių pranašumų – būti didelėje komandoje. „Lengviau treniruotis, kai vienos kitas spaudžiame, kai yra su kuo bėgti. Ir varžybose lygiai tas pats – kai yra su kuo varžytis, daug lengviau pasiekti geresnių rezultatų“, – pasakoja sportininkė.
Vyšnia ant torto
Praėję metai Lietuvos lengvaatletei buvo itin sėkmingai. Ir ji juos kol kas gali vadinti sėkmingiausiais karjeroje. Vyšnia ant torto jaunajai sportininkei tapo Europos jaunimo iki 23 m. čempionato sidabro medalis.
„Tai Europos čempionato medalis, nors ir amžiaus grupės. Gal šiek tiek tikėjausi jo, bet nežinojau, kuri vieta bus“, – mintimis į sidabrines jai Europos pirmenybes grįžta kliūtinio bėgimo atstovė.
Ar sidabras – tos prabos apdovanojimas, kokio tikėjosi? „Visą laiką norisi būti pirmai, bet ne visą laiką pavyksta“, – šypsosi.
Medalis Europos jaunimo čempionate, bronza Europos žaidynėse ir Lietuvos 3 km kliūtinio bėgimo rekordas. Įveikusi nuotolį per 9 min. 26,88 sek., Greta beveik 4 sek. pagerino rekordą, kuris anksčiau priklausė Rasai Troup ir gyvavo 15 metų. Tokie svarbiausi praėjusių metų G.Karinauskaitės laimėjimai.
Kokios sėkmės sudedamosios dalys? „Gal nuoseklus darbas pagaliau davė rezultatų“, – stebuklų neieško lengvaatletė. Ar kada nors per sportinę karjerą jai buvo nusvirusios rankos? „ Visada yra visokių minčių, kai sunku. Ta silpnumo akimirka… Bet pagalvoji ir toliau treniruojiesi. Man bėgimas ir sportas – kasdienybė, neįsivaizduoju, kaip ji atrodytų, jei neliktų sporto. Kasdienybė, kai eini ir darai“, – sako bėgikė.
Kelias į olimpinį Paryžių
Į priekį šiemet G.Karinauskaitę veda naujas tikslas – olimpinės žaidynės. Iki olimpinio normatyvo Lietuvos lengvaatletei trūksta 3 sek.
G.Karinauskaitės rankoje – Europos žaidynių bronzos medalis (Elvio Žaldario nuotr.).
„Tai nemažai, bet žiūrint pagal tai, kiek nusimečiau čia, Amerikoje, per porą metų, gal atrodytų ne taip sunku. Kita vertus, kai pasieki aukštą rezultatą, tai tos 3 sekundės – daug“, – svarsto lengvaatletė, per dvejus pastaruosius metus Amerikoje asmeninį rekordą pagerinusi apie 30 sek.
Tačiau normatyvas – ne vienintelis kelias į olimpines žaidynes. Šiuo metu pagal reitingą Lietuvos kliūtinio bėgimo atstovė į žaidynes patenka. Tiesa, trinti rankomis dar anksti, nes reitingas gali keistis, todėl dabar jos tikslas – dalyvauti varžybose ir toliau rinkti reitingo taškus, kurie jai garantuotų olimpinį kelialapį.
Susikoncentravusi į šį tikslą, apie kitus sezono siekius G.Karinauskaitė nelabai ką gali pasakyti – viskas kol kas neapibrėžta. Ar išvysime ją birželio pradžioje Europos čempionate, kuris šiemet vyks Italijoje? Kadangi Europos čempionatas sutampa su NCAA čempionatu, į šį klausimą ji dar negali atsakyti.
Bet tiksliai žino, ką jai reiškia olimpinės žaidynės. „Olimpinės žaidynės – svarbiausias įvykis per ketverius metus. Taigi svarbiausias sportininko tikslas. Tai dar vienos varžybos, panašiai kaip pasaulio čempionatas, bet vis tiek jos turi didesnę reikšmę. Kažkada tai atrodė visai nepasiekiama, bet visą laiką buvo tokia mintis, kad būtų nuostabu išvažiuoti. Pagaliau yra galimybė“, – prasitaria sportininkė.