lt
en
KONTAKTAI

Penkiakovininkų vadovo viltis – keturi lietuviai Tokijuje, svajonė – sėkmingas jų pasirodymas

Nuotraukos autorius: Alfredas Pliadis

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Genadijus Makuševas – apie įgyvendintus tikslus, atnaujintą sportinį inventorių, penkiakovės plėtrą ir augančią jaunų trenerių kartą.

Kai 2017 m. G. Makuševas buvo išrinktas Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidentu, jis pasakė: „Mano pagrindinis tikslas, kad Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės lygis išliktų toks pat aukštas, koks buvo iki šiol, o gal jį kiek pavyktų dar pakelti. Stengsiuosi prisidėti ir padėti federacijos nariams spręsti visus kylančius klausimus.“

– Ar viską pavyko įgyvendinti? – po trejų prezidentavimo metų paklausėme G. Makuševo.

– Mūsų federacija turi ilgametę garbingą istoriją ir įspūdingų laimėjimų: Stasys Šaparnis – Meksiko olimpinis vicečempionas, Andrejus Zadneprovskis – Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių sidabro ir bronzos medalininkas, pasaulio ir Europos čempionas, Edvinas Krungolcas – Pekino olimpinis vicečempionas ir pasaulio čempionas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – Londono olimpinė čempionė bei pasaulio ir Europos čempionė, Justinas Kinderis – pasaulio čempionas.

Išrinktas LŠPF prezidentu, jaučiau didelę atsakomybę ir pareigą išlaikyti aukštą penkiakovininkų meistriškumo lygį ir siekti pagrindinio šios kadencijos tikslo – iškovoti kelialapių į Tokiją. Kruopštus abipusis sportininkų, trenerių ir federacijos žmonių darbas leido įgyvendinti šį tikslą.

Net trys mūsų penkiakovininkai (L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė ir J. Kinderis) pelnė kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes. Tačiau norint išlaikyti gražias šiuolaikinės penkiakovės tradicijas, reikia nuolat rūpintis jaunų talentingų sportininkų rengimu ir augimu.

Galime pasidžiaugti, kad auga pajėgi jaunųjų penkiakovininkų karta: Ieva Serapinaitė 2018-aisiais laimėjo Europos jaunimo iki 24 m. čempionatą, 2019 m. Aurelija Tamašauskaitė tapo analogiškų varžybų čempione, Elžbieta Adomaitytė užėmė ketvirtą vietą, o Dovydas Vaivada pelnė sidabro medalį.

– Su šiuolaikine penkiakove jums nereikėjo susipažinti, nes pats buvote penkiakovės sporto meistras, Lietuvos čempionas ir prizininkas, o vėliau – ilgametis LŠPF revizijos komisijos pirmininkas ir rėmėjas. Ar pradėjęs vadovauti penkiakovininkų bendruomenei ėmėtės kokių nors pokyčių?

– Pirmiausia reikėjo peržiūrėti federacijos strateginius tikslus. Buvo pakeisti federacijos įstatai, įtvirtintos pareigos laikytis etikos kodekso nuostatų, Lietuvos dopingo kontrolės taisyklių, Pasaulinio antidopingo kodekso, nustatyti valdymo organų rotacijos principai, sudaryta etikos ir drausmės komisija, teisėjų kolegija, sportininkų taryba. Federacija priėmė savo etikos kodeksą, patvirtino 2019–2024 m. strateginį veiklos planą.

Federacijos vairą teko perimti visam Lietuvos sportui ir LŠPF sudėtingu laikotarpiu, kai prasidėjo šalies sporto reforma, kuri iš esmės pakeitė veiklos principus ir gyvenimą, sportininkų rengimo procesą.

Federacijos biudžetinis finansavimas sumažėjo, nors atsirado papildomų, anksčiau nebūdingų funkcijų: reikėjo įdarbinti tris trenerius, rūpintis sportininkų medicinine priežiūra, žirgų ir sportinio inventoriaus išlaikymu.

Siekdami pritraukti papildomo finansavimo lėšų, dalyvavome viešuosiuose pirkimuose ir įgyvendinome Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamą sporto projektą „Šiuolaikinės penkiakovės inventoriaus įsigijimas“. Mūsų bendruomenė sulaukė naujo inventoriaus – už fondo skirtas lėšas senus žirgus pakeitėme į keturis naujus, įsigijome 10 bevielių fechtavimosi aparatų ir 10 fechtavimosi takelių.

Federacija kartu su savo nariu, sporto klubu „Hiperionas“ dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir gavo finansavimą iš Sporto rėmimo fondo bei Kauno miesto savivaldybės 2019 m. Europos jaunių (iki 17 ir iki 19 m.) čempionatui Kaune organizuoti.

G. Makuševas (dešinėje) ir V. Kalininas (A. Pliadžio nuotr.)

G. Makuševas (dešinėje) ir V. Kalininas (A. Pliadžio nuotr.)

– Esate federacijos prezidentas ir vadovaujate vienai didžiausių pasaulyje bendrovių – tarptautinio audito tinklui priklausančiai „Grant Thornton Baltic“. Kaip pavyksta suderinti šias pareigas?

– Šios pareigos tik papildo viena kitą, nes vadovavimo audito bendrovei patirtis padeda pritaikyti vadybos įgūdžius federacijos veikloje, o federacijos siekis ugdyti lyderius padeda siekti lyderystės versle.

– Trys penkiakovininkai jau turi kelialapius į Tokiją, gal federacijos planuose – ir ketvirtas olimpietis? Kas turi didžiausių vilčių juo tapti?

– Turime vilčių, kad kitąmet olimpinės atrankos varžybose barjerą gali įveikti Dovydas Vaivada, kuris pasaulio olimpinės atrankos reitinge dabar yra 25-as, ir Ieva Serapinaitė (jos reitingas – 58-as).

Olimpinėse žaidynėse dalyvaus po 36 atletus, kurie arba iškovos asmeninius kelialapius, arba pateks pagal reitingą. Vienai šaliai žaidynėse daugiausiai gali atstovauti tik keturi sportininkai – dvi moterys ir du vyrai.

– Ar mūsų šiuolaikinės penkiakovės lyderiai atsigavo po karantino, neprarado motyvacijos toliau aktyviai treniruotis ir siekti pergalių?

– COVID-19 buvo ir yra iššūkis visam pasauliui. Be abejo, jis turėjo ir tebeturi įtakos mūsų sportininkams. Esu laimingas, kad visi sportininkai ir treneriai sveiki. Tačiau padėtis sudėtinga, sutrikę pasirengimo olimpinėms žaidynėms planai ir procesas: nebuvo sąlygų treniruotis, atšauktos visos 2020 m. pagrindinės tarptautinės varžybos (pasaulio ir Europos čempionatai, Pasaulio taurės etapai, olimpinės atrankos varžybos) ir tai nepadeda išlaikyti tinkamos motyvacijos.

Net ir atšaukus karantiną šiuolaikinės penkiakovės lyderiai neturi galimybių rengtis olimpinėms žaidynėms, negali išvykti iš Lietuvos, o, pavyzdžiui, Vilniuje nėra sąlygų: tik svajojama apie 50 m baseiną, remontui uždaryta fechtavimo salė, jau antrus metus remontuojamas lengvosios atletikos maniežas.

Tačiau mūsų lyderiai jaučia atsakomybę ir nusiteikę tinkamai pasirengti žaidynėms.

– Plečiasi šiuolaikinės penkiakovės geografija, ši sporto šaka jau kultivuojama ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir Telšiuose, Šiauliuose, kurios sporto gimnazijoje 2017-aisiais įsteigta sporto klasė, dirba etatinių trenerių. Ar ten neužges įžiebti žiburėliai?

– Šiuolaikinės penkiakovės plėtra – vienas federacijos strateginių tikslų. Suprantame, kad talentingo jaunimo yra visoje Lietuvoje, todėl ėmėmės iniciatyvos, kad Šiaulių sporto gimnazijoje būtų įsteigta šiuolaikinės penkiakovės sporto klasė, padėjome organizaciniais klausimais ir sporto inventoriumi.

Šiais metais įsteigtas sporto klubas „Šiaulių penkiakovė“, kuriam vadovauja prezidentė ir trenerė Galina Šidiškienė. Ji kurį laiką buvo ir Telšių plaukimo bei šiuolaikinės penkiakovės sporto klubo „Ruoniukai“ prezidentė, o dabar ją pakeitė Vytautas Mickus.

– Tačiau nėra namų be dūmų. Kurios problemos neleidžia ramiai gyventi?

– Pagrindinės problemos – didelio meistriškumo sportininkų pamainos rengimas ir finansavimas, jos tarpusavyje glaudžiai susijusios. Dabartinė sporto finansavimo sistema paremta dviem lėšų šaltiniais.

Didelio meistriškumo sporto programų finansavimas, skirtas tik sporto federacijoms, priklauso nuo tarptautinėse varžybose jų atletų pasiektų vietų, tačiau yra ribotas ir nepakankamas, nepriklausomai nuo finansavimo kriterijų parinkimo.

Pritraukti rėmėjų sudėtinga, todėl be LTOK paramos sportininkai negalėtų siekti svarių rezultatų. Esame dėkingi jo vadovybei už paramą, pagalbą ir finansavimą.

Kitas šaltinis – Sporto rėmimo fondo finansuojami sportinio aktyvumo projektai, kurie orientuoti į visų šalies sporto įstaigų ir organizacijų finansavimą, pirmiausia sporto klubus, sporto mokyklas, kitas sporto organizacijas ir federacijas.

Šių projektų vertinimo kriterijai ir atrankos procesas nėra aiškus, paraiškų teikėjai ne visada tiesiogiai susiję su sporto plėtra, todėl galimybės gauti finansavimą iš šio šaltinio yra mažesnės. O šalies sporto klubai, išskyrus nedaugelio sporto šakų, yra nepakankamai stiprūs ir turi mažai narių, todėl būtent sporto federacijos atlieka pagrindinę jaunųjų sportininkų rengimo funkciją ir privalo nuolat ieškoti papildomo finansavimo.

– Stebina vyresnės kartos treneriai Viačeslavas Kalininas, Jevgenijus Kliosovas, Henrikas Eismontas, kurie dirba ir šiandien, turi daug energijos ir entuziazmo. Bet ar užaugo jų pamaina?

– Žaviuosi šių trenerių nuveiktais darbais, pasiektais laimėjimais, orientavimusi į aukščiausius rezultatus, nuolatiniu tobulėjimu, gebėjimu rengti didelio meistriškumo sportininkus. Asmeniškai teko treniruotis pas juos, ir esu dėkingas už sporto ir gyvenimo pamokas, suprantu, koks svarbus ir atsakingas jų darbas.

Auga ir jaunų talentingų trenerių karta: Artūras Kalininas Vilniuje, Paulius Aleksandravičius Kaune, o Andrejus Zadneprovskis pernai pripažintas apskritai geriausiu Lietuvos treneriu.

G. Makuševas

G. Makuševas

– Prieš mažiau nei dešimtmetį pradėjote bėgioti maratonus, jau esate jų įveikęs aštuoniolika. Dar vienas jūsų pomėgis – ir aukštuminis alpinizmas, 2018 ir 2019 m. tapote Lietuvos vicečempionu. Ar dar ir šiandien vilioja ekstremalus sportas?

– Mane vilioja ne tiek ekstremalus sportas, kiek nauji iššūkiai, pojūčiai, patirtys.

– Kokią savo svajonę, kaip LŠPF prezidentas, norėtumėte įgyvendinti?

– Norėčiau, kad Lietuvos penkiakovininkai sėkmingai pasirodytų Tokijo olimpinėse žaidynėse.

– Šiuolaikinėje penkiakovėje praleidote dešimt gražiausių savo jaunystės metų, nostalgija mėgstamai sporto šakai išliko iki šių dienų. Ar ryšitės kitų metų pradžioje per LŠPF ataskaitos ir rinkimų konferenciją kandidatuoti antrai kadencijai ir tęsti pradėtus darbus?

– Tai turi vertinti šiuolaikinės penkiakovės bendruomenė. Tačiau nepriklausomai nuo jų sprendimo, visada liksiu ištikimas šiam sportui.

Teksto autorius: Marytė Marcinkevičiūtė („Olimpinė Panorama“)

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS