Penkiakovininkai rengiasi atsisveikinimui su žirgais

Nuotraukos autorius: V. Dranginis

Šiuolaikinė penkiakovė olimpinių žaidynių programoje atsirado moderniųjų olimpinių žaidynių atgaivintojo barono Pierre‘o de Coubertino iniciatyva. Ši sporto šaka, susidedanti iš penkių atskirų sporto šakų – fechtavimo, plaukimo, šaudymo, jojimo ir bėgimo, – debiutavo Stokholmo žaidynėse 1912-aisiais. Atrodė, kad gali keistis, atsinaujinti bet kuri kita sporto šaka, tik ne penkiakovė. O dabar būtent penkiakovę drebina permainos: nutarta atsisakyti sunkiausiai nuspėjamos rungties – jojimo.

Jau senokai buvo kalbama, kad penkiakovės jojimo rungtyje nesėkmes neretai lemia ne tik sportininkų klaidos, bet ir aikštingi žirgai, jų nenoras paklusti raiteliui. O burtų, parenkančių atletams žirgus, traukimas – tikra loterija. Nevaldomi žirgai, galima sakyti, nujojo aukštas vietas, o gal net medalius Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei ir Justinui Kinderiui Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, o Justinui – dar ir Tokijuje.

Jojimo rungtį pakeisti kita sporto šaka nutarta po Tokijo olimpinėse žaidynėse nesėkmingai jojusios ir emocijų nesuvaldžiusios sportininkės pykčio proveržio prieš žirgą. Tada pasigirdo kalbų, kad nepadarius radikalių permainų penkiakovės apskritai neliks olimpinėse žaidynėse.

Šis ultimatumas nebuvo sutiktas vien plojimais. Daug garsių atletų dėl tokių permainų pareiškė, kad po 2024 m. Paryžiaus žaidynių, kuriose penkiakovės varžybos dar vyks senuoju formatu, jie atsisveikins su sportu. Aistros verda iki šiol.

Apie būsimas permainas kalbame su olimpinių žaidynių sidabro (2004 m. Atėnuose) ir bronzos (2008 m. Pekine) medalių laimėtoju, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos viceprezidentu, Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM) Vykdomojo komiteto nariu, olimpinės čempionės ir vicečempionės L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės treneriu Andrejumi Zadneprovskiu.

L.Asadauskaitę-Zadneprovskienę treniruojantis A.Zadneprovskis mano, jog nereikėjo atsisakyti jojimo rungties (Vytauto Dranginio nuotr.)

L.Asadauskaitę-Zadneprovskienę treniruojantis A.Zadneprovskis mano, jog nereikėjo atsisakyti jojimo rungties (Vytauto Dranginio nuotr.)

– Ar jums pačiam svarbiose varžybose žirgas daug kartų pakišo koją?

– Visko buvo. Ne visuose Pasaulio taurės etapuose pavyko su žirgais susišnekėti. 2002 m. tik dėl įnoringo žirgo netapau pasaulio čempionu. Manau, kad ilgoje mano karjeroje jojimas, tiksliau, žirgas, 40 proc. lėmė galutinį rezultatą. Tai protingi, skirtingą charakterį turintys gyvūnai, suvokiantys sportininko gebėjimus ir ne visada paklūstantys žmogaus norams.

– Bet dvejose olimpinėse žaidynėse, kuriose iškovojote medalius, galima sakyti, žirgai nešė į pergales.

– Taip, tada man pavyko susišnekėti su žirgais. Supratome vienas kitą. Ypač gerai sutariau Pekine, kai joti ir šokti per kliūtis teko pliaupiant lietui.

– Jūsų nuomone, ar reikėjo atsisakyti jojimo?

– Mano nuomone, nereikėjo. Pripranti ir atrodo, kad tik taip turi būti. Kiek girdėjau, dauguma neseniai karjerą baigusių sportininkų ir vyresni atletai nepritaria šiai permainai. Vyresniems persiorientuoti bus didelis iššūkis, o jaunimas prisitaikys.

– Ką jūs žinote apie tą rungtį, kuri pakeis jojimą?

– Buvo keliolika siūlymų, kas galėtų pakeisti jojimą. Kalbėta apie kliūčių ruožą, ieties metimą, laipiojimą uolomis, dviračius ir kitas rungtis. Galiausiai nutarta pasirinkti ekstremalų bėgimą su kliūtimis.

Tai bus atskira rungtis, nepanaši į lengvosios atletikos bėgimą su kliūtimis. Reikės sunkiai dirbti ne tik kojomis, bet ir rankomis. Planuojama, kad kiekvienas bėgimas truks iki pusantros minutės. Neaišku, ar dalyviai varžysis po vieną, poromis, ar grupelėmis. Dar nėra galutinio apibrėžimo. Nuspręs Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos Vykdomasis komitetas. Dabar dirba vadinamoji penktos rungties grupė. Visų pirma žadama atsižvelgti į sportininkų, medikų nuomones, televizijos, žiniasklaidos ir rinkodaros poreikius. Aš mačiau vaizdo medžiagą su galimomis kliūtimis. Jos tikrai sunkiai įveikiamos.

– Kol kas šiuolaikinės penkiakovės nėra 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių programoje. Ar taip ir baigsis šlovinga šios sporto šakos olimpinė istorija?

– UIPM tikisi, kad rengiamos permainos, sporto šakos modernizavimas leis šiuolaikinei penkiakovei likti olimpinėje programoje. Tik be jojimo.

– Kada bus surengtos pirmosios penkiakovininkų ekstremalaus bėgimo su kliūtimis varžybos?

– Planuojama po Pasaulio taurės finalo birželio mėnesį.  

– Neseniai su profesionaliu sportu atsisveikinęs olimpietis, pasaulio čempionas, Lietuvos šiuolaikinės federacijos generalinis sekretorius Justinas Kinderis sakė, kad atsisakius jojimo ir Lietuva galės prisikviesti daugiau didelių tarptautinių varžybų. Ar galima teigti, kad jojimas – brangiausia penkiakovės rungtis, todėl jos atsisakius ši sporto šaka atpigs?

– UIPM priklauso per šimtą nacionalinių federacijų. Bet tik mažiau nei pusė iš jų turi tarptautinėms varžyboms tinkamus žirgus. Pavyzdžiui, iš Afrikos šalių – tik Egiptas. Neturime gerų žirgų ir mes.

– Nuo kelerių metų penkiakovininkai pradėdavo joti?

– Nuo 15–16 metų prasideda jojimo treniruotės. Varžybose su žirgais pasirodoma sulaukus 19 metų.

– Sportinę karjerą baigus J.Kinderiui kas tampa Lietuvos vyrų rinktinės lyderiu?

– Dovydas Vaivada. Yra gabaus jaunimo.

– O kaip Laura? Ar treniruojasi, ar galvoja apie Paryžiaus žaidynes?

– Treniruojasi. Šiemet planuojame lengvesnį sezoną. Laura ramiai rengiasi Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.

I.Serapinaitė (UIPM nuotr.)

I.Serapinaitė (UIPM nuotr.)

Permainų penkiakovėje jau yra

Permainų šiuolaikinėje penkiakovėje jau yra dabar. Pasikeitė Pasaulio taurės etapų formatas. Atletai varžybas pradeda dviejose kvalifikacinėse grupėse. Į pusfinalius patenka 36 sportininkai, o finale rungiasi tik aštuoniolika. Finalinės varžybos prasideda jojimu. Gal todėl, kad nebūtų sakoma, esą blogas žirgas nubraukė anksčiau fechtavimo ir plaukimo rungtyse pelnytus taškus. Visas finalines rungtis Pasaulio taurės etape Bulgarijoje sportininkės įveikė per dvi valandas. UIPM siekiamybė finalą sutrumpinti iki 90 min.

O ką apie jau esamas ir būsimas permainas galvoja sportininkai? Šį kartą mūsų sportininkų balsas – olimpietė, praėjusių metų Europos čempionė, šių metų gegužę Pasaulio taurės etapą Bulgarijoje laimėjusi Ieva Serapinaitė.

– Kaip sekasi prisitaikyti prie šį sezoną jau pateiktų naujovių?

– Pasaulio taurės varžybose prie naujojo formato teko prisitaikyti pusfinalyje. Po fechtavimo antrajame etape Vengrijoje turėjome vos penkiolikos minučių pertrauką iki pirmojo plaukimo. Nesame įpratę prie tokio tvarkaraščio. Po plaukimo – vėl penkiolika minučių iki bėgimo ir šaudymo rungties. Privalėjome galvoti ne apie apšilimą, o apie tai, ką apsirengti kitai rungčiai ir kur persirengti. Buvo iššūkis ne tik sportininkams, bet ir organizatoriams. Panašiu tempu vyko ir trečiojo etapo varžybos Bulgarijoje.

– Pakalbėkime apie jojimą. Ar patyrėte nesėkmių šioje rungtyje?

– Buvo. Pasaulio taurės etapuose esu ne kartą nesusikalbėjusi. O štai neseniai Bulgarijoje per žirgų pristatymą matėme, kad jie visi, kaip sako sportininkai, yra geri. Trasą įveikiau be klaidų. Beje, porai žirgų, kurie numetė kliūtis per pasirodymą, nebuvo leista dalyvauti varžybose.

– Kaip manote, ar reikėjo jojimą keisti kita rungtimi?

– Mano nuomone, ne. Nuo senų laikų pripažinta sporto šaka. Ir staiga – privalote keisti.

– Jūs jauna, todėl spėsite persikvalifikuoti.

– Po Paryžiaus olimpinių žaidynių jau ne tokia ir jauna sportininkė būsiu (dabar Ievai – 27 metai – aut. past.).

– Ką girdėjote apie ekstremalų bėgimą su kliūtimis?

– Girdėjau, kad reikės daug dirbti rankomis ir kojomis. Bus kliūtys, bet nežinau, ar jas reikės peršokti, perlipti ar apibėgti. Gal reikės karstytis rankomis, šliaužti ar bėgti per upelį? Kol kas gyvai tos rungties nematėme ir dauguma sportininkų ją įsivaizduoja skirtingai.

– Kada ir kur šiemet vyks pasaulio ir Europos čempionatai?

– Pasaulio čempionatas numatomas liepos mėnesį Egipte, o prieš tai birželį Turkijoje dar vyks Pasaulio taurės finalas, kuriame jau esu užsitikrinusi vietą. Europos pirmenybės planuojamos rugpjūčio viduryje Vengrijoje.

– Kada prasidės atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes?

– Pirmąjį kelialapį pelnys kitų metų Pasaulio taurės laimėtojas. Dėl likusių kelialapių kovos vyks 2024 metais.

 

Teksto autorius: Bronius Čekanauskas („Olimpinė Panorama“)

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS