lt
en
KONTAKTAI

Paminėtas LTOK atkūrimo 30-metis (foto + video)

LTOK atkūrimo 30-metis

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo 30-mečio proga Vilniuje antradienį surengta konferencija „Istorijos atspindžiai dabartyje ir žvilgsnis į ateitį“. Joje žinomi sporto žmonės dalinosi mintimis apie olimpinio komiteto šalyje atsikūrimą, globalius iššūkius, o nusipelniusiems olimpiniam judėjimui įteikti atminimo medaliai.

Nuotraukų galeriją iš renginio rasite paspaudę ČIA.

LTOK atkurtas 1988 m. pabaigoje. Šią idėją palaikė daugiau nei 120 tūkst. pasirašiusių žmonių. Artūro Poviliūno vadovaujama iniciatyvinė grupė gruodžio 11 d. sukvietė Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovus į Profsąjungų rūmus ant Tauro kalno Vilniuje. Beveik penki šimtai delegatų priėmė nutarimą dėl LTOK atkūrimo.

„Ačiū tiems, kurie padarėte tą pradžią. Tas žingsnis buvo labai drąsus ir rizikingas. Atkūrę komitetą žmonės žinojo, kas gresia. Juk tada tik ruseno Nepriklausomybės viltis, apie ją buvo nedrąsu kalbėti. Tuo metu buvau sportininkė, TSRS rinktinės narė, kuri labai laukė, tikėjosi, kad ateis tas laikas, kai galėsiu atstovauti Lietuvai. Tai išsipildė po kelerių metų. Man tai buvo labai svarbu“, – kalbėjo dabartinio LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė.

Tarptautinio pripažinimo LTOK reikėjo laukti dar trejus metus. 1991 m. rugsėjo 18 d. Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje buvo nuspręsta neatidėliojant Estijos, Latvijos ir Lietuvos olimpinius komitetus grąžinti į olimpinį sąjūdį ir pakviesti juos dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Lapkričio 11 d. LTOK buvo pripažintas de jure. 1992 m. nepriklausomos šalies sportininkai dalyvavo Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse, o tų pačių metų vasarą – olimpinėse žaidynėse Barselonoje.

LTOK atsikūrimas reikšmingas įvykis ne tik sportui, bet ir išsivaduoti siekiančios tautos kelyje. Olimpinis komitetas tapo viena pirmųjų organizacijų, kuri atsiskyrė nuo sovietų valdžios ir įkvėpė toliau siekti pokyčių.

Kiek anksčiau, 1989 m., birželį įsikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kuris tapo platforma Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Tarp pirmųjų Sąjūdžio dalyvių buvo daug ir sporto visuomenės atstovų, sportininkų.

„Olimpinis komitetas išsirutuliojo ir iš Sąjūdžio. Mums tuomet reikėjo pralįsti pro siaurą durų plyšį. Atkūrimo konferencija galėjo ir neįvykti, valdžia turėjo jėgą uždaryti rūmus. Bet jie netikėjo, kad atkursime komitetą. Svarbiausia tuomet buvo susirinkti“, – prisiminė vienas iš atkūrimo iniciatorių Arvydas Juozaitis.

Arvydas Juozaitis

Jis konferencijoje skaitė pranešimą apie sportą ir olimpizmą, olimpinio sąjūdžio idealus. Žinomas sporto mokslininkas, vadybininkas Algirdas Raslanas papasakojo apie Lietuvos olimpinės misijos raidą.

Šventės kulminacijoje jubiliejaus proga LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė įteikė atminimo medalius į konferenciją susirinkusiems atkūrimo darbo grupės nariams. Kai kurie iš jų šio jubiliejaus nesulaukė ir iškeliavo į amžiną atilsį.

Atkūrimo grupėje dalyvavo Albertas Bandžius, Julius Vytautas Briedis, Algis Daumantas, Kleopas Girdžius, Janis Grinbergas, Roma Griniūtė-Grinbergienė, Juozas Jankauskas, Rimgaudas Jūras, Antanas Kalanta, Donatas Kazlauskas, Dainius Kepenis, Vytautas Kukarskas, Jonas Mackevičius, Valdas Malinauskas, Algimantas Mikutis, Kazimieras Motieka, Vytas Nėnius, Vytautas Padlipskas, Arūnas Pakula, Artūras Poviliūnas, Irena Ramelytė, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Aleksandras Ronkus, Petras Statuta, Kazimieras Tamašauskas, Rimgaudas Tirilis, Gintautas Umaras ir Antanas Vaitkevičius.

Daina Gudzinevičiūtė

Konferencijos metu taip pat padėkota prisidėjusiems prie olimpinių idėjos puoselėjimo – buvusiems ir dabartiniams LTOK Vykdomojo komiteto ir kitų komisijų nariams, Lietuvos olimpinės akademijos tarybos nariams, Olimpinio švietimo aktyvistams.

 

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS