„Olimpinio komiteto darbai ir projektai yra matomi Europoje bei pasaulyje. Patirtimi stengiamės dalytis su kitais. Olimpinis judėjimas skleidžia ypatingas idėjas, kurios įkvepia žmones būti geresnius, ugdyti save, siekti savo ir bendruomenės tikslų, būti fiziškai aktyvius, skatinti kitus atrasti sporto teikiamą džiaugsmą. Kai visi siekia bendrų tikslų ir mato prasmę, dirbti smagu ir paprasta“, – įsitikinusi jau devynerius metus šioje srityje dirbanti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinio švietimo direkcijos vadovė Vita Balsytė.
Olimpinio švietimo direkcijos įdirbis sulaukė tarptautinio pripažinimo. Ypač šiemet.
Tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK) Lietuvos atstovai vis dažniau minimi kaip itin sėkmingai olimpinio švietimo srityje dirbantys ekspertai. Jie priklauso Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Kultūros ir švietimo bei TOK olimpinio švietimo komisijoms. Vita Balsytė nuotoliniu būdu dalyvavo Nacionalinių olimpinių komitetų kultūros ir švietimo specialistų tinklo susitikime, per kurį pasakojo apie Lietuvoje vykdomą Olimpinių vertybių ugdymo programą. Kvietimo pristatyti veiklas LTOK sulaukė kaip vienas aktyviausių olimpinių komitetų.
V. Balsytė.
Neseniai Vilniuje viešėjusi Danijos kronprincesė Mary kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene buvo susitikusios su Lietuvos mažųjų žaidynių dalyviais ir domėjosi olimpiniu švietimu šalyje. Prezidento žmona ypač prisideda prie vaikų fizinio raštingumo skatinimo, ji globoja Lietuvos mažųjų žaidynes ir pradinukams skirtą iniciatyvą „Olimpinis mėnuo“.
LTOK ir jį palaikančiųjų pastangomis olimpinės vertybės vis plačiau sklinda tarp vaikų, projektuose jų dalyvauja šimtai tūkstančių.
„Turime nuostabią pedagogų bendruomenę – neįtikėtina, kiek savo asmeninio laiko jie skiria vaikams, kaip nuoširdžiai dirba. Labai smagu, kad šiame darbe, kuris teikia visapusišką naudą ateities kartoms, turime tiek bendraminčių“, – sako Olimpinio švietimo direkcijos vadovė.
– Kuriuos projektus laikote svarbiausiais?
– Į visus investuojame labai daug laiko ir pastangų. Kai kurie tęsiasi metai iš metų, pavyzdžiui, Lietuvos mažųjų žaidynės, Olimpinių vertybių ugdymo programa, „Olimpinė karta“, „Svajonių komandos“. Per įvairias veiklas ir programas stengiamės įtraukti skirtingas bendruomenes. Vienąkart tai būna jaunimas, kitą – fizinio ugdymo, pradinių klasių mokytojai ar ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Tad nuolatos ieškome skirtingų veiklų, kurios būtų naudingos tiems žmonėms, su kuriais dirbame. Kitaip sakant, stengiamės, kad tos programos būtų ne tokios, kokių norime mes, bet tokios, kokių reikia jiems. Juk svarbiausia – patraukti žmones, kad jie pamatytų olimpizmo, kaip gyvenimo filosofijos, prasmę. O dirbdami kartu su mokytojais matome didžiulę prasmę. Kiekvienas jų turi didelį būrį ugdytinių ir gali jiems perduoti olimpinę filosofiją, judėjimo džiaugsmą ir meilę fiziniam aktyvumui bei sportui.
– Kuris projektas greičiausiai augantis?
– Nors pandemija visus pristabdė, atrodo, kad dar daugiau žmonių suprato fizinio aktyvumo ir sporto svarbą. Todėl šiemet sulaukėme net 37 tūkst. projekto „Olimpinis mėnuo“ dalyvių. Šiuo metu vyksta registracija į Lietuvos mažųjų žaidynes, bet jau dabar matome, kad dalyvių bus daugiau nei praėjusiais metais – per 40 tūkst. vaikų. Tie skaičiai daug ką pasako.
– Kartą projektuose sudalyvavusios ugdymo įstaigos, ko gero, ir pačios stengiasi gyventi kitaip – aktyviau?
– Dažniausiai dalyvavusieji viename projekte nutaria išmėginti ir kitas mūsų programas ar veiklas. Tokiu būdu įsitraukusių žmonių daugėja. Esame nevyriausybinė organizacija, tad ugdymo įstaigos ir pedagogai veiklose dalyvauja savanorišku pagrindu. Jie puoselėja olimpines vertybes, supranta vaikų fizinio aktyvumo svarbą, tad pasilieka šalia ir įsitraukia, pavyzdžiui, į „Olimpinės kartos“ programą – nemažai mokyklų ir darželių joje dalyvauja jau ne vieni metai.
Olimpinių vertybių ugdymo programos mokymai.
Olimpinių vertybių ugdymo programą per pandemiją turėjome adaptuoti prie esamų sąlygų, gaila, kad negalėjome įgyvendinti visų suplanuotų veiklų, tačiau prisitaikėme ir radome alternatyvų. Tad esame vienas pavyzdinių sėkmingai šią programą įgyvendinančių komitetų, užtat mus kviečia dalytis patirtimi su užsienio partneriais.
Stebėti, kaip dirbame, šįmet į Lietuvą buvo atvykusi TOK atstovė. Įgyvendinti programą pradėjome prieš ketverius metus ir jau apie pusantro tūkstančio pedagogų dalyvavo įvadiniuose jos mokymuose. Turime parengę savą metodiką, per ilgą laiką esame paruošę 17 mokymo vadovų, kurie važinėja po Lietuvą ir supažindina kolegas su programa, parodo, kaip ja naudotis, kur pritaikyti. Rudenį net ir pandemijos sąlygomis vyko trylika mokymų, jau turime sudėlioję ir kitų metų mokymų planą, nes daug įstaigų tuo domisi.
– Šiais sunkiai prognozuojamais laikais surengėte didžiulį Olimpinio švietimo forumą.
– Pradėję metus supratome, kad pirmoje jų pusėje labai daug ko nepadarysime, dirbsime per nuotolį, bet negalime palikti bendruomenės, reikia su ja bendrauti ir tam išnaudoti kiekvieną galimybę. Gal dėl to nuveikėme daug skirtingų dalykų. Olimpinio švietimo forumą rengėme nuotoliniu būdu, jame kalbėjome apie fizinį raštingumą. Sulaukėme net 1300 dalyvių, jie klausė pranešėjų iš Lietuvos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Kanados. Tam, kad galėtume sukviesti tokią plačią amplitudę ekspertų, mums pasitarnavo pandemija, nes tie žmonės, kurie paprastai labai užsiėmę, daug keliauja, dalyvauja įvairiose konferencijose, dabar galėjo per nuotolį prisijungti ir skirti laiko mūsų pedagogams.
Forumu viskas nesibaigė. Palaikomi TOK olimpinio solidarumo programos su partneriais iš Didžiosios Britanijos kuriame ikimokyklinukų ir pradinukų ugdymui skirtą fizinio raštingumo modelį, toliau stengiamės, kad fizinis raštingumas taptų kasdieniu procesu tiek darželiuose, tiek mokyklose. Rengdami bet kurį projektą siekiame sukurti ilgalaikį santykį su įstaigomis, mokytojais, jaunimu. Tik ilgalaikiai darbai būna tvarūs, duoda daugiau naudos. Šiuo metu dirbame su britų ekspertais, buvome susitikę su savivaldos, universitetų atstovais, mokytojais. Siekiame sukurti labai konkretų projekto, kuris ateityje galėtų tapti ir Lietuvos mažųjų žaidynių ar Olimpinio mėnesio pagrindu, modelį, jį galėtų naudoti ir pedagogus rengiantys universitetai. Jei tai pavyktų, būtų labai geras rezultatas.
Projektas „Olimpinė karta“.
– Šis po Olimpinio švietimo forumo gimęs projektas, galima sakyti, jūsų sugalvotas – LTOK autorinis?
– Atsižvelgdami į tarptautinę praktiką, mūsų patirtis Lietuvoje, kuriame naujas programas ir projektus. Fizinio raštingumo modelio projektas būtent toks. Kalbėjome su TOK – mūsų kolegos kitose šalyse dar nėra tokių dalykų darę, tai bus pavyzdys ir jiems. Tačiau esama šalių, kurios yra sukūrusios fizinio raštingumo ugdymo modelius, gaires ir metodikas. Tad tikrai dar turime iš ko pasimokyti. Kartais dviračio nereikia išradinėti, tereikia pasidairyti svetur, paieškoti inovatyvių sprendimų, kuriuos galima adaptuoti ir įdiegti pas mus.
– Kaip sužinote apie projektų naudą? Kaip atgarsiai jus pasiekia?
– Po kiekvienų mokymų darome išsamias apklausas ir kruopščiai renkame gautą informaciją. Kadangi esame nevyriausybinė organizacija, turime būti itin lankstūs, greitai reaguojantys, besikeičiantys, atsižvelgiantys į bendruomenės poreikius. Remdamiesi surinkta informacija ir atgarsiais, kuriame ir keičiame savo programas.
Vykstant kai kuriems projektams atliekame net labai išsamius tyrimus. Pavyzdžiui, pabaigėme ketverius metus trukusį bendrą su Britų taryba projektą „Svajonių komandos“ ir kartu jo poveikio moksleiviams, pedagogams, bendruomenėms tyrimą. Sulaukėme teigiamų atgarsių ir iš dalyvių tiesiogiai, ir iš savivaldybių. Šiame projekte dalyvavo per 300 mokinių ir apie 80 mokytojų. Tyrimas rodo didelius ir ilgalaikius jo rezultatus. Pirmiausia pedagogai pripažino pakeitę veiklos praktikas – pamokų turinį, požiūrį į moksleivius.
Dar įdomesni mokinių atsiliepimai. Kadangi projekte buvo ir kitakalbių, jie pabrėžė, kad pagerėjo lietuvių kalbos įgūdžiai, pats kalbėjimas, visi mokiniai pripažino, jog tapo drąsesni, labiau motyvuoti, pagerėjo jų santykiai su tėvais. Tai, ką patys matėme ir jautėme – išties didelį poveikį, patvirtino tyrimas.
Jaunuoliai įgavo arba sutvirtino XXI amžiaus žmogui reikalingas kompetencijas, kurių turėdami lengviau įsilies į darbo rinką, visuomenės gyvenimą. Visas projektas buvo paremtas ugdymu per sportą ir fizinį aktyvumą. Tai dar vienas įrodymas, kokia galinga ugdymo priemonė yra sportas, jeigu tikslingai jį tam naudojame.
– Ar olimpinio švietimo misija ir yra vaikų ugdymą paversti kiek įmanoma holistiniu, aprėpti sritis, kurių mokykloje tiesiog nebespėjama užgriebti? Taip pat – skleisti olimpines vertybes, įkvėpti?
– Misija – ugdyti žmones per sportą, skirtingomis veiklomis siekti, kad jie atrastų fizinį aktyvumą kaip gyvenimo būdą ir filosofiją. Olimpinis švietimas ne tik skleidžia fizinio aktyvumo svarbą ir naudą, bet ir sporto, kaip labai geros ugdomosios priemonės, vertę. Tą ir darome savo projektais – nuo Lietuvos mažųjų žaidynių iki Olimpinių vertybių ugdymo programos bei visų kitų.
Šių rezultatų nepasiektume be puikaus bendradarbiavimo su partneriais: Respublikine ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija, Britų taryba. Taip pat itin vertiname bendradarbiavimą su ministerijomis – Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos.