Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) surengtas Olimpinio švietimo forumas „Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą“ dėl pandemijos vyko internetu, tad vienu jo privalumų tapo galimybė išgirsti skirtingus lektorius iš įvairių pasaulio kampelių. Vienas tokių – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Mitybos, fizinio aktyvumo ir nutukimo programų Europos regione vadovas dr. Kremlinas Wickramasinghe, šiuo metu reziduojantis Maskvoje.

Oksfordo universitete visuomenės sveikatos daktaro laipsnį apsigynęs K. Wickramasinghe dabar įgyvendina programas ir bendradarbiauja su 53 Europos valstybėmis – PSO narėmis. „Dirbame su neužkrečiamomis – kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų ligomis, taip pat – jų prevencija. O tai pirmiausia ir yra skatinimas judėti ir gyventi sveikai, nes fizinis pasyvumas – įvairių ligų rizikos faktorius“, – priminė PSO atstovas.

Specialistų komanda, su kuria dirba K. Wickramasinghe, siekia padėti šalims skatinti žmonių fizinį raštingumą, tuo pačiu – ir aktyvumą, teikia siūlymus, kaip spręsti COVID-19 metu dar gilesne tapusią problemą – mes per daug sėdime mokyklose, biuruose ir namuose, dirbdami ir laisvalaikiu. Kompiuterio ekranas dabar daug kam yra ne tik darbo priemonė, bet ir atstoja pasaulį. Kaip išjudinti tokius žmones, kaip skatinti jų fizinį aktyvumą? Daktaras sako, jog čia turėtų suvienyti jėgas visi: gydytojai, treneriai, kūno kultūros mokytojai, kiti švietimo darbuotojai, ekologijos, transporto specialistai, net valdininkai ir politikai, – fizinį visuomenės raštingumą galima gerinti tik dirbant visiems kompleksiškai. Jis pateikė puikų skatinimo judėti pavyzdį: ligoninės medikai išeina dešimčiai minučių pasivaikščioti su savo pacientais. Taip, tai labai nedaug, tačiau žmonėms gydytojo dėmesys ir parodymas, jog vaikščioti yra gyvybiškai būtina, įsimena ilgam.

PSO, nuolat atliekanti su sveikata susijusius tyrimus ir stebėjimus, daugybę informacijos ir patarimų pateikia savo interneto svetainėje. „Mes siekiame mokslo žinias pritaikyti praktiškai“, – sakė ekspertas. Praktiškai paprasčiausiai pritaikomi ir kiekvienam prieinami čia sudėti naudingi pratimai, kuriuos siūloma atlikti per susirinkimų ar vebinarų pertraukėles. Mankštintis galima net jų metu – juk niekas neuždraus sėdint prie kompiuterio ištiesti ir pajudinti kojas.

„Fizinis pasyvumas yra rimta problema ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Nuolatos stebime, vykdome visuomenės monitoringą ir jo rezultatai pastaraisiais metais tikrai nėra džiuginantys – žmonės tampa vis mažiau aktyvūs fiziškai. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad ši problema karantino metu tik pagilėjo“, – pripažino daktaras, primindamas, jog tam įtakos turi ir tai, jog daugybėje šalių vaikai mokėsi ar tebesimoko nuotoliniu būdu: jie nebeina pėsti iki transporto stotelių, nebevažiuoja į mokyklas dviračiais, kaip tą daug kur anksčiau būdavo pratę daryti.

Kad vaikams judėjimas taptų natūraliu ir būtinu įpročiu, turi pasistengti pirmiausia jų tėvai ir pedagogai. Labiausiai paveikūs – šalia esantys pavyzdžiai. Kaip savo fiziniu aktyvumu rūpinasi pats daktaras K.Wickramasinghe? „Man pačiam priimtiniausia būdas būti fiziškai aktyviam – vaikščiojimas. Aš kiekvieną dieną pėsčias einu iki PSO biuro. Gyvenu Maskvoje, o šiame didžiuliame mieste, patikėkit, yra kur vaikščioti. Stengiuosi kuo mažiau sėdėti ir darbo vietoje. Ilgiau pasėdėjęs prie darbo stalo, darau pertraukėles, per kurias pasimankštinu. Pajudėti nevengiu net per internetu vykstančius pokalbius. Be to, auginu du berniukus – penkerių ir septynerių metų, o jie visada nori bėgti į netoliese esantį parką. Juos ten lydėdamas tikrai susirenku savo dienos žingsnius“, – lektorius pasakojo apie savo būdus pajudėti kasdien.

PSO interneto tinklalapyje aktualios medžiagos – pratimų, patarimų, statistikos, kitų naudingų dalykų gali rasti kiekvienas, o susijusių sričių profesionalai sužinos, kaip prisijungti prie bendradarbiavimo centrų ir patiems įsiliejus į organizacijos veiklą skatinti žmonių fizinį raštingumą bei aktyvumą.