Olimpinio festivalio sėkmės receptas – geras pasiruošimas, puikios sąlygos ir nuoširdus palaikymas

Nuotraukos autorius: Kipras Štreimikis

Banska Bistricoje (Slovakija) vykęs 16-asis Europos jaunimo olimpinis festivalis Lietuvai buvo kaip niekada sėkmingas. Per septynias dienas lietuviai iškovojo 10 medalių, iš jų keturi – auksiniai. Renginiui pasibaigus festivalį apžvelgėme su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio sporto direktoriumi, Lietuvos misijos Banska Bistricoje vadovu Einiumi Petkumi.

Visą savaitę vykusiame renginyje Lietuvos rinktinė iškovojo 10 medalių: 4 aukso, 4 sidabro ir 2 bronzos. Tiek pat medalių lietuviai iškovojo tik 2011 metais Trabzone (Turkija) vykusiame festivalyje (3 aukso, 4 sidabro, 3 bronzos).

Šiemet Lietuvai atstovavo 55 sportininkai, o auksą iškovojo plaukikė Smiltė Plytnykaitė (100 m laisvuoju stiliumi), merginų plaukimo komanda (estafetė 4×100 laisvuoju stiliumi), lengvaatletė Aurėja Beniušytė (trišuolis), gimnastas Kristijonas Padegimas (pratimai ant arklio).

Sidabro medalius laimėjo mišri plaukikų komanda (estafetė  4 x 100 m laisvuoju stiliumi), lengvaatletis Danielius Vasiliauskas (200 m bėgimas), plaukikė Sylvia Statkevičius (200 m laisvuoju stiliumi) ir Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) krepšinio rinktinė.

Bronza pasipuošė badmintonininkė Viltė Paulauskaitė (vienetų varžybos) ir plaukikė S. Plytnykaitė (50 m laisvuoju stiliumi).

– Kaip jūs vertinate olimpinio festivalio rezultatus? – paklausėme E. Petkaus.

– Neslėpsiu, medalių tikėjomės, bet kad jų bus tiek daug – labai malonus netikėtumas. Džiugu ne tik dėl aukščiausių įvertinimų. Pozityviai nuteikia ir tai, kad tokio lygio varžybose sportininkai sugebėjo pagerinti asmeninius rezultatus. Kai kurie – net po kelis kartus.

A. Beniušytė (K. Štreimikio nuotr.)

A. Beniušytė (K. Štreimikio nuotr.)

– Koks šių varžybų lygis?

– Į Europos jaunimo olimpinį festivalį susirenka talentingiausi žemyno jaunieji sportininkai, todėl konkurencija išties didelė. Nemažai šiuo metu labai garsių sportininkų pirmąkart olimpinio renginio skonio paragavo būtent festivalyje. Čia sužibėjo plaukikai Rūta Meilutytė, Danas Rapšys, lengvaatletė Liveta Jasiūnaitė, krepšininkas Domantas Sabonis, gimnastas Robertas Tvorogalas. Prieš kelerius metus festivalyje dalyvavo ir pasaulio vicečempionas disko metikas Mykolas Alekna.

Todėl didelis dėmesys buvo skirtas ir sportininkų pasiruošimui. Sportininkų pasirengimu olimpiniam festivaliui rūpinosi savivaldybės, federacijos, o kai kuriais atvejais – ir patys tėvai.

LTOK iš savo pusės baigiamosioms treniruočių stovykloms skyrė 80 tūkst. eurų. Stovyklas planavo federacijos. Štai dziudo imtynininkai kelias savaites dirbo Slovėnijos kalnuose, plaukikai plušo Klaipėdoje, krepšininkai stovyklavo Kaune. Manau, sportininkai tikrai turėjo geras sąlygas ruoštis varžyboms.

Tiesa, dėl olimpinio sporto finansavimo pokyčių valstybėje, tai buvo paskutinis kartas, kai galėjome skirti lėšų sportininkų pasirengimui. Pagrindinė LTOK finansinė prievolė šiuose renginiuose – padengti kelionės, aprangos, dalyvavimo išlaidas. Skaičiuojame, kad vienos paros apgyvendinimo išlaidos akredituotam žmogui kainavo 90 eur.

Į festivalį taip pat savo iniciatyva vežėme medikų ir sporto psichologų komandą su gausiu sporto medicinos inventoriumi. Sportininkai turėjo galimybę ne tik gauti gydymą, naudotis atsistatymo po krūvių priemonėmis, bet ir konsultuotis su gydytojais bei įgytį žinių, kurias, tikiu, panaudos ateityje traumų prevencijai bei greitesniam atsistatymui.

– Kai kuriuos sportininkus palaikyti atvyko ir šeimos nariai. Kaip manote, ar tai padėjo kovojant dėl rezultatų?

– Palaikymas tokiose varžybose – labai svarbu. Štai daugiausiai medalių iškovojusią plaukikę Smiltę Plytnykaitę palaikyti atvyko visa šeima. Jie ne tik dalyvavo visose dukters varžybose, bet aktyviai sirgo ir už kitus lietuvius. Plytnykai susiplanavo atostogas taip, kad po festivalio dar galėtų pakeliauti po Europą. Džiaugiamės, kad Smiltei pavyko sudalyvauti festivalyje, o artimųjų parama kovojant dėl medalių buvo labai svarbi.

S. Plytnykaitę palaikė šeima (K. Štreimikio nuotr.)

S. Plytnykaitę palaikė šeima (K. Štreimikio nuotr.)

Į Banska Bistricą atvyko išties nemažos dalies sportininkų tėveliai. Lietuvos spalvos tribūnose buvo tikrai ryškios.

Ir patys sportininkai stipriai palaikė vienas kitą. Laisvu nuo treniruočių ir varžybų laiku jie eidavo į arenas sirgti už kolegas. Pavyzdžiui, po laimėtų rungtynių prieš slovėnus, krepšinio rinktinė vyko į baseiną palaikyti finaluose dalyvavusių plaukikų. Tuo tarpu krepšinio finalą prieš prancūzus stebėjo praktiškai visi Lietuvos sportininkai.

Būtent apie tai ir yra olimpinis festivalis – draugystę, pagarbą, tobulėjimą ir vienas kito palaikymą.

– Užsiminėte, kad jaunimo festivaliuose pirmuosius žingsnius profesionalaus sporto link dėjo žinomi atletai. Kaip manote, ar iš Slovakijoje dalyvavusio jaunimo išaugs olimpiečių?

– Labai sunkus klausimas. Realu, tačiau viskas didžiąja dalimi priklausys nuo jų pačių ir jų rengimui skiriamo finansavimo. Šiuo metu jie artėja prie kryžkelės, kurioje teks pasirinkti, ar dėti dar daugiau darbo bei pastangų ir siekti karjeros sporte, ar vis dėlto sukti kitu keliu. Skaičiuojame, kad daugiau nei 20 jaunimo festivaliuose dalyvavusių Lietuvos sportininkų vėliau varžėsi ir olimpinėse žaidynėse.

Europos jaunimo olimpinis festivalis – tai galimybė ne tik varžytis su perspektyviausiu Europos jaunimu, bet ir įsilieti į olimpinę bendruomenę, susirasti naujų draugų, pažinti kitas kultūras, paragauti olimpinio renginio skonio.

Labai tikiuosi, kad ši patirtis juos įkvėps ir paskatins kelti dar aukštesnius tikslus ir siekti vietos Lietuvos olimpinėje rinktinėje.

E. Petkus (centre). K. Štreimikio nuotr.

E. Petkus (centre). K. Štreimikio nuotr.

– Kaip atrodė sporto ir gyvenimo sąlygos Banska Bistricoje?

– Sakyčiau, tikrai neblogai. Banska Bistrica – šiek tiek už Panevėžį mažesnis miestas, galintis pasigirti fantastiškomis sporto bazėmis. Viename komplekse – olimpinio dydžio 50 m plaukimo baseinas, imtynių arena, teniso, badmintono kortai, didžiulis, aukščiausio lygio varžyboms pritaikytas lengvosios atletikos stadionas, šalia – šiek tiek mažesnis, skirtas treniruotėms. Miesto centre – didžiulė gimnastikos bazė. Šiek tiek už miesto – krepšinio salė.

Sportininkai tiek treniruotis, tiek varžytis galėjo tikrai labai geromis sąlygomis.

Gyvenimo sąlygos, kaip visada tokiuose festivaliuose, studentiškos. Mums pavyko Lietuvos komandai gauti geriausius įmanomus bendrabučius. Sportininkai kambariais dalinosi po kelis. Dviem kambariams teko vienas vonios kambarys.

Nuo pirmųjų dienų dalyviai labai gyrė maitinimą. Iš patirties žinau, kad dažnai vaikai tiesiog apgula šalia esančius prekybos centrus, nes organizatorių teikiamas maitinimas netenkina. Šį kartą taip nebuvo. Maistas buvo tikrai skanus, rinktis buvo galima bent iš kelių variantų.

Kadangi didžioji dalis sporto bazių, kuriose varžėsi lietuviai, buvo visai šalia bendrabučių, buvo patogu tarp jų vaikščioti. Tarp visų bazių kursavo festivalio transportas.

Apibendrinant galiu pasakyti, kad sąlygos buvo vienos geriausių, kiek man yra tekę matyti.

– Į Slovakiją vyko beveik 100 žmonių Lietuvos delegacija. Išviso į Banska Bistricą susirinko per 7 tūkst. žmonių iš visos Europos. Su kokiais nesklandumais buvo susidurta?

 – Galiu pasidžiaugti, kad renginys praėjo pakankamai sklandžiai. Jei nesklandumų ir buvo – jie labai smulkūs. Mūsų jaunieji sportininkai buvo drausmingi ir profesionalūs.

– Kaip manote, ką be medalių iš Europos jaunimo olimpinio festivalio išsivežė Lietuvos sportininkai?

– Pirmiausia, neįkainojamą patirtį, kuri išliks visam gyvenimui. Draugystes, kurios užsimezgė festivalyje. Bei, tikiuosi, motyvaciją toliau sportuoti ir tobulėti.

Merginų plaukimo estafetės komanda (K. Štreimikio nuotr.)

Merginų plaukimo estafetės komanda (K. Štreimikio nuotr.)

 

 

 

 

 

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS