Rugpjūčio viduryje vyko tradicinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) organizuojamos programos „Olimpinė karta“ strateginė sesija. Aptarti iniciatyvos vystymo, pažangos ir ateities į Dubingius susirinko pusšimtis pedagogų ir švietimo įstaigų administracijos vadovų iš visos Lietuvos.

„Paprastai į strateginę sesiją dalyvius kviečiame kas ketverius metus, tačiau pandemija įnešė pokyčių ir čia. „Olimpinė karta“ – ilgiausiai trunkanti olimpinio švietimo programa. Džiaugiamės matydami, kad nuolatinis bendradarbiavimas su ugdymo įstaigomis padėjo suburti olimpiniam judėjimui neabejingus žmones“, – sakė LTOK Olimpinio švietimo direktorė Vita Balsytė.

„Olimpinė karta“ – jau 20  metų vykstanti olimpinio švietimo programa, kurioje dalyvauja per 150 ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. Programos metu skatinama ne tik sveika gyvensena, bet ir ugdymas per sportą, olimpinių vertybių ir idėjų sklaida. Dalyvaudami „Olimpinės kartos“ veiklose, vaikai ir jaunimas tampa aktyvesni, drąsesni, išmoksta užsibrėžti tikslus ir jų siekti.

Šioje programoje kertinį vaidmenį atlieka pedagogai. Jie skatina vaikus judėti, ugdo XXI amžiaus kompetencijas, pabrėžia vertybių svarbą ir yra patys svarbiausi pavyzdžiai. Pedagogams organizuojami kvalifikacijos tobulinimo seminarai, bendri mokymai mokytojams ir jaunimui, konferencijos. Aktyviai į veiklas įsitraukiantys pedagogai darbe naudoja modernius mokymo metodus bei įtraukia mokinius į ugdymo proceso organizavimą.

Tris dienas vykusioje sesijoje buvo aptartos programos dalyvių veiklos pastaruosius penkerius metus, bendradarbiavimas su LTOK, iniciatyvos, kurios susilaukė didelio dalyvių dėmesio. Susitikimo metu buvo diskutuojama apie naudas bei iššūkius įgyvendinant „Olimpinės kartos“ programą, ieškoti būdų jiems spręst ir sukurti daugiau galimybių olimpinio ugdymo veikloms ateityje.

„Buvo labai svarbu išgirsti įstaigų atstovų atsiliepimus. Džiugu, kad pastarieji penkeri metai buvo produktyvūs ir prasmingi, kad dalyviams pavyko įsitraukti į LTOK siūlomas veiklas, projektus, įgyvendinti savo sukurtus projektus. Ypatingai džiugina tai, kad auga „Olimpinės kartos“ narių gretos. Per paskutinius penkerius metus jų padaugėjo trečdaliu“, – sakė V. Balsytė.

Renginyje taip pat aptarta olimpinio švietimo vizija, ateities veiklos kryptys. Daug dėmesio buvo skiriama fizinio raštingumo ugdymui, Olimpinių vertybių ugdymo programai (OVUP), fiziniam aktyvumui ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose bei sporto, kaip efektyvios priemonės ugdymo proceso paįvairinimui.

Viena pagrindinių temų sesijoje tapusio fizinio raštingumo koncepciją ir naudą sesijos dalyviai pristatys ir savo ugdymo įstaigose.

Diskutuodami apie ateitį ir kokybišką bei visapusišką ugdymą, dalyviai pabrėžė, kad ikimokyklinėse įstaigose yra būtinas fizinio ugdymo pedagogas bei fizinio ugdymo priemonių ir galimybių įvairovė. Bendruomenės atstovų nuomone, pagrindiniai bendrojo ugdymo mokyklų poreikiai – sporto salių atnaujinimas, skirtingų fizinio aktyvumo erdvių įkūrimas, pedagogų kvalifikacijos kėlimo galimybės, daugiau fizinio ugdymo pamokų, atnaujintos Lietuvos mokyklų žaidynės (LMŽ). Taip pat kalbėta apie integruotas pamokas, kurių metų būtų ugdomos olimpinės vertybės.

„Olimpinės kartos“ programa prasidėjo 2001 metais.