lt
en
KONTAKTAI

Naujoji Lietuvos olimpinės akademijos vadovė tęs tradicijas ir diegs naujoves

Nuotraukos autorius: Ramūnė Motiejūnaitė

Išrinkta nauja Lietuvos olimpinėje akademijos vadovybė. Aštuonerius metus akademijai vadovavusį doc. dr. Artūrą Poviliūną pakeitė 50-metė klaipėdietė – Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vedėja prof. dr. Asta Šarkauskienė.

– Akademinei visuomenei esate gerai pažįstama – prisistatykite ir plačiajai. Kas esate ir kodėl šiandien esate Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) prezidentė?

– Su sportu ar šalia sporto esu visą gyvenimą. Vienu metu gal arčiau buvau – pati dalyvavau, kitu metu iš šono stebėjau, bet sportas man pažįstamas įvairiais aspektais. Jeigu pradėčiau nuo pradžių, esu buvusi lengvaatletė, vidutinių nuotolių bėgikė, nuo trečios klasės lankiau lengvąją atletiką. Pradžia buvo Švėkšnos vidurinėje mokykloje (Šilutės rajonas), mane treniravo garsūs treneriai Zita ir Medardas Urmulevičiai, po to Vilniuje – profesorius Povilas Karoblis. Paskui atėjo kitas etapas: buvęs vyras sportavo – buvo dviratininkas, dabar sūnus sportininkas – futbolininkas.

Esu baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, specialybė – fizinio ugdymo mokytoja. Vėliau buvo magistrantūros studijos Klaipėdos universitete, doktorantūra. Vėlgi sporto srities. Todėl ir praktinė patirtis, ir studijos – viskas susipynę su sportu. Tad ši sritis gana gerai pažįstama.

Dvi kadencijas buvau Lietuvos olimpinės akademijos taryboje. Mačiau jos veiklą iš vidaus. Aišku, buvo dvejonių prieš priimant sprendimą, ar ryžtis, ar kandidatuoti ir siekti prezidento posto, nes atsakomybė didelė. Bet kai jau priėmiau sprendimą, prasidėjo darbai.

– Kaip reagavo šeima į prezidentę namuose?

– Turiu sūnų ir dukterį. Vaikai pratę, kad aš labai aktyvi ir dalyvauju visose veiklose. Priėmė tai kaip natūralų reiškinį, su draugiškais pajuokavimais. Bet jaučiu palaikymą, supratimą. Vaikai jau užaugę, todėl ir profesinei veiklai laiko galima skirti daugiau – tiek universitete, tiek darbui LOA.

– Po rinkimų praėjo geras mėnuo. Sakėte, kad turite nemažai idėjų, kaip plėtoti LOA veiklą. Gal jau žengėte konkrečius žingsnius?

– Darbai jau prasidėjo. Esu sakiusi, kad pirmiausia noriu tęstinumo, nes LOA gyvuoja daug metų ir daug kas sukurta, nuveikta. Jai vadovavo stiprios asmenybės ir tikrai daug padarė. Tad norisi perimti gerąją patirtį, išplėtoti kai kurias sritis, pritaikyti Europos olimpinių akademijų ir kitų šalių nacionalinių olimpinių akademijų patirtį. Galbūt kai kuriose srityse platesne apimti atlikti veiklas, jas išplėtoti, kai kur gal truputį keisti kryptį. Turiu matymą.

Jau buvo vienas posėdis, susitikome grupėmis, diskutavome, ką galime nuveikti. Dar oficialiai nesame pasitvirtinę, bet tikriausiai bus tam tikros komisijos, kurioms priklausys tose srityse didelę patirtį turintys ir daug darbų nuveikti galintys žmonės. Tai ir olimpinio ugdymo, olimpinio paveldo, sporto mokslo ir kitos sritys.

A.Šarkauskienei sportas gerai pažįstamas.

A.Šarkauskienei sportas gerai pažįstamas.

– Kokiose srityse LOA yra stipriausia? Galbūt ir kitoms šalims galėtume būti pavyzdys?  

– Viena, ką visos olimpinės akademijos atlieka, – tai bendrojo lavinimo mokyklose, tarp studentų įgyvendina olimpinio ugdymo programas. Čia nesame išskirtiniai. Mūsų išskirtinumas gal bus tas, kad tikrai stiprias programas turi mūsų LTOK ir mes jau dabar tariamės ir bendradarbiaujame, pradėjome bendrus darbus rengiant metodinę medžiagą. LTOK labiau orientuojasi į praktines veiklas, mes – į metodinę pagalbą. Štai dabar 5–8 klasių mokiniams apie Tokijo olimpines žaidynes rengiame leidinį, kuriame bus informacijos, užduočių. Norime integruoti LOA ir LTOK pajėgas, kad vieni kitus papildytume, nes mūsų veikla susipina. Akademijoje daugiau kaip pusė žmonių yra mokslininkai, turintys mokslų daktaro laipsnį, tad mes galime padėti savo moksline patirtimi, gebėjimais, išmanymu.

Kiekvienoje šalyje olimpinių akademijų veiklos gana skirtingos, bet pas mus stipri sporto mokslo veikla. Tad šioje srityje taip pat turime nemažai idėjų. Jeigu pavyks, norime padaryti proveržį ir čia, ypač stiprinant akademinio jaunimo integravimą į sporto mokslą, bendradarbiaujant su universitetais, pateikiant baigiamųjų darbų užsakomąsias temas.Planų tikrai turime, bet jie dar tik planai.

– Jūs pati ėmėtės moksleivių tyrimo, siekdama išsiaiškinti, kokias olimpinių vertybių nuostatas jie turi išsiugdę. Gal jau turite rezultatus ir žinote, kokias vertybes perėmę mūsų moksleiviai?

– Pernai atlikau didelės apimties olimpinių vertybių tyrimą, kuriame dalyvavo 5–6 klasių moksleiviai, iš viso 3378 vaikai iš visos Lietuvos.

Buvo išskirtos penkios vertybės – tobulumas, pagarba, draugystė, džiaugsmas dėl įdėtų pastangų ir kilnus elgesys. Kiekvienai vertybei buvo skirti šeši klausimai, aiškinomės žinias, gebėjimus, nuostatas. Taigi mokinių žinios tikrai geros, žinių jie turi, o gebėjimų ir nuostatų – įvairiai, dar reikia atskirai analizuoti. Esu išanalizavusi ir kitą mėnesį vienoje konferencijoje pristatysiu rezultatus apie kilnaus elgesio vertybę. Rezultatai labai įdomūs. Bandėme palyginti vaikus, kurie sportuoja po pamokų ir kurie nesportuoja. Pasirodė, kad tie, kurie sportuoja, rečiau pergalės siekia nesukčiaudami ir elgdamiesi sąžiningai. O tie, kurie nesportuoja, – kaip tik elgiasi sąžiningai. Ir netgi ilgesį laiką sportuojantieji – ketverius ir daugiau metų – rečiau siekia pergalės nesukčiaudami ir elgdamiesi garbingai.

– Tad kokia išvada peršasi?

– Sportine veikla mes norime pasiekti rezultatą ir kartais bandome jį pasiekti nesąžiningai. Turbūt mūsų tikslinė grupė, su kuria turėtume dirbti, turėtų būti treneriai, kad jie treniruočių procese didesnį dėmesį skirtų kilnaus elgesio, garbingos kovos žinioms perteikti, gebėjimams ugdyti, kad vaikai elgtųsi sąžiningai. Jeigu to išmokysime 5–6 klasių mokinius ir toliau tęsime, galime daryti prielaidą, kad ir ateityje jie turės susiformavę tokias nuostatas ir elgsis sąžiningai.

– LOA turbūt galima įvardyti kaip vieną intelektualiausių sporto organizacijų. Ar protų potencialas pakankamai išnaudojamas plačiosios visuomenės labui?

– Manyčiau, kad ne. Kartais užmirštame tuos žmones, kurie gal jau ir nebedirba mokslinio darbo. Dabar pas mus akademijoje yra prof. Audronius Vilkas, aš jį kviečiau asmeniškai. Manau, kad žmonės, sukaupę tokią patirtį, tikrai turi kuo pasidalyti, turi daug išminties ir gali būti mums naudingi. Prof. A.Vilkas labai noriai įsitraukė, planuojame bendras veiklas.

Jaunimas yra užsiėmęs ir negali tiek laiko skirti, nes vis tiek tai yra veikla savanoriškais pagrindais. Bet norime įvairaus amžiaus žmonių įtraukti. Kadangi sporto bendruomenė Lietuvoje nėra tokia didelė, žmonės daugmaž žinomi, tai formuodama komandą daug mąsčiau, kas kokioje srityje galėtų būti ir akademijai naudingas, ir išreikšti save.  

– Kokias LOA veiklas galbūt norėtųsi labiau išplėtoti?

– Norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos olimpiečių asociacija, taryboje yra Lina Kačiušytė (Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė – aut. past.). Manau, tikslinga būtų labiau į veiklas įtraukti ir olimpiečius, ypač vyresnės kartos, kad jie jaustųsi reikalingi, be to, jie gali daug prisidėti prie įvairių ugdymo programų įgyvendinimo.

Metodinė medžiaga olimpinėms programoms įgyvendinti – tai irgi nauja, šito nedarydavome. Manau, kad galime ir sugebėsime.

Dar viena idėja – planuojame sukurti olimpinio paveldo komisiją. Norime kalbinti olimpinius čempionus ir prizininkus, sukurti filmukų. Tai būtų ir jų laimėjimų įamžinimas, ir medžiaga mokykloms, mokiniams pristatytume mūsų olimpiečius. Tai būtų olimpinio ugdymo priemonė. Minčių yra, vienos dar brandinamos, kitos jau pradėtos įgyvendinti.

– Esate ir Europos olimpinių akademijų (EOA) Olimpinio ugdymo komisijos narė. Kokia čia jūsų veiklos sritis?

– Ši organizacija nauja, įsikūrusi prieš dvejus metus. Darbas komisijoje tiesiogiai susijęs su tuo, ką dirbu Lietuvoje. Tai naudinga, reikalinga ir Europai. Minėta anketa pasidalinau su kitomis EOA narėmis, tai kvietimas moksliškai pasižiūrėti į mokinių olimpinių vertybių ugdymą. Prisijungė Ukraina, bet ji tik apie 300 vaikų apklausė, dar Slovakija, kuri atliko didelį tyrimą – dalyvavo apie 2000 vaikų. Bendraujame, planuojame surengti rezultatų palyginimą, kviesti į išsamesnę diskusiją. Ateityje gal daugiau šalių įsitrauks.

– Ir paskutinis klausimas. Kokią sporto šaką jūs, buvusi lengvaatletė, kultivuojate šiandien?

– Sportinių rezultatų tikrai nesiekiu, bet bėgimas mano aistra yra iki šiol. Mėgstu bėgti. Gyvenu netoli jūros, nuvažiuoju į Karklę, kur turiu savo trasą. Užtenka 3–4 km ir vėl galima sėsti prie savo darbų. Stengiuosi laikytis minimalių reikalavimų kiekvienam žmogui: porą kartų per savaitę tikrai pabėgioju. Kita vertus, kadangi gyvenu užmiestyje, prie namo yra teritorija, kurią reikia prižiūrėti. Manau, kad darbuojantis savo darže ir sode organizmas gauna pakankamai krūvio.

Rinkimai

Lietuvos olimpinė akademija vienija 122 narius. Virtualioje erdvėje įvykusiame LOA ataskaitos ir rinkimų suvažiavime dalyvavo 57 delegatai iš 109 turinčių teisę balsuoti.

LOA prezidente išrinkta Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vedėja prof. dr. Asta Šarkauskienė.

Viceprezidentais tapo prof. habil. dr. Algirdas Raslanas ir prof. dr. Audronius Vilkas, dekane – Ramunė Žilinskienė, sekretore – Diana Krečienė.

Į tarybą taip pat pateko Vita Balsytė, Vilija Gerasimovičienė, Lina Kačiušytė, Rasa Vilkienė, Kazys Milašius ir Renatas Mizeras bei kaunietė Aušra Lisinskienė. Revizijos komisiją sudaro Valentina Keraminienė, Virginija Ogulevičienė, Asta Budreikaitė.

Buvusiam LOA prezidentui doc. dr. Artūrui Poviliūnui, akademijai vadovavusiam aštuonerius metus, suteiktas LOA garbės prezidento vardas.

 

Teksto autorius: Rita Bertulytė („Olimpinė Panorama“)

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS