lt
EN
KONTAKTAI

M. Žiūkui olimpinės žaidynės Tokijuje bus ketvirtos ir paskutinės

Marius Žiūkas

Autorius: Alfredas Pliadis

Pekino, Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis, 34-erių metų ėjikas Marius Žiūkas, besirengiantis jau ketvirtajai olimpiadai, tarp Lietuvos ėjikų yra vyriausias, bet 20 km distancijoje – pats greičiausias. Šiemet jam buvo ypač sėkmingas pasaulio čempionatas Dohoje, kur jis užėmė aukščiausią karjeroje vienuoliktą vietą ir pasirodė geriausiai iš visų Lietuvos lengvaatlečių.   

„Metai jėgų tikrai neprideda, bet atsiranda kitų pranašumų – daugiau proto, patirties. Vienų pranašumų įgyji, o kitų netenki. Atvejų yra visokių, vieni greitai eina sulaukę daugiau metų, o kiti būdami jauni“, – sako M. Žiūkas.

Sėkmingas pasirodymas pasaulio čempionate vilniečiui suteikė daug džiaugsmo, nes padarytas darbas nenuėjo veltui ir buvo teigiamai įvertintas. Kol kas Marius dar nėra įvykdęs gana aukšto (1 val. 21 min.) Tokijo olimpinių žaidynių normatyvo, bet daug vilčių sieja su reitingu.

Trijuose pasaulio čempionatuose dalyvavęs sportininkas yra įsitikinęs, kad neverta anksti plėšytis dėl normatyvo, verčiau rinktis kitą taktiką – stengtis įgyti kuo geresnę sportinę formą prieš olimpines žaidynes ir tada jį šturmuoti.

„Mano reitingo pozicija šiuo metu gana saugi, galiu koncentruotis jau į Tokiją, o ne į normatyvo vaikymąsi. Per olimpines žaidynes 20 km distancijoje gali rungtyniauti 60 ėjikų, o aš reitinge kol kas esu 37-as“, – džiaugiasi Marius.

Nepatirs olimpinės dvasios

Trejų olimpinių žaidynių dalyvis M. Žiūkas apgailestauja, kad ėjikai, kaip ir maratonininkai, per olimpines žaidynes varžysis ne Tokijuje, o Sapore.

„Olimpinės žaidynės gali prarasti olimpinę dvasią, mes, ėjikai, jos nepatirsime. Kelios rungtys bus tarsi išplėštos iš olimpinio šurmulio, neteks gyventi olimpiniame kaimelyje – gali net nesuprasti, kur buvai: olimpinėse žaidynėse ar pasaulio, Europos taurės varžybose. Šimtu procentų dar neaišku, ar tomis dienomis, kai vyks sportinio ėjimo varžybos, vėsiau bus viename ar kitame mieste. Neabejoju, kad japonai tikrai gerai pasirengs olimpinėms žaidynėms, jos mano karjeroje būtų vienos įspūdingiausių. Tai, ko gero, bus mano paskutinė olimpiada“, – neslepia Marius.

Jam apmaudu ir dėl to, kad 20 km sportinio ėjimo rungties vėliau gali apskritai nebelikti. Nuo 2021-ųjų Tarptautinė lengvosios atletikos federacija planuoja imtis prieštaringai vertinamų reformų.

Paklaustas apie olimpinius planus Marius atsako, kad dar nėra šimtaprocentinės garantijos, jog jis iškovos kelialapį, nors tą padaryti turi nemažai galimybių.

„Svarbiausia – išvengti traumų, kad jos nekliudytų rengtis olimpiadai. Jeigu pavyks, Tokijuje viskas bus gerai. Šis sezonas Lietuvos lengvaatlečiams buvo nepalankus ir gana skausmingas traumų atžvilgiu, todėl sau ir savo draugams linkėčiau jų išvengti“, – sako Marius. 

Rengiasi kelionei į Australiją   

Šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje Marius su Brigita Virbalyte-Dimšiene ir Tadu Šuškevičiumi, irgi dalyvaujančiais australų įgyvendinamame projekte, ketvirtą kartą vyks į šešių savaičių treniruočių stovyklą Kanberoje, o po to Adelaidėje dalyvaus Australijos ir Okeanijos sportinio ėjimo čempionate.

„Naujuosius metus galbūt sutiksiu lėktuve ar oro uoste. Tačiau dėl to neišgyvenu, man už naujametinę fiestą svarbiau nuvykti į Australiją“, – sako Marius.

Įgyta patirtis Australijoje M. Žiūkui – ypač naudinga. 2018-aisiais per čempionatą Adelaidėje jis užėmė antrą vietą ir pasiekė geriausią karjeros rezultatą – 1 val. 20 min. 31 sek. Ankstesnį savo rekordą Marius pagerino net 56 sek. „Niekada gyvenime nesitikėjau, kad galiu taip greitai eiti“, – šypteli sportininkas.

Sugrįžęs iš Australijos 2020-ųjų vasario antroje pusėje, jeigu bus gera sveikata ir nepatirs traumų, žada dalyvauti Lietuvos uždarųjų patalpų čempionate ir eiti 5 km nuotolį.

20 km distancijoje Marius pradėjo varžytis nuo 2004-ųjų, kai atsisveikino su jaunimo grupe ir ėmė kovoti su vyrais. Šiame nuotolyje jėgas išbandė jau daugiau nei 50 kartų.

Pasirodymas Adelaidėje, kaip ir pasaulio čempionatas Dohoje, kur teko eiti ypatingomis sąlygoms, bei įvykdytas pirmasis olimpinis normatyvas pačiam sportininkui – vieni įsimintiniausių startų per visą ilgą karjerą.

Pradėjo Prienuose 

Marius gimė ir augo Prienuose. Lankydamas trečią klasę kelis mėnesius žaidė futbolą. Tačiau po vasaros atostogų jau nenorėjo grįžti ant žaliosios vejos. Marius susidomėjo sportiniu ėjimu, kurį išbandyti pasiūlė lengvosios atletikos trenerė, praeityje buvusi ėjikė, kandidatė į sporto meistres Gražina Goštautaitė (tiesa, jos sportinė karjera buvo trumpa ir nutrūko vos devyniolikos).

1995-aisiais, baigusi Kūno kultūros akademiją bei pradėjusi dirbti Prienuose, ji mokyklose ieškojo būsimų ėjikų. Po metų lankyti sportinio ėjimo pratybas pakvietė vienos mokyklos šeštą klasę, kurioje mokėsi ir Marius.

„Gal jis iš tų vaikų nebuvo pats geriausias, bet iš kitų išsiskyrė tuo, kad ėjimu susižavėjo iš karto – nepabūgo, kad ši rungtis reikalauja ypatingos kantrybės, ištvermės ir užsispyrimo“, – prisimena G. Goštautaitė.

Dvidešimt metų Prienuose dirbusi trenerė savo auklėtiniui skiria kuo gražiausius žodžius: jis protingas, Vilniaus universitete studijavo ekonomiką, sąžiningas, tvarkingas, nuoširdus, dar nėra sukūręs šeimos ir savo gyvenimą aukoja sportiniam ėjimui.

„Nors Marius gana greitas, jam priklauso vos vienas Lietuvos uždarųjų patalpų rekordas – 3 km nuotolio. Pagerinti Lietuvos sportinio ėjimo rekordus sudėtinga, jie labai aukšti ir pasiekti dar Valdo Kazlausko bei Viktoro Meškausko sportavimo laikais. O 50 km nuotolio Marius niekada gyvenime nėra ėjęs, gal kada savo karjeros pabaigoje ir sugalvos jį išbandyti“, – svarsto G. Goštautaitė.

Trenerė atskleidžia, kad abu su ėjiku labai prisirišo vienas prie kito ir dabar ji nekantriai laukia, kada Marius vėl vyks į olimpines žaidynes, į kurias ir ji pirmą kartą norėtų nuvažiuoti.  

„Trenerei nebuvo sunku mus sudominti šia lengvosios atletikos rungtimi. Buvau užsispyręs, turėjau savo tikslų, kuriuos trūks plyš siekiau įgyvendinti. Galėjau ir bėgioti, bet kultivuoti technines rungtis Prienuose buvo sudėtinga. Neturėjome stadiono, sportinio inventoriaus, nebuvo kur treniruotis žiemą. Sportinis ėjimas man labiausiai tiko“, – į pačią pradžią mintimis grįžta Marius.

Atostogų sąskaita 

Su savo pirmąja trenere, dabar 46-erių G. Goštautaite sportininkas nesiskiria iki šių dienų. Tik dabar trenerė ketvirtus metus gyvena gimtojoje Jonavoje ir treniruoja vaikus, o Marius apsistojęs Vilniuje ir dirba Seimo kanceliarijos Finansų skyriuje. Nuo praėjusių metų liepos mėnesio jis tapo šio skyriaus vedėju.

„Darbą su ėjimu suderinti nėra lengva, bet labai norint – įmanoma. Dieną dirbu, o vakarais treniruojuosi. Į stovyklas važiuoju atostogų sąskaita, kito kelio nėra. Šiemet mano rezultatai geri, pernai prasčiau sekėsi“, – sako Marius.

Seime geriausias Lietuvos 20 km nuotolio ėjikas – vienintelis aktyviai besitreniruojantis olimpietis. Seimo vadovai ir kanceliarijos darbuotojai Marių išlydi į olimpines žaidynes ar kitas svarbias varžybas ir jį sutinka. Šiemet skyriaus vedėjas buvo gražiai pagerbtas, kai grįžo iš pasaulio čempionato Katare.

„Kai grįžtu iš svarbių varžybų, būnu maloniai nustebintas, kad manęs nepamiršta kolegos“, – sako Marius.  

Treniruojasi gimtinėje ir Vingio parke

Kiekvieną savaitgalį Marius važinėja treniruotis į Prienus, į kuriuos iš Jonavos, savo mašina įveikdama po 70 km, atvyksta ir jo trenerė. Mariaus nėra jos grupėje, bet olimpietis priklauso trenerės 2004 m. įkurtam Prienų sporto klubui „Einius“.

Kol žemė nepasikloja sniegu, trejų olimpinių žaidynių dalyvis kilometrus skaičiuoja tarp Birštono ir Prienų esančiuose dviračių takuose. O Vilniuje po darbo vakarais prakaitą lieja vienas Vingio parke, nes treniruotis su B. Virbalyte-Dimšiene ir T. Šuškevičiumi neturi galimybių, nesutampa jų užimtumo grafikai. Kartu pasitreniruoti namie jiems retai pavyksta.

Per pratybas Marius kiekvieną dieną vidutiniškai įveikia po 20–22 km. Išvykus į treniruočių stovyklas kilometrų būna ir daugiau. „Vingio parke treniruojuosi ištisus metus. Tačiau kartais žvarba pakoreguoja treniruotes ir tada kilometrus skaičiuoju lengvosios atletikos manieže. Bet jame būnu retas svečias, nes pas mus palankios sąlygos treniruotis Vingio parke. Per sezoną į maniežą nueinu gal tik penkis šešis kartus“, – greitai suskaičiuoja ėjikas.

Treniruotės treniruotėmis, tačiau yra ir laisvalaikis. Marius domisi visomis sporto šakomis, todėl jų varžybas dažnai žiūri per televiziją. Vienas jo pomėgių – tenisas, kurį įvairiu metų laiku su draugais žaidžia lauke arba uždaruose kortuose.  

Marytė Marcinkevičiūtė, „Olimpinė Panorama“

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS