Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos (LSSPVA), kitąmet minėsiančios 20 metų veiklos sukaktį, pagrindinis tikslas – siekti, kad savivaldybėse būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos sportui plėtoti.
Praėjusiais metais LSSPVA prezidentu išrinktas Šiaulių sporto skyriaus vedėjas, LTOK vykdomojo komiteto narys Gintaras Jasiūnas teigia, kad daugiau profesionalių ir gerai mokamų sporto darbuotojų savivaldoje padėtų gausinti šalies sportininkų laimėjimus tarptautinėse arenose.
„Norėtume stiprinti bendradarbiavimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, kitomis šalies skėtinėmis organizacijomis, kurių pagrindinė veikla – plėtoti šalies sportą.
Stengiamės pagerinti trenerių, sportininkų ir organizatorių darbo sąlygas. Manome, kad galėtume prisidėti prie efektyvesnio gyventojų įtraukimo į fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto plėtros veiklas.
Medalių skaičius olimpinėse žaidynėse, kitose svarbiausiose pasaulio ir Europos varžybose mums labai reikšmingas. Esame įsitikinę, kad Lietuvos savivaldybių vaidmuo siekiant šių tikslų yra labai svarus ir dar ne visai išnaudotas“, – apie asociacijos tikslus pasakoja G.Jasiūnas.
– Nuo pat Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos įkūrimo buvote vienas jos steigėjų, kiek vėliau – viceprezidentas, o nuo praėjusių metų antrosios pusės tapote prezidentu. Su kokiomis viltimis atėjote dirbti?
– Kitąmet asociacijai – 20 metų. Smagu prisiminti tuos laikus, kai bendraminčių grupė, dalyvaudama mokymuose tuometėje Lietuvos kūno kultūros ir sporto akademijoje ir diskutuodama apie šalies sporto sistemos situaciją, suprato, kad reikia telkti savivaldybių sporto specialistų, vadovų pastangas, gebėjimus ir tobulinti fizinio aktyvumo bei sporto plėtros veiklas savivaldybėse ir visoje šalyje. Tuo metu buvau tik pradėjęs dirbti Pakruojo rajono sporto centro direktoriumi.
Organizacijos steigimo procesas ilgai neužtruko. Man buvo patikėtos atsakingos revizijos komisijos pirmininko pareigos. Vėliau buvau LSSPVA valdybos narys, viceprezidentas. Palaikėme puikius dalykinius santykius su prezidentais Kęstučiu Petraičiu ir Albinu Grabnicku.
Praėjusiais metais, pasibaigus A.Grabnicko kadencijai, kolegos pasiūlė mano kandidatūrą į prezidento pareigas. Sutikau dalyvauti rinkimuose, nes pamaniau, kad mano patirtis ir žinios, įgytos dirbant rajono bei miesto savivaldybėse, gali praversti tolesnei asociacijos veiklai. Su kolegomis sutarėme, kad reikia praplėsti asociacijos narių apimtį taip, kad ji atstovautų visos šalies savivaldybių sporto specialistams ir vadovams, atsakingiems už fizinio aktyvumo ir sporto plėtrą.
– Sprendžiant įvairias Lietuvos sporto aktualijas ar svarus jūsų vadovaujamos asociacijos žodis, pasiūlymai, ar būnate išgirsti?
– Labai vertiname pagrindinių už sporto plėtrą atsakingų šalies sporto organizacijų bendrystę su mūsų asociacija. Džiugu, kad LTOK rinkimuose į Vykdomąjį komitetą mane, kaip asociacijos atstovą, federacijų ir kitų šalies skėtinių organizacijų atstovai išrinko gana vieningai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia mus prisidėti prie darbo grupių, rengiančių siūlymus, susijusius su Lietuvos sporto įstatymo ir kitų teisės aktų tobulinimu. Dar visai neseniai užsimezgė puikūs ryšiai su Lietuvos paralimpiniu komitetu, kurio nariais tapome 2020-ųjų rudenį, o mūsų asociacijos viceprezidentas Justinas Jasiukaitis buvo išrinktas į šios organizacijos Vykdomąjį komitetą.
Palaikome dalykinius ryšius su Lietuvos federacijų sąjunga ir atskiromis šalies sporto šakų federacijomis. Dabar mūsų asociacija vienija 43 narius.
– Vadovaujate Šiaulių savivaldybės sporto skyriui, pernai tapote LTOK vykdomojo komiteto nariu, darbų patrigubėjo, iškilo naujų iššūkių. Ar jų nebijote?
– Iššūkių yra, bet jie, manau, prasmingi. Darbų tikrai padaugėjo, visuomeninės pareigos reikalauja nemažai pastangų ir laiko.
Šiaulių miesto savivaldybėje puoselėjamos ilgalaikės ir plačios apimties sporto plėtotės tradicijos. Sporto skyriaus kolektyvui tiesioginio darbo ir sunkumų tenka daug. Ko gero, darbo laiko suvaldymas yra pagrindinis iššūkis.
Noriu pasidžiaugti LSSPVA išrinkta valdyba, savo viceprezidentais Justinu Jasiukaičiu ir Alina Zapolskiene. Valdybą sudaro kompetentingi ir aktyvūs vadovai, kurie supranta mūsų organizacijos svarbą ir realiai dalyvauja asociacijos veiklose.
Naujoji asociacijos vadovybė.
– Kaip jūsų gyvenime atsirado sportas?
– Sportas nuo vaikystės buvo mano mėgstamiausia veikla. Nuo 13 metų pradėjau lankyti dviračių plento treniruotes, buvau pastebėtas Panevėžio internatinės sporto mokyklos trenerių.
1991 m. baigiau tuometę Panevėžio 19-ąją vidurinę mokyklą. Studijavau Kūno kultūros ir sporto akademijoje, dirbau mokytoju, treneriu. 2000-aisiais laimėjau konkursą į Pakruojo rajono sporto centro direktoriaus, o 2009-aisiais – į Šiaulių sporto skyriaus vedėjo pareigas. Po to buvo dar vienos studijos Vytauto Didžiojo universitete.
– Ar asociacija jau dirba visu pajėgumu? Ką gero nuveikėte per pusmetį?
– Per trumpą laiką praplėtėme savo veiklos barą, tapome Lietuvos paralimpinio komiteto nariais, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Nacionaline sportininkų asociacija, su ja parengėme bendrą paraišką į Sporto rėmimo fondą dėl dvikryptės sportininkų karjeros tobulinimo savivaldybėse, priėmėme naujų narių iš Vilniaus, Pakruojo, Akmenės savivaldybių.
Šiuo metu tiesiogiai dalyvaujame Sporto įstatymo tobulinimo darbo grupės, LTOK įvairių komisijų darbe.
– Kur įsikūrė jūsų būstinė, iš ko gyvenate?
– Asociacija įregistruota Kaune, neturime savo būstinės ir už atlygį dirbančių žmonių. Mūsų nariai yra savo savivaldybėse dirbantys asmenys. Susirinkimus dažniausiai organizuojame nuotoliniu būdu, o esant poreikiui renkamės bendru sutarimu pasirinktoje savivaldybėje.
Kartu turime galimybę plačiau susipažinti su kolegų praktine veikla. Pagrindiniai organizacijos veiklos finansiniai šaltiniai – nario mokestis, programinis ir projektų finansavimas.
– Lietuvos savivaldybių sporto padaliniai – itin platus baras, juk yra net 60 savivaldybių. Ar su jomis pavyko užmegzti ryšius, aptarti, kaip būtų galima pagerinti sporto ir fizinio aktyvumo plėtros klausimus savivaldybėse, planuojamus projektus, tartis dėl naujų?
– Ryšius su šalies savivaldybėmis palaikome per savo narius, kurie dirba atskirose savivaldybėse. Organizacijos narių bendrystė ir yra pagrindinė mūsų veiklos sėkmė. Pagal Lietuvos savivaldos įstatymą sportas yra pasirenkama funkcija, todėl patirtys bei praktika visose savivaldybėse gana skirtinga ir kartu turi savo vertę. Bendraudami randame vertingų dalykų, kuriuos greitai galime pritaikyti savo veiklose.
Naudodami turimą patirtį ir geruosius pavyzdžius galime pateikti dėmesio vertų siūlymų savo partneriams – sportą kuruojančiai ministerijai, LTOK, Lietuvos paralimpiniam komitetui, kitiems.
– Kurią sporto sritį savivaldybėse labiausiai norėtumėte tobulinti?
– Lietuvos savivaldoje yra pagrindinės organizacijos, rengiančios sportininkus. Labai svarbus šių organizacijų indėlis atrenkant, pakviečiant jaunuosius sportininkus bei tobulinant jų sportinius įgūdžius iki pat aukščiausio lygio varžybų tarptautinėse arenose.
Įvairaus tipo savivaldybių organizacijose dirba daugiau nei 2 tūkst. trenerių, o kryptingai sportuoja ir rezultatų siekia daugiau nei 45 tūkst. sportininkų. Šiai veiklai finansuoti kasmet skiriama apie 60 mln. eurų iš vietos biudžetų.
Tačiau norisi pastebėti, kad šalies sportininkų rezultatai, deja, krypsta ne į gerąją pusę. Akivaizdu, kad pagrindinis visų tikslas – tobulinti sporto centrų darbą, gerinti darbo kokybę ir efektyvumą.
Darbo organizavimo principai turėtų keistis. Reikėtų turėti profesionalių, rezultatyviai dirbančių ir gerai mokamų trenerių bei kitų specialistų, kurie dalyvauja rengiant sportininkus. Norisi atrasti būdų, kaip į sportininkų rengimo procesą būtų galima papildomai įtraukti sporto šakų federacijas, kurios tiesiogiai dalyvautų tose rengimo programose ir prižiūrėtų, kaip jos įgyvendinamos.
Šių veiksmų labai trūksta. Konkurencija tarptautiniu mastu yra milžiniška. Manome, kad mūsų šalies vertybė – savivaldybėse turėti sportininkų rengimo centrus, o jų veiklos kokybės tobulinimas turėtų būti vienas didžiausių prioritetų visose sporto organizavimo grandyse.
Sporto įstatymo patikslinimai ir kitų norminių teisės aktų tobulinimas galėtų ilgainiui padėti gerinti veiklos kokybę ir pasiekti geresnių rezultatų.
– Ar nebijote, kad ištikus pirmosioms nesėkmėms galite palūžti?
– Ko gero, visų sportininkų, dabartinių ir buvusių, viena pagrindinių savybių – atkaklumas ir entuziazmas. Puikiai suprantu, kad siekiant savo tikslų reikia daug pastangų ir kantrybės. Norėtume, kad reikalingų pokyčių procesas vyktų daug greičiau, bet taip pat privalome parodyti stiprybę ir nesustoti dėl laikinų sunkumų.
Optimizmo tikrai nestokoju. Kartais pagalvoju, kad jo reikėtų turėti gal netgi mažiau. Gal tai padėtų susiklosčiusią situaciją vertinti realiau ir santūriau.