LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė: „2022-ieji bus pokyčių metai“

Nuotraukos autorius: Martynas Zaremba

2021 metams skaičiuojant paskutines valandas žurnalas „Olimpinė panorama“ apie praėjusius metus ir artėjančius 2022-uosius kalbėjosi su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente, olimpine čempione Daina Gudzinevičiūte.

– Kokie olimpiniam judėjimui Lietuvoje ir pasaulyje buvo 2021-ieji?

– Tai buvo iššūkių metai visam sportui. Pasauliniu mastu didžiausiu galvosūkiu, žinoma, tapo Tokijo olimpinės žaidynės ir klausimas, kaip saugiai surengti didžiausią pasaulyje sporto renginį. Su tokia situacija pasaulis dar nebuvo susidūręs, todėl reikėjo naujų, modernių sprendimų, visapusiško visų suinteresuotų grupių palaikymo ir bendradarbiavimo. Dabar atsigręžę atgal matome, kad su iššūkiu susitvarkyta puikiai. Įvyko saugios, sėkmingos, žmoniją suvienijusios olimpinės žaidynės. Šis renginys tapo precedentu ir puikia praktika, kuri bus panaudota rengiantis Pekino žiemos žaidynėms.

Olimpiniam judėjimui Lietuvoje 2021-ieji buvo labai sunkūs. Visiškai sugriautas tris dešimtmečius veikęs olimpinio sporto finansavimo modelis, daug neatsakytų klausimų ir nerimo. Į naujuosius metus žengiame laukdami atsakymų, kaip sportas ir sportininkai gyvens toliau. Keista, kad nors naujoji finansavimo sistema privalo pradėti veikti jau vasarą, sporto bendruomenė su ja dar nesupažindinta. Labai tikimės, kad tai įvyks metų pradžioje, esame pasiruošę prisidėti prie pokyčių rengimo tiek, kiek tos pagalbos reikės.

– Nežinomybė privertė sukilti ir sportininkus. Pirmą kartą trijų olimpiečių iniciatyva buvo surengtas Sporto ateities forumas.

– Atletai nebenori būti pasyvūs stebėtojai, jų balsas privalo būti girdimas. Forumo metu buvo iškelti skauduliai, su kuriais sportininkai susiduria kiekvieną dieną, pavyzdžiui, medicininių ir mokslinių paslaugų stygius. Labai gaila, kad toks svarbus renginys nesulaukė politikų dėmesio, nors vyko Seime.

– Užsiminėte apie sudėtingas Tokijo olimpines žaidynes. Kaip praėjus pusmečiui atrodo mūsų rezultatai, pasiekti Japonijoje?

– Mūsų atletai Tokijuje atidavė visas jėgas ir kovojo iki paskutinės sekundės. Turbūt geriausias to pavyzdys – Lauros Asadauskaitės iškovotas sidabras. Iki šiol šiurpas kūnu nubėga prisiminus paskutinius jos metrus olimpiniame stadione. Taip kovojo visi mūsų atletai, bet sportas yra neprognozuojamas. Medaliai – tik trys, o dėl jų varžosi geriausi pasaulyje.

Palaikau ir visada palaikysiu atletus, kurie kasdien dirba treniruotėse, atsidavę siekia užsibrėžtų tikslų ir niekada nepasiduoda. Olimpinės žaidynės – svarbiausias startas sportininko karjeroje, jam ruošiamasi gerokai ilgiau nei ketverius metus. Startas, kuris kartais trunka valandą, o kartais – vos keliolika sekundžių. Tos kelios akimirkos, kai į atletą įsmeigtos viso pasaulio akys, gali nulemti tolesnę karjerą. Pergalės atveju – dėmesys, dovanos, garbė ir palaikymas. Ištikus nesėkmei, regis, visas per metų metus išlietas prakaitas ir nudirbtas darbas pamirštami. Lieka tik skaičiai rezultatų lentelėje.

Puikiai žinau, ką po nesėkmės jaučia sportininkas. Tokijuje su ne vienu sportininku apie tai kalbėjome. Žinau, kaip skaudu, kai po visų įdėtų pastangų pritrūksta kelių centimetrų ar sekundžių. Beprotiškai sunku suvokti, kad antro šanso gali nebebūti arba kad jis bus dar negreitai.

Lietuvai atstovaujantys atletai varžosi ne tik už save, trenerius, bet ir už mus visus, už visą šalį. Turime gerbti jų darbą ir milžiniškas pastangas, įdėtas siekiant garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Lietuvos atstovai Tokijo olimpinių žaidynių atidaryme (Kipro Štreimikio nuotr.)

Lietuvos atstovai Tokijo olimpinių žaidynių atidaryme (Kipro Štreimikio nuotr.)

– Kaip dėl pandemijos pasikeitė LTOK organizuojami renginiai ir projektai?

– Džiaugiamės, kad pagerėjus epidemiologinei situacijai vasarą galėjome surengti tradicinę Olimpinės dienos šventę, kuri truko net šešias dienas, o vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę išbandyti dešimtis sporto šakų. Tokijo žaidynių dienomis Nidoje vyko olimpinis festivalis, kurio metu sporto mėgėjus kvietėme kartu stebėti lietuvių startus, išbandyti olimpines sporto šakas, pabendrauti su olimpiečiais, parvykusiais iš žaidynių. Į kino teatrus grįžo Sporto kino festivalis,  parodėme devynias už medalį ryškesnes istorijas. Metus užbaigėme pagerbdami geriausius šalies atletus. Džiaugiuosi, kad kartu buvo apdovanoti ir olimpinio, ir paralimpinio sporto atstovai. Tai ne tik ilgus metus besitęsiančios draugystės, bet ir lygybės sporte simbolis.

Kaip ir kasmet, daug dėmesio skyrėme olimpiniam švietimui. Nuotoliniu būdu vykęs olimpinio švietimo forumas šiemet sutraukė ne tik rekordiškai daug dalyvių, bet ir žinomų ekspertų iš užsienio. Olimpinis mėnuo kaip ir kasmet išjudino dešimtis tūkstančių Lietuvos pradinukų. Į projektą aktyviai įsitraukė ir olimpiečiai.

Labai noriu pasidžiaugti, kad mūsų darbas matomas ne tik Lietuvoje. Olimpinio švietimo direktorė Vita Balsytė dalyvavo Tarptautinio olimpinio komiteto organizuojamame Nacionalinių olimpinių komitetų kultūros ir švietimo specialistų tinklo susitikime, per kurį pristatė Lietuvoje vykdomą olimpinių vertybių ugdymo programą (OVUP). Kvietimo pristatyti Lietuvoje įgyvendinamas veiklas LTOK sulaukė kaip vienas aktyviausių olimpinių komitetų, vykdančių olimpinio švietimo programą.

Šiuo metu rengiame fizinio raštingumo modelį, kuris Lietuvoje turėtų pakeisti požiūrį į fizinį aktyvumą. Fizinis raštingumas yra motyvacija, pasitikėjimas, judėjimo įgūdžiai, žinios ir supratimas apie atsakomybę būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą. Kaip rašymas ar skaitymas, taip ir fizinis raštingumas yra būtinas kiekvienam ir turi būti sistemingai ugdomas nuo mažens. 

– Lietuva sulaukė pripažinimo ir tarptautinėje arenoje. Jūs buvote išrinkta Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) viceprezidente, net penki lietuviai papildė EOK komisijų sudėtis.

– Man garbė būti pirmąja šias pareigas užimančia moterimi. Toks kitų Europos nacionalinių olimpinių komitetų vadovų pasitikėjimas – didelis įvertinimas ne tik man, bet ir Lietuvai. Dar kartą įsitikinome, kad tarptautinėje sporto politikos arenoje esame svarbūs žaidėjai. Esame matomi, girdimi, tikiu, kad į EOK komisijas išrinkti Lietuvos atstovai stipriai prisidės prie olimpinių vertybių ir olimpizmo plėtros Europoje.

– Kokie laukia 2022-ieji?

– Dar vieni olimpiniai metai. Šiuo metu pagrindinis mūsų tikslas – sėkmingai ir atsakingai pasiruošti Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms. Atrodo, kad turėsime rekordinę keturiolikos sportininkų rinktinę. Užduotis nelengva, saugumo reikalavimai bus dar griežtesni nei Tokijuje, bet visiškai pasitikiu misijos vadovais, kurie praėjusią vasarą Japonijoje atliko fantastišką darbą.

Laukia ir du jaunimo olimpiniai renginiai. Kovą keliausime į Vuokatį (Suomija), ten vyks Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis, o vasarą – į Banska Bistricą (Slovakija), kuri lauks Europos jaunimo vasaros olimpinio festivalio dalyvių. Šie renginiai – galimybė ne tik jauniems sportininkams įsilieti į olimpinį judėjimą, bet ir mums susipažinti su ateities sporto žvaigždėmis.

Mums, kaip nacionaliniam olimpiniam komitetui, 2022-ieji bus pokyčių metai. Praradę didžiąją dalį finansavimo, turėsime persitvarkyti, peržiūrėti savo veiklą, kai ko atsisakyti. Žinau, kad kartu su komanda susitelkę įgyvendinsime reikalingus pokyčius ir toliau kokybiškai vykdysime savo veiklą. Pagrindinis LTOK prioritetas – sportininkai – nesikeičia, stengsimės kiek galėdami jiems padėti. Net ir stipriai susitraukusiais resursais.

 

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS