Lietuvoje pradėti įgyvendinti unikalaus fizinio raštingumo modelio mokymai

Fizinis raštingumas – raktas į sėkmę ugdant motyvuotą, savimi pasitikinčią, sveiką ir fiziškai aktyvią asmenybę.

Būtent fizinio raštingumo modelis ikimokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus vaikų švietimui Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) iniciatyva Lietuvai kuriamas nuo praėjusių metų pabaigos.

Projekto įgyvendinimui LTOK pasitelkė patyrusius partnerius iš Didžiosios Britanijos, „Youth Sport Trust International“ organizacijos. Organizacija jau yra sukūrusi panašius modelius, kurie yra įgyvendinami Didžiojoje Britanijoje. 

Modelio kūrimas ir įgyvendinimas vyksta keturiais etapais: šalių fizinio raštingumo modelių analizė, situacijos Lietuvoje analizė, fizinio raštingumo modelio, gairių ir praktinių metodų sukūrimas ir mokymai pedagogams metodikos bei modelio taikymui, kurie prasidėjo šią savaitę.

+25

„Labai džiaugiamės turėdami galimybę dirbti su tikrais fizinio aktyvumo profesionalais. Jų įdirbis – didžiulis, o išskirtinis Lietuvos kontekstui pritaikytas fizinio raštingumo modelis kuriamas atidžiai išnagrinėjus esamą situaciją Lietuvoje bei pasitelkiant kiekvieno mokymose dalyvaujančio pedagogo žinias ir patirtis. Labai svarbu, kad matome ir didelį pedagogų įsitraukimą, norą tobulėti ir įgyti žinių apie fizinį raštingumą, perduoti šias žinias Lietuvos vaikams. Visi kartu siekiame auginti sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę“, – sakė LTOK olimpinio švietimo vadovas Kasparas Šileikis.

Praėjusių metų gruodžio mėn. Lietuvoje lankęsi ir fizinio ugdymo kontekstą Lietuvoje vertinę „Youth Sport Trust International“ atstovai, ekspertai Viv Holt ir Kevin Barton gegužės 9-12 dienomis Lietuvoje pradėjo įgyvendinti paskutinį etapą – mokymus pedagogams.

„Vienas iš mūsų tikslų yra padėti pedagogams ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose suprasti, kad laikas praleistas ugdant fizinį raštingumą yra laikas praleistas kuriant gerovę mokyklai ir valstybei. Mūsų misija yra įtikinti kuo daugiau žmonių – mokytojų, mokyklų vadovų, tėvų, kad fizinį raštingumą reikia ugdyti nuo mažens“, – apie darbą kuriant fizinio raštingumo ugdymo modelį kalbėjo K. Barton.

E. Žaldario nuotr.

 

„Kai pirmą kartą lankėmės Lietuvoje, siekdami įvertinti jūsų šalies fizinio ugdymo kontekstą, sutikome daug mokytojų, kurių noras ir entuziazmas vykdant fizinį ugdymą yra nenupasakojamas, jie yra labai kūrybingi ir atiduotų viską, ką turi, dėl vaikų. Šiomis dienomis mes turėjome galimybę sutikti dar daugiau motyvuotų pedagogų – tai, kaip jie įsitraukė, kiek daug pasiūlymų pateikė ir kaip noriai dalyvavo, mane labai džiugina. Matydama Lietuvos mokytojų užsidegimą šventai tikiu, kad kartu mes galime sukurti kažką labai gero jaunimui“, – dalyvių aktyvumu džiaugėsi V. Holt.

E. Žaldario nuotr.

Metodikos ir modelio taikymo mokymuose įvairių teorinių ir praktinių užsiėmimų metu buvo taikomas praktinis požiūris į mokymąsi, leidžiantis dalyviams patiems patirti pagrindinius judėjimo įgūdžius ir fizinį raštingumą. Kursų pabaigoje dalyviams buvo suteikta galimybė pritaikyti išmoktus dalykus mokymo aplinkoje Kursuose dalyviai taip pat gavo šansą prisidėti prie modelio kūrimo, kuriant konkrečius praktinius pavyzdžius, kaip pedagogai galėtų nuosekliai ir sistemingai padėti vaikams ugdyti pagrindinius fizinio ugdymo įgūdžius.

„Įspūdžiai apie mokymus labai geri, puiki organizacija. Kursai išsiskiria tuo, kad juose turėjome daug praktinės veiklos, mums, pedagogams tai labai svarbu – iš pradžių veiklą išbandyti ir patirti patiems. Visi dalyviai drąsiai dalinasi savo žiniomis, įžvalgomis, praktiniais patarimais. Man ir, tikiu, kitiems dalyviams ši patirtis labai praturtinanti – noriu kokybiškiau vesti fizinio ugdymo pamokas, gilinti fizinio raštingumo žinias. Savo pavyzdžiu, aktyvia veikla uždegti vaikus, kad jie kuo daugiau judėtų ir norėtų būti fiziškai aktyvūs visą gyvenimą“, – po mokymų įspūdžiais dalijosi Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos pedagogė Jolita Staniulevičienė.

„Labai palaikau šį projektą, mano nuomone, fizinį raštingumą būtina ugdyti ir plėsti jo supratimą ne tik fizinio ugdymo pedagogų rate. Dar labai daug švietimo atstovų Lietuvoje prioritetu nelaiko fizinio ugdymo naudos. O juk tai – ir fizinė, emocinė sveikata, ir geresni mokymosi rezultatai bei daugelis kitų naudų. Mokymai sugrąžino prie fizinio ugdymo pagrindų nuo pačių pirmųjų fizinių ypatybių pradmenų mokymo svarbos. Laukiame kito susitikimo“, – sakė Ukmergės lopšelio-darželio „Nykštukas“ papildomojo ugdymo pedagogė Neringa Godliauskienė.

E. Žaldario nuotr.

Mokymai pedagogams vyks dviem etapais. Antroji dalis bus įgyvendinama birželio mėn., o jos metu bus ugdomi pedagogų gebėjimai dirbti kitų suaugusiųjų – kolegų fizinio raštingumo instruktoriais. Po mokymų ir mentorystės programos šie specialistai (nacionaliniai instruktoriai) galės mokyti kitus specialistus Lietuvoje ir plačiau skleisti fizinio raštingumo idėjas.

Fizinio raštingumo modelio sukūrimo projektas iš dalies finansuojamas iš Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo programos.

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS