Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ėmėsi iniciatyvos sukurti fizinio raštingumo modelį ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikų ugdymui. Šis modelis visų pirma bus įgyvendinamas LTOK Olimpinio švietimo projektuose: „Lietuvos mažųjų žaidynės“, „Olimpinis mėnuo“ ir kt. 

Projekto įgyvendinimui LTOK pasitelkė patyrusius partnerius iš Didžiosios Britanijos, „Youth Sport Trust International“ organizacijos. Organizacija jau yra sukūrusi panašius modelius, kurie yra įgyvendinami Didžiojoje Britanijoje.  

Siekdami geriau pažinti Lietuvos fizinio ugdymo kontekstą „Youth Sport Trust International“ atstovai, ekspertai Viv Holt ir Kevin Barton svečiavosi Lietuvoje. Per dvi vizito dienas specialistai dalyvavo susitikimuose su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vilniaus universiteto, Lietuvos sporto universiteto, Kauno kolegijos atstovais, susitiko su fizinio ugdymo, pradinio ugdymo pedagogais, ikimokyklinio ugdymo pedagogais, dalyvavo nuotoliniame susitikime su Vilniaus savivaldybės atstovais bei lankėsi LTOK, kur susitiko su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene, LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte bei LTOK olimpinio švietimo direktore Vita Balsyte.

„Šiuo metu Lietuvoje yra rengiama nacionalinė sporto strategija. Todėl džiaugiuosi, kad dalijatės savo ekspertinėmis žiniomis, taip mums suteikdami didelę intelektualinę pagalbą. Kalbėdami ir bendradarbiaudami kuriame tiltus tarp valstybės institucijų, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų, mokyklų. Jūsų patirtis šiuo atžvilgiu mums – neįkainojama“, – susitikimu džiaugėsi ponia D. Nausėdienė.

Susitikimo metu buvo aptarti fizinio aktyvumo iššūkiai ir galimybės, fizinio aktyvumo  ir ugdymo per sportą projektai Lietuvoje bei fizinio raštingumo modelio kūrimo procesas.

„Tikriausiai daugelis paklausus, ką veikia olimpinis komitetas, pirmiausia paminėtų medalius. Tačiau tai nėra tiesa, viena pirmųjų Olimpinėje chartijoje įrašyta funkcija yra olimpinis švietimas. Mes puikiai suprantame šią misiją, jos svarbą ir kad be olimpinio švietimo, olimpinių vertybių nebūtų ir olimpinio judėjimo. Taigi, mes labai džiaugiamės, kad kuriamas fizinio raštingumo modelis padės pagerinti mūsų projektų kokybę“, – džiaugėsi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Fizinio raštingumo modelis Lietuvoje bus kuriamas ir įgyvendinamas keturiais etapais: kitų šalių fizinio raštingumo modelių analizė, situacijos Lietuvoje analizė, fizinio raštingumo modelio, gairių ir praktinių metodų sukūrimas, mokymai pedagogams metodikos ir modelio taikymui.

„Fizinis raštingumas yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Mums tai yra labai svarbu, nes fizinis raštingumas ne tik kuria naudą jaunam žmogui, bet ir visai Lietuvos visuomenei. Fiziškai raštingi žmonės yra laimingesni, sveikesni ir taip prisideda prie visuomenės gerovės, šalies ekonomikos, sveikatos sistemos. Taip pat yra atlikti tyrimai, fizinis aktyvumas teigiamai atsiliepia akademiniuose pasiekimuose.

Taigi, vienas iš mūsų tikslų yra padėti pedagogams, ikimokyklinio ugdymo įstaigose,  suprasti, kad laikas praleistas ugdant fizinį raštingumą yra laikas praleistas kuriant gerovę mokyklai ir valstybei. Mūsų misija yra įtikinti kuo daugiau žmonių – mokytojų, mokyklų vadovų, tėvų, kad fizinį raštingumą reikia ugdyti nuo mažens“, – apie darbą su fizinio raštingumo ugdymo modelį kalbėjo K. Barton.

Fizinis raštingumas yra apibūdinamas, kaip motyvacija, pasitikėjimas, judėjimo įgūdžiai, žinios ir supratimas apie atsakomybę kiekvienam būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą. Kaip rašymas bei skaitymas, taip ir fizinis raštingumas yra būtinas kiekvienam ir turi būti sistemingai ugdomas nuo mažens.

„Savo darbu jūs užsitarnavote didelę pagarbą įgyvendinant olimpinio ugdymo programas ir esate vieni iš lyderių pasaulyje. Per šias dienas mes susitikome su daugybe žmonių iš skirtingų švietimo institucijų tam, kad pajustume, kuo jūs gyvenate. Tai mums yra labai svarbu kuriant šį fizinio raštingumo modelį. Po vizito mes tęsime partnerystę ir kartu kursime tokį modelį, kuris geriausiai atitiks Lietuvos kontekstą“, – mintimis dalijosi viešnia V. Holt.

Fizinio raštingumo modelio sukūrimo projektas iš dalies finansuojamas iš Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo programos.