Nors fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių sveikos gyvensenos elementų, Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje aktyvia fizine veikla (bent 60 min. per dieną) po pamokų užsiima vos 13,6 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Viena to priežasčių – įgūdžių, motyvacijos ir įpročio trūkumas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su partneriais iš Didžiosios Britanijos ruošia unikalų fizinio raštingumo modelį, ne tik padėsiantį ugdyti įgūdžius, bet ir įkvėpsiantį judėti.
Specialistų iš Didžiosios Britanijos pagalba
Fizinis raštingumas dažnai lyginamas su gebėjimu skaityti ir rašyti, o jo idėją sudaro keturi pagrindiniai elementai: dalyvavimas, kompetencija, pasitikėjimas ir motyvacija. Kaip teigia specialistai, ugdant fizinį raštingumą siekiama skatinti vaikus dalyvauti pasiūlant jiems patrauklias fizinio aktyvumo veiklas, žaidimus. Siekiant sėkmingo dalyvavimo, žaidimų metu ugdomi pagrindiniai judėjimo įgūdžiai, o suteikiant kompetencijas vaikai įgyja pasitikėjimą savimi dalyvaujant fizinėse veiklose. Pasitikėjimą savimi įgiję vaikai įgyja motyvaciją tęsti dalyvavimą fizinėse veiklose.
Remiantis užsienio valstybių gerąja praktika LTOK ėmėsi kurti unikalų Lietuvos fizinio raštingumo modelį, skirtą ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams. Projekto įgyvendinimui buvo pasitelkti patyrę partneriai iš Didžiosios Britanijos, „Youth Sport Trust International“ organizacijos. Organizacija jau yra sukūrusi panašius modelius, kurie yra įgyvendinami Didžiojoje Britanijoje.
„Fiziškai raštingi žmonės yra laimingesni, sveikesni ir taip prisideda prie visuomenės gerovės, šalies ekonomikos, sveikatos sistemos. Taip pat yra atlikti tyrimai, kurie atskleidė, kad fizinis raštingumas teigiamai atsiliepia akademiniuose pasiekimuose.
Taigi, vienas iš mūsų tikslų yra padėti pedagogams ir mokykloms suprasti, kad laikas praleistas ugdant fizinį raštingumą yra laikas praleistas kuriant gerovę mokyklai ir valstybei“, – kalbėjo vienas iš modelio Lietuvai kūrėjų, „Youth Sport Trust International“ organizacijos atstovas Kevinas Bartonas.
Instruktoriai dirbs visoje Lietuvoje
Metų pradžioje K. Bartonas kartu su kolege Viv Holt lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su Lietuvos universitetų, kolegijų, mokyklų bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų, savivaldybių atstovais ir įvertino valstybės fizinio ugdymo situaciją. Remiantis šiais duomenimis ir lyginat juos su kitų valstybių patirtimi, fizinio raštingumo ekspertai kartu su Lietuvos pedagogais bei darbo grupe parengė fizinio raštingumo modelio gaires ir praktinius įgyvendinimo metodus. Vėliau įgyvendino mokymus Lietuvos pedagogams, kurie taps nacionaliniais fizinio raštingumo modelio instruktoriais.
„Manau, kad fizinis raštingumas Lietuvoje daug kam asocijuojasi su fiziniu aktyvumu. Mūsų, kaip nacionalinių instruktorių, tikslas bus parodyti kitiems pedagogams, tėvams bei visuomenei, kad taip, kasti griovį, žaisti krepšinį, kapoti malkas yra fizinis aktyvumas, bet tai nereiškia, kad tą atliekančiam žmogui tai yra naudinga fizinė veikla. Kad judantis žmogus nebūtinai yra fiziškai raštingas ir žino, kaip tą daryti taisyklingai, nebūtinai turi išsiugdęs fizinei veiklai reikalingus judesius, o dažnai dėl to neįgijęs pasitikėjimo savimi ar motyvacijos jis gali ir nebegrįžti prie fizinio aktyvumo veiklų“, – sakė nacionaline fizinio raštingumo instruktore siekianti tapti Vilniaus lopšelio-darželio „Rūta“ pedagogė Kristina Surdokaitė.
Specialistė pripažįsta, kad nors pedagoge dirba jau ilgai, tačiau mokymai apie fizinį raštingumą svariai praturtino jos kaip mokytojos bagažą.
„Pirmųjų mokymų sesijoje, kurios metu britai mus supažindino su veiklomis bei pateikė fizinio raštingumo ugdymo pavyzdžių, nustebau, kad čia kalbame ne apie konkretaus vieno įgūdžio ugdymą, kur, tarkime, tobuliname šuoliavimą ir tą akcentuojame vaikams, sekame jų rezultatus. Viskas vyksta daug paprasčiau ir žaismingiau – mes turime vaikus įtraukti į žaidimus, kuriuose jie išbandys skirtingus šuoliavimo būdus, taip ne tik tobulins įgūdį šuoliuoti, bet ir patirs džiaugsmą, įgis pasitikėjimą atliekant šį judesį, norės jį kartoti. Vos grįžusi tą išbandžiau su savo auklėtiniais ir jiems žaidimai labai patiko“, – patirtimi pasidalijo K. Surdokaitė.
Modelis Lietuvą pasieks metų pabaigoje
Rugpjūtį fizinio raštingumo modelio kūrimo darbo grupės atstovai susirinko Birštone, kur analizavo modelio gaires, kurios jau artimiausiu metu bus susistemintos ir paruoštos naudoti.
„Aš tikrai tikiu, kad fizinio raštingumo atsiradimas Lietuvoje bus nuostabus įvykis, nes modelis įtrauks tėvus, darželių auklėtojus, pradinių klasių pedagogus, o jie yra tie žmonės, kurie įkvepia, formuoja vaikų įpročius. Gaila, bet mes vis dar esame, pavadinčiau, autoritarinio fizinio aktyvumo kelyje, kur liepiama bėgti ir finišuoti tam tikru laiku, nesvarbu, ar vaikui tai fiziškai įmanoma, ar tam tikri įgūdžiai išugdyti. Priverstinis fizinis aktyvumas traumuoja, vaikas turi, visų pirma, jausti džiugesį, išmokti tam tikrus judesius, kad iš tiesų galėtų ir, svarbiausia, norėtų siekti daugiau”, – fizinio raštingumo modelio kūrimo proceso svarbą pabrėžė Vilniaus universiteto sveikatos ir sporto centro direktorė, dr. Ramunė Žilinskienė.
Planuojama, kad šių metų pabaigoje instruktoriai pradės vesti mokymus pedagogams visoje Lietuvoje, o fizinio raštingumo gairės bus įgyvendinamos jau spalį vyksiančiame LTOK projekte pradinukams „Olimpinis mėnuo“ bei vėliau – didžiausiame darželinukams skirtame projekte Lietuvoje – „Lietuvos mažųjų žaidynės“.
„Modelio kūrimo procesas vyksta sklandžiai, esame labai laimingi, kad surinkome patyrusią ir motyvuotą komandą. Į procesą įsitraukia švietimo įstaigų vadovai, savivaldybių atstovai, didelę patirtį turintys pedagogai. Mūsų ambicijos – didelės. Mes tikime, kad modelį įtraukus į švietimo sistemą, visi kartu vaikams kurdami džiaugsmą judėti, padėdami jiems įgyti pagrindinius judėjimo įgūdžius galime išugdyti sveiką, savimi pasitikinčią, motyvuotą bei fiziškai aktyvią visuomenę.
Labai džiaugiamės pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės palaikymu, o apie fizinio raštingumo svarbą savo metinio pranešimo metu kalbėjo ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Mūsų būsimų instruktorių komanda – motyvuota, atvira ir įkvepianti, esame be galo jiems dėkingi ir nekantraujame pradėti skleisti žinią apie fizinį raštingumą Lietuvai“, – kalbėjo LTOK olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis.
Fizinio raštingumo modelio sukūrimo projektas iš dalies finansuojamas iš Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo programos.