Ištvermė, kovingumas, užsispyrimas, darbštumas. Tai pagrindiniai ginklai, kurie padeda tenisininkei Klaudijai Bubelytei skintis kelią į naujas aukštumas. Šiemet 17-metė užkopė į jai anksčiau nė karto nepasiektą viršūnę – tapo Lietuvos suaugusiųjų teniso čempione.
Jau kitą dieną po triumfo Lietuvos čempionate Klaudija vėl ėmė į rankas raketę ir plušėjo treniruotėje, nors turėjo galimybę pailsėti. Bet tenisas – 17-metės radviliškietės gyvenimo variklis, todėl jai net viena diena poilsio nuo sporto atrodo daug.
Čempionės karūną Šiaulių teniso mokyklos auklėtinė K. Bubelytė užsidėjo liepos 16 d. Vilniuje, Bernardinų sodo aikštyne vykusių šalies pirmenybių finale 7:6 (7:2), 6:4 palaužusi čempionato favoritę Justiną Mikulskytę. Prieš tai pusfinalyje Klaudija 6:0, 6:3 nugalėjo praėjusių metų Lietuvos čempionę Ivetą Dapkutę.
„Porą dienų net nesupratau, kas įvyko, buvo tiesiog nerealu. Prieš turnyrą aš nebuvau tarp favoričių. Bet tai man niekada nesvarbu. Aš einu žaisti ne demonstruodama savo vietą reitinge, o norėdama parodyti, kaip sunkiai dirbau per treniruotes, kiek įdėjau darbo. Tai ir lemia rezultatą“, – paaiškina į Tokijo žaidynių olimpinės pamainos sąraše įrašyta tenisininkė.
Klaudijos triumfas pernelyg nenustebino jos trenerio Šarūno Kulnio: „Visos varžovės, su kuriomis ji žaidė iki finalo, buvo puikiai pažįstamos, taip pat šiaulietės, panašaus pajėgumo. O Klaudija buvo pasiekusi neblogą sportinę formą. Žinoma, Justė turi daugiau titulų ir patirties moterų teniso kortuose. Bet prieš čempionatą ji irgi treniravosi Šiauliuose, dėl pandemijos nevykstant turnyrams nebuvo įgijusi varžyboms reikiamos formos, matėme vieni kitų pajėgumą. Uždaroje patalpoje Klaudijai būtų buvę mažiau galimybių, tačiau ant grunto ji labai stipri. Be to, Klaudijos neslėgė favoritės statusas, ji greičiau susitvarkė su įtampa. Bet dar geriau ji žaidė pusfinalyje, finale žaidimas jau nebuvo toks kokybiškas.“
Lietuvos teniso čempionato finalininkai. Iš kairės: V.Gaubas, L.Grigelis, K.Bubelytė, J.Mikulskytė (Alfredo Pliadžio nuotr.)
Viena svarbiausių pergalės Lietuvos čempionate priežasčių treneris pavadino auklėtinės ištvermę. Ši savybė neretai padeda K. Bubelytei laimėti, atrodytų, beviltiškas kovas: „Yra mačų, kuriuos privalai laimėti meistriškumu. Bet yra ir tokių, kai nugalėti gali tik ištverme, kantrybe, kitomis vidinėmis savybėmis. O Klaudija jų turi. Ji labai užsispyrusi, ką susiplanuoja, tą ir bando padaryti. Jau kitą dieną po čempionato ji ėjo į aikštę ir dirbo, nes po savaitės laukė Lietuvos jaunių iki 18 metų pirmenybės. Atrodytų, žemesnės kategorijos varžybos, bet susikaupti buvo labai sunku. Prisidėjo ta čempionės karūna ant galvos, užgriuvęs dėmesys. Klaudijai teko nusileisti nuo vieno kalno ir kopti į kitą viršūnę.“
Viršūnę K. Bubelytė pasiekė sėkmingai – aštuoniolikmečių čempionato finale ji 6:2, 6:1 įveikė vilnietę Faustą Zykutę.
Ar triumfas Lietuvos suaugusiųjų čempionate – didžiausia K.Bubelytės karjeros pergalė? Š. Kulnio nuomone – viena didžiausių. Bet dar svarbesniu pasiekimu jis laiko 2018 m. Europos teniso asociacijos „Masters“ turnyre iškovotą trečią vietą.
2018-ieji K. Bubelytei buvo labai sėkmingi. Ji laimėjo net septynerias „Tennis Europe“ vienetų ir dvejetų varžybas bei dusyk suklupo tik finale. Tokie rezultatai leido radviliškietei patekti tarp aštuonių stipriausių amžiaus grupės iki 16 m. Europos tenisininkių ir kovoti „Masters“ turnyre.
Papildyti tarptautinių titulų kolekciją K. Bubelytė tikėjosi ir šiemet. Dar vienas tikslas buvo sužaisti kuo daugiau suaugusiųjų turnyrų ir taip kaupti patirties bagažą. Tačiau vos prasidėjusį turnyrų maratoną sustabdė koronaviruso pandemija.
Sportinis gyvenimas keliems mėnesiams iš viso sustojo. O ir pasibaigus karantinui grįžti į įprastas vėžes nepavyksta. „Neaišku, ką dar spėsime nuveikti šį sezoną, nes vasarą be Lietuvos čempionatų daugiau nėra kur žaisti. Rugsėjį planuojame du turnyrus Latvijoje ir Estijoje, bet nežinia, ar padėtis iki to laiko vėl nepasikeis. Tačiau treniruojamės kasdien, laikome įjungę darbinį kūno režimą, bet ne maksimalų. Ir jei tik užsidegs žalia šviesa, jungsime aukštesnę pavarą“, – paaiškina Š. Kulnys.
Rugsėjį K. Bubelytės laukia ne tik varžybos, bet ir mokslai. Ji gilins žinias Šiaulių Didždvario gimnazijos vienuoliktoje klasėje.
„Mokytis sekasi neblogai, nors mokytojai net stebisi, kaip aš iš viso randu laiko mokslams. Atsakau, kad kai grįžtu vakare namo po treniruočių, iškart sėdu mokytis, o ne įninku į telefoną ar kitaip beprasmiškai leidžiu laiką. Ir kai kartais susirašau su bendraklasiais ko nors paklausti ar pasitikrinti, jie prisipažįsta, kad irgi tik dabar prisėdo prie namų darbų. Tai reiškia, kad aš sėdu mokytis tuo pat metu, kaip ir kiti“, – šypteli Lietuvos čempionė.
Su mokslais susijęs ir vienas jos ateities planų – studijuoti JAV ir žaisti NCAA čempionate.
„Nemažai tenisininkių iš Lietuvos baigusios mokyklą iškeliavo į JAV universitetus. Štai šiaulietė Iveta Daujotaitė įstojo net į Harvardą. Ar daug lietuvių, net ir geriausių mokinių, turi galimybę ne tik ten studijuoti, bet ir gauti stipendiją? O jai reikia tik mokytis ir žaisti tenisą. Visu kitu pasirūpina universitetas. Todėl ir mes svarstome tokią galimybę. Bet neskubame nieko nuspręsti. Klaudija jau dabar sulaukia siūlymų iš JAV universitetų. Tačiau ji dar tik vienuoliktokė, tad galime dar metus ramiai žaisti tenisą, nesusiaurindami savo tikslų. Niekas neliepia studijuoti iškart baigus mokyklą. Gali žaisti profesionaliai, studijos niekur nepabėgs. O va karjera gali pabėgti. Kol esi jaunas, leidžia kūnas, yra noras, reikia tuo naudotis“, – sako Š. Kulnys.
Treneris pastebi, kad vien noro, žinoma, nepakanka. Reikia ir specialistų komandos, ir lėšų.
„Šiaulių teniso mokykla – biudžetinė įstaiga. Tad iš savo resursų stengiamės padengti dalyvavimo turnyruose išlaidas. Prisideda ir tėvai. Su Klaudija dirba trys specialistai – aš, kaip teniso treneris, taip pat fizinio rengimo treneris ir kineziterapeutas. Nuolat bendraujame ir su Klaudijos tėvais, turime bendrą grupę socialiniame tinkle. Jie labai palaiko dukterį, bet į procesą nesikiša, palieka treneriams, jais pasitiki“, – aiškina Š. Kulnys.
– Klaudija, šeima tikriausiai yra pagrindinė jūsų palaikymo komanda? – paklausėme K. Bubelytės.
– Žinoma, per kiekvienas varžybas, jei negali patys atvykti ir pažiūrėti, sėda prie telefono ir laukia, kada pranešiu, kaip sekėsi. Atvažiuoja ir gyvai palaikyti. Be to, jei treneris negali, į turnyrus užsienyje mane lydi mama arba tėtis.
– Kada pradėjote žaisti tenisą?
– Būdama šešerių ar septynerių. Radviliškietis teniso treneris Saulius Andriušaitis pamatė kieme žaidžiančius mano vyresnius brolius – Norbertą ir Arnoldą – ir pasiūlė jiems pabandyti pasitreniruoti. Prisidėjau ir aš. Po poros metų treneris tikriausiai įžvelgė, kad tikrai turiu tenisininkės gyslelę, ir nuvežė į Šiaulių teniso mokyklą. Nuo to laiko ten ir sportuoju.
– Gyvenate tarp Radviliškio ir Šiaulių?
– Gyvenu Radviliškyje. Bet čia tik namai, o šiaip viską darau Šiauliuose. Ten ir visos treniruotės, ir mokslai. Nuveža arba šeimos nariai, arba autobusu keliauju. Kartais ir kelis kartus per dieną. Štai vasarą pora treniruočių būna. Tai ryte važiuoju į Šiaulius, paskui grįžtu namo, pavalgau, pabūnu – ir vėl keliauju. O mokslo metais ryte važiuoju į mokyklą, tada einu į treniruotę ir grįžtu tik vakare. Išvažiuoju aštuntą ryte, grįžtu aštuntą vakare.
– Trenerio tikinimu, pasižymite ištverme. Kokias dar savo savybes išskirtumėte?
– Dėl ištvermės tikrai nemelavo. Be to, aš niekada nenuleidžiu rankų, visada kovoju. Žaidžiu iki paskutinio taško, nes visada gali kažkas pasikeisti. Priešininkas juk ne geležinis, gali palūžti. Todėl reikia spausti visą laiką.
K.Bubelytė (Sauliaus Čirbos nuotr.)
– Gyvenime irgi tokia užsispyrusi?
– Mano zodiako ženklas – Avinas, tai mėgstu įrodinėti savo tiesas.
– Sporte labai svarbi ir psichologija. Ar ugdote psichologines savybes papildomai?
– Tenisininkui reikia išlaikyti šaltą protą. Skaitau ir psichologijos knygas, bet geriausiai visos mintys susidėlioja bažnyčioje. Pamokslai, ten tvyranti ramybė mane nuramina. Laukiu sekmadienio ryto, kad galėčiau nueiti į mišias Radviliškio bažnyčioje.
– Papasakokite apie savo trenerių komandą.
– Pagrindinis – teniso treneris Šarūnas Kulnys. Taip pat dirbu su fizinio rengimo specialistu Nerijumi Nagliu ir kineziterapeutu Mindaugu Kybartu.
Per savaitę vyksta 6–7 teniso treniruotės, 2–3 fizinio rengimo ir du kartus einu pas kineziterapeutą. Per fizinio rengimo treniruotes laviname tai, ką pasako teniso treneris, kur silpnesnės vietos. Pas kineziterapeutą irgi dirbama su tomis vietomis, kurios atrodo tuo metu silpniausiai. Labai daug duoda komandinis darbas. Jei vien žaisčiau tenisą, tikrai pasipiltų traumos.
K.Bubelytė su trenerių komanda: Š.Kulniu, M.Kybartu ir N.Nagliu (Asmeninio albumo nuotr.)
– Kas tenise labiausiai patinka ir kas ne?
– Man labiausiai patinka jausmas po treniruotės, kad atidirbau, atidaviau visą save. Darbas duoda rezultatą, kai mėgaujiesi darbu. Ir aš tikiuosi, kad visada taip bus, nes dabar tenisas patinka taip, kaip dar nėra patikęs. O kažko blogo net nesugalvočiau.
– Esate olimpinės rinktinės pamainos sąraše. Gal ateities vizijoje yra ir olimpinės žaidynės?
– Tai tikrai įmanomas variantas.
* * *
Trumpai apie viską
– Šunys ar katės?
– Šunys. Jorkšyro terjerą auginame. Labai juokingas, pagyvina namus. Vadiname jį Perliumi, nors tikras vardas – Perlas.
– Krepšinis ar futbolas?
– Žiūrėti – krepšinis, žaisti – futbolas.
– Cepelinai ar makaronai?
– Makaronai. Pati mėgstu pašeimininkauti virtuvėje. Bet man labai daug laiko užtrunka, nes patinka gaminti kruopščiai ir ilgai. Todėl ne visada traukia. Bet kai pradedu, tai visai smagiai ir skaniai pavyksta.
– „Tik Tok“ ar knyga?
– Knyga, nes net neturiu „Tik Tok“ programėlės. Man atrodo, tai būtų beviltiškai praleistas laikas.
– „Netflix“ ar „Youtube“?
– „Youtube“. Dažniausiai žiūriu tenisą.
– Mantas Katleris ar Olegas Šurajevas?
– Olegas Šurajevas.