Jubiliejiniame Lietuvos mažųjų žaidynių sezone – staigmenos ir prizai

Teksto autorius: Lina Daugėlaitė („Olimpinė Panorama“)

2023 m. lapkričio 7 d.

Dešimtojo sezono dalyvių laukia naujovės (Sauliaus Čirbos nuotr.)

Prieš dešimtmetį kaip Mažųjų olimpiada startavusios Lietuvos mažųjų žaidynės šiemet pasitinka jau dešimtąjį sezoną. Pirmojo jubiliejaus išvakarėse apie naująjį sezoną – jau lapkričio 6-ąją prasidėjusią registraciją į pirmus du jo etapus, apie prabėgusius metus, apie skaičius ir tikslus kalbamės su Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) prezidente Audrone Vizbariene.

– Koks bus jubiliejinis dešimtasis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir RIUKKPA organizuojamų Mažųjų žaidynių sezonas?

– Dešimtasis sezonas bus su staigmenomis ir įvairiausiais prizais dalyviams. Net dešimt įvairių dovanų bus galima laimėti viso šio sezono metu. Tos dovanos tebūnie intriga, apie jas dalyviai sužinos žaidynėms prasidėjus. Dešimt metų – dešimt prizų ugdymo įstaigoms.

Naujovių bus ir daugiau. Šį sezoną dalyviai galės lanksčiau dalyvauti projekte: vyks kelios atskiros registracijos į skirtingus žaidynių etapus. Pavyzdžiui, galės dalyvauti tik pirmame ir antrame etape arba pasirinkti visus tris etapus, rinktis, ar pedagogai norės dalyvauti praktiniuose mokymuose, ar užteks tik nuotolinio mokymo ir pan. Nusprendėme, kad reikia lankstumo, nes projektas didelis, veiklų daug, tie, kurie įsipareigoja dalyvauti visose veiklose, užsikrauna didelę atsakomybę. Juk įstaigose įgyvendina ir kitų projektų, kitų veiklų, tad kartais sunku jas suderinti. Dabar ugdymo įstaigos galės apsispręsti, ar norės savaitgalį atvykti į festivalius, ar užteks dalyvauti tik pirmame ir antrame etape, kai visos veiklos vyksta darbo dienomis.

Lankstumas bus ir toks, kad vykdami į festivalius dalyviai galės pasirinkti vietą, į kurią norės vykti. Festivaliai šį sezoną vyks penki, pernai jų buvo dešimt. Dalyviai galės registruotis į tą miestą, į kurį norės atvykti. Anksčiau vilniečiai dalyvaudavo tik Vilniuje, tai gal šiemet Vilniaus komanda norės aplankyti Palangą ar Kauną, Panevėžį ar Šiaulius.

Tikslūs miestai, kuriuose vyks festivaliai, galutinai paaiškės po Naujųjų metų, žaidynėms jau įsibėgėjus.

Projektą globoja D.Nausėdienė (Pauliaus Židonio nuotr.).

Projektą globoja D.Nausėdienė (Pauliaus Židonio nuotr.).

 -Ar nebijote, kad visi dalyviai sugužės į vieną miestą?

– Ne, nes dalyvių skaičius ribotas, visų priimti negalėsime. Tad į vieną festivalį kviesime 40 komandų ir paklius į jį užsiregistravę pirmieji.

– Pristatėte laukiančias naujoves, o kokie tradiciniai renginiai vyks?

– Vėl vyks aštuonios virtualios pamokėlės su naujais treneriais, nauju turiniu. Tai pedagogams praplės ugdymo turinį. Vaikai galės sportuoti du mėnesius. Šios pamokos nėra naujovė, bet jos pedagogų labai laukiamos. Pernai mūsų pamokėlės buvo skirtos fiziniam raštingumui, o šiemet jos bus orientuotos į vidutinį ir didelį fizinį aktyvumą. Jų turinys bus toks, kad vaikai kuo aktyviau judėtų per visą pamokėlę.

– Kas per tą netrumpą laiką, kol rengiamos Mažųjų žaidynės, nepasiteisino?

– Pasiteisino viskas, bet šiemet mes turime mažesnį biudžetą, nes neskirta Sporto rėmimo fondo parama. Projektą vykdome tik LTOK lėšomis, bandysime pritraukti rėmėjų, tad dalį veiklų reikėjo peržiūrėti.

– Atsigręžkime atgal – kokie buvo didžiausi iššūkiai, su kuriais susidūrėte per devynerius metus?

– Didžiausias iššūkis – pandemija, kai buvo suplanuoti festivaliai, gyvi susitikimai miestuose, atrankos etapai, supirktos priemonės, suderintos salės ir dalyviai informuoti, organizatoriai pasiruošę, o kovo mėnesį užpuolė pandemija, buvo paskelbtas karantinas ir reikėjo greitai viską pergalvoti. Bet tas iššūkis suteikė ir atradimų. Atsirado virtualūs užsiėmimai, kurie labai pasiteisino ir kuriuos tęsiame jau trečius metus. Jais dalyviai labai džiaugiasi. Tas iššūkis buvo suvaldytas, jis praplėtė mūsų matymą ir leido paieškoti naujų veiklos būdų.

– O kuris sezonas buvo pats įsimintiniausias?

– Kiekvienas sezonas išskirtinis. Kasmet pasibaigus projektui mes jį permąstome ir išsikeliame vis kitus tikslus. Štai pernai daug dėmesio skyrėme fiziniam raštingumui. Tema nauja, pedagogai labai susidomėjo, kas tai yra, ir visos veiklos buvo orientuotos į fizinį raštingumą. Sezonas išties įsimintinas ir įdomus. Užpernykštis sezonas išskirtinis tuo, kad buvo pirmasis po pandemijos ir visi pasijuto ištroškę judesio, sporto. Mes surinkome labai daug dalyvių: tais metais įvyko didžiausias dalyvių šuolis – nuo 325 ugdymo įstaigų iki 426. Tada pirmąkart surengėme dešimt festivalių.

Aišku, pats pirmasis sezonas irgi buvo įsimintinas, nes tai buvo naujovė ir mums, ir dalyviams, didžiulis džiaugsmas rengti šventę vaikams. Tada dalyvavo tik 95 įstaigos, o pernai – 450, bet tai buvo pirmasis sezonas, žaidynės vadinosi Mažųjų olimpiada, buvo smagu ir jau tada matėme, kad projektas turi perspektyvą augti. Pernai žaidynės pagal dalyvių skaičių buvo rekordinės: kaip minėjau, dalyvavo net 450 ugdymo įstaigų iš 59 savivaldybių (prieš tai buvo įsitraukusios 42 savivaldybės).

– Dabar, kai žaidynėse dalyvauja arti pusės tūkstančio ugdymo įstaigų, ar dar turite kur augti?

– Pernai apėmėme 59 savivaldybes, labai norėtume ir tą 60-ą užkabinti – Kazlų Rūdą. Tada jau sakytume, viskas, nebėra kur augti, reikėtų tik išlaikyti dalyvius. Bet per prievartą augti nenorime, džiaugiamės, kad mumis domisi, skambina, teiraujasi, kad žaidynes įtraukia į ugdymo planus. Bandysime ne tik į plotį, bet ir į gylį augti, kad į veiklas įsitrauktų ne tik ugdymo įstaiga, bet ir šeimos. Kad virtualiomis pamokėlėmis jos dalytųsi ir su tėveliais, o veiklos vyktų ne tik darželiuose, bet ir namie. Orientuosimės į kokybę: mums augimas – tai ne tik skaičiai, bet ir pasiekiamumas – kaip veiklos pasiekia kiekvieną vaiką.

A.Vizbarienė (Sauliaus Čirbos nuotr.).

A.Vizbarienė (Sauliaus Čirbos nuotr.).

– Žaidynių veiklos skirtos ne tik mažiesiems, bet ir pedagogams. Ką jiems duodate?

– Pedagogams suteikiame naujausių žinių. Tarp mūsų yra mokslininkų, dėstytojų, aš pati studijuoju doktorantūroje ir domiuosi fizinio raštingumo naujovėmis. Žodžiu, siekiame kelti pedagogų kvalifikaciją ir tai turi tiesioginį poveikį vaikams. Pasidaliję su pedagogais žiniomis, pasidalijame su jais ir darbais. Jie dalį veiklų ir  festivalį įstaigose organizuoja patys. Jie dalijasi savo patirtimi, mokosi vieni iš kitų.

Apskritai labai norėtųsi, kad praktikai neatsiribotų nuo teorijos, nes kai praktikas turės stiprų teorinį pagrindą, jis tuo pagrindu galės pats kurti praktines veiklas. Pats atnaujinti, pats modeliuoti, pats planuoti ir nereikės paruoštų žaidimų ar pratimų. Mūsų pedagogai labai kūrybiški. Tik norisi, kad tas kūrybiškumas neišeitų iš tam tikrų ribų, ko reikalauja Pasaulinė sveikatos organizacija, medikų asociacijos. Ir kad jie vadovaudamiesi tomis žiniomis planuotų ugdymo turinį. O koks tas turinys, mes nenorime kištis, nes jie daro nuostabių dalykų. Norime juos po truputį įtikinti, kad teorija nėra siaubas baubas, teorija – tai praktikos draugas.

– Matome, kad į žaidynes įsitraukia ir sportininkai.

– Į visus mūsų festivalius atvyksta ir garsių sportininkų, olimpiečių, sulaukiame ir jaunųjų sportininkų. Pavyzdžiui, pernai atvyko paralimpinis čempionas Mindaugas Bilius, olimpietė biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė, olimpietė trišuolininkė Diana Zagainova, kiti. Sportininkų atvykimu pasirūpina LTOK. Vaikams patinka, jie sportininkus čiupinėja, liečia, glosto, nes tai maži vaikai. Daugiausia laiko su vaikais mūsų sportininkai žaidynėse praleidžia prie fotosienelės – visos komandos nori nusifotografuoti. Šiemet puoselėjame mintį pasiūlyti sportininkams sudalyvauti vienoje ar kitoje rungtyje, pasportuoti kartu. Manome, kad tai vaikams padarytų dar didesnį įspūdį.

– Festivalio globėja – Diana Nausėdienė. Ar jaučiate pirmosios šalies ponios dėmesį?

– Pagal savo galimybes ponia D.Nausėdienė dalyvauja renginiuose, apdovanoja, atsiunčia virtualų sveikinimą dalyviams. Mes jaučiame jos globą, labai tuo džiaugiamės ir dėkojame. Visai projekto bendruomenei tai labai svarbu.

Skaičiai ir faktai

Apie 2022–2023 m. m. Mažųjų žaidynių sezoną:

59 savivaldybės

450 ugdymo įstaigų

Daugiau nei 55 tūkst. darželinukų

Daugiau nei 900 pedagogų.

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS