Įkvepiantis lengvaatlečių sezonas prieš olimpinius metus

Teksto autorius: Mažvydas Laurinaitis („Olimpinė panorama“)

2023 m. rugsėjo 25 d.

M.Alekna iškovojo pasaulio čempionato bronzos medalį (Alfredo Pliadžio nuotr.)

Medalis pasaulio pirmenybėse, šūsnis medalių jaunimo čempionatuose ir Europos žaidynėse. Svarbiausi lengvaatlečių startai šiais metais jau įvyko ir įpūtė nemažai optimizmo bei vilties prieš olimpinius metus. „Nepamenu tokio sezono, kad iš visų tarptautinių varžybų parsivežtume medalių“, – džiaugiasi Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Sezono vyšnia ant torto tapo pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Budapešte, kur Lietuvos rinktinę sudarė šešiolika atletų – septyniais daugiau nei prieš dvejus metus Oregone (JAV). Septynetas švietė ir prie debiutantų grafos, o Mykolo Aleknos iškovota bronza disko metimo sektoriuje įprasmino puikų lengvaatlečių sezoną.

Jau metų pradžioje 21-erių sprinteris Tomas Keršulis pagerino du Lietuvos rekordus, taip lyg užduodamas toną sėkmingiems pasirodymams. Vėliau krito daugiau rekordų, pasipylė daugiau medalių: penki iš suaugusiųjų varžybų, dar tiek pat pelnyta per svarbiausius jaunimo startus. Smagus kraitis, teikiantis vilčių prieš kitų metų Paryžiaus žaidynes ir leidžiantis optimistiškiau žvelgti dar toliau – į Los Andželą.

N.Medvedeva (A.Pliadžio nuotr.).

N.Medvedeva (A.Pliadžio nuotr.).

„Už šį sezoną parašyčiau devynetą. Kodėl ne dešimtuką? Kad būtų kur stiebtis. Dešimt būčiau parašiusi, jeigu pasaulio čempionate lūkesčius būtų patenkinę ir tie sportininkai, kurie galėjo tą padaryti. Kažkam nepavyko, nes pagal savo lygį gal turėjo kilti aukščiau, todėl vieną balą pasilieku neišpildytiems lūkesčiams. Gal patys užsikėlėme kartelę per aukštai – jeigu turėtume pasaulio čempioną, tai sakytume dešimt, tobula“, – šypsosi N.Medvedeva.

Pokalbis su N.Medvedeva – apie jaunimą, medalius ir lengvosios atletikos ateitį.

– Pasaulio čempionate Budapešte varžėsi šešiolika Lietuvos lengvaatlečių. Ar tai džiuginantis skaičius?

– Praėjusiame čempionate turėjome devynis sportininkus, todėl šešiolika – ženklus padidėjimas. Džiugu, kad šis ūgtelėjimas vyksta prieš olimpinius metus, tai teikia vilčių, kad sportininkai yra patobulėję, atsiranda naujų veidų ir labai svajojame tokio dydžio komandą vežti į Paryžių.

– Kas lėmė šį pokytį?

– Užaugo ir subrendo mūsų jaunimas, šiame čempionate turėjome nemažai debiutantų. Nemažai mūsų jaunimo mokosi JAV, turi geras treniruočių sąlygas, jau ne vienus metus ten dirba ir šįmet stipriai patobulėjo. Auga jauni sportininkai, kurių lygis vis kyla.

Pasaulio čempionate medalį Lietuvai dovanojęs Mykolas Alekna sulaukia milžiniško dėmesio ir jau dabar jį galime vadinti šalies sporto žvaigžde. Kiek toks žmogus padeda visai lengvosios atletikos bendruomenei?

Labai daug. Jau prieš metus vykusiame pasaulio čempionate pelnėme du medalius – tai kelia milžinišką susidomėjimą lengvąja atletika. Šį kartą į Budapeštą nemažai žurnalistų atvyko vien dėl disko metimo – juk tai ne krepšinis, tiesą sakant, individualioms sporto šakoms gauti dėmesio labai sunku.

G.Karinauskaitė (A. Pliadžio nuotr.).

G.Karinauskaitė (A. Pliadžio nuotr.).

– Ne tik M.Alekna, bet ir daugiau jaunimo amžiaus grupės lengvaatlečių pasiekė pergalių. Pavyzdžiui, Europos U23 čempionate suspindo Greta Karinauskaitė, kuri šį sezoną gerino rekordus ir padarė milžinišką progresą, debiutavo pasaulio pirmenybėse. Ar ji – dar viena kylanti lengvosios atletikos žvaigždė?

– Aš tikrai tuo tikiu, nes ji nuosekliai ėjo šia linkme. Nedrįstu sakyti, kad ji bus tokio lygio žvaigždė kaip M.Alekna, nes Gretos rungtyje tą sunku padaryti (3000 m kliūtinis bėgimas – aut. past.). Jau prieš dvejus metus U23 čempionate ji buvo šešta, o dabar pateko tarp prizininkių. Į visus sportininkus, kurie jaunimo pirmenybėse patenka tarp 6–8 geriausių, reikia atkreipti dėmesį. Labai tikiuosi, kad Greta bus viena iš tų žvaigždelių ir džiugins mus visus. Pasaulio čempionate jai trūko labai nedaug sėkmės, kad atsidurtų finale.

– Edis Matusevičius sugrįžo po beveik dvejų metų ir tą padarė laimėdamas medalius Europos žaidynėse ir universiadoje, patekdamas į pasaulio čempionato finalą. Kaip vertinate šį jo sugrįžimą?

– Jo situacija buvo labai sudėtinga, dalyvavo per mažai varžybų, kad pagal reitingų sistemą pakliūtų į pasaulio čempionatą. Jam reikėjo penkių rimto lygio startų. Ties juo kabėjo klaustukas – važiuos į Budapeštą ar ne. Traumos ir skausmai Edį persekioja nuolat. O po operacijų nebūna taip, kad iš karto tampi sveikas – pasireiškia daug šalutinių dalykų, kurie trukdo. Aš labai džiaugiuosi dėl to, kad jis siekė savo, ir galiu drąsiai pasakyti, kad Edis rizikavo. Jis važiavo į universiadą, iškovojo medalį, o pasaulio čempionate vėl puikiai startavo – juk patekti į finalą yra milžiniškas laimėjimas.

E.Matusevičius (A. Pliadžio nuotr.).

E.Matusevičius (A. Pliadžio nuotr.).

– U20 čempionate sidabrą pelnė šuolininkė su kartimi Rugilė Miklyčiūtė, kuri kartu pagerino keturis Lietuvos rekordus. Ką galite pasakyti apie šią merginą?

– Kažkoks kosmosas. Lietuvoje ši rungtis niekada nebuvo aukšto lygio. Bet štai atsiranda jaunimo, turime tikrai perspektyvių žmonių. Jai dar reikia laiko, nes lengvaatlečiai iki 20 metų – dar labai jauni. Bet manau, kad galima pasvajoti apie Los Andželo žaidynes. Labai džiaugiuosi dėl jaunimo, nes tai reiškia, kad sporto šaka nemiršta, ji bus aukšto lygio.

– Europos jaunimo festivalyje medalius iškovojo sprinteris Danielius Vasiliauskas ir trišuolininkė Aurėja Beniušytė. Kiek tokios patirtys duoda impulso jauniems sportininkams ir ar galime tikėtis iš jų medalių suaugusiųjų varžybose?

– Tikrai duoda. Turime pavyzdžių – Liveta Jasiūnaitė, Modesta Justė Morauskaitė, kurios laimėjo šio festivalio medalius, o dabar yra rinktinėje. Labai naudinga ir tikslinga vykti į tokias varžybas. Tai suteikia motyvacijos, orientacijos į aukštesnių rezultatų siekimą – džiaugiamės, kad turime galimybę šiuose festivaliuose dalyvauti.

R.Miklyčiūtė (A. Pliadžio nuotr.).

R.Miklyčiūtė (A. Pliadžio nuotr.).

– Lietuvos rinktinei pavyko iškopti į Europos komandinio čempionato aukščiausiąjį divizioną. Kiek tai svarbu ir ką varžymasis ten duoda mūsų lengvaatlečiams?

– Tai parodo šalies lengvosios atletikos lygį. Mes niekada nebuvome žemai, kažkur per viduriuką. Tai įpareigoja stengtis, kad lengvoji atletika šalyje būtų visokeriopai kultivuojama, nes reikia absoliučiai visų rungčių atstovų. Yra silpnesnių ar stipresnių rungčių, bet tai natūralu ir taip yra visur. Negali visur turėti Gudžiaus ar Aleknos. Mes stengiamės neapleisti ir palaikyti tuos sportininkus, kurie nėra kandidatai į didžiuosius turnyrus, bet kaip komandai – mums labai reikalingi. Tą darome ir labai džiaugiamės, kad šios pastangos vainikuotos iškopimu į pirmąją divizioną. Prie to savo indėlį pridėjo kiekvienas sportininkas. Tai labai smagios varžybos, nes sutelkia visą komandą, visi būna lyg kumštis.

– Palangoje įvyko itin įtemptas ir įdomus Lietuvos čempionatas. Kiek kylanti konkurencija prisideda prie rezultatų gerėjimo?

– Nuo to gerai visiems, tada gerėja rezultatai. Matome, kad tarp disko metikų esanti konkurencija motyvuoja temptis, stengtis. Ir žiūrovams smagu, ir mums. Pavyzdžiui, G.Karinauskaitė kol kas neturi konkurentų – labai sudėtinga bėgti vienai, kai turi tikslą pasiekti aukštą rezultatą ir kažkur patekti. Norėtume, kad konkurencija būtų visose rungtyse. Ji po truputį atsiranda, jau turime jaunimo, kuris lipa senbuviams ant kulnų.

– Matome daug rekordų, medalių, perspektyvaus jaunimo. Kokią lengvąją atletiką regite po kelerių metų?

– Ji niekada nebuvo autsaiderė, visada esame šalia lyderių. Po Paryžiaus žaidynių laukia kartų kaita, turime sportininkų, kurių karjera artėja prie pabaigos. Tai faktas. Kartų kaita įvyks, o apie ją daugiau kalbėti bus galima po Paryžiaus žaidynių. Bet optimizmo tikrai yra.

– Nemažai jaunųjų šalies atletų tobulėja JAV (M.Alekna, G.Karinauskaitė, Gabija Galvydytė), čia mokosi, treniruojasi ir varžosi, jų sportinis sezonas būna itin ilgas. Kiek tai kelia nerimo, o kiek duoda dividendų?

– JAV studentai atlaiko ilgą ir varginantį sezoną, kuris prasideda jau rugpjūtį ir tęsiasi iki pat birželio vidurio. Todėl jiems išlaikyti sportinę formą – sudėtinga. Anksčiau jie iš JAV grįždavo labai pavargę. Dabar jau yra kitaip – gal ir treneriai suprato, kad sportininkai išėjo į pasaulinį lygį, šiek tiek juos pasaugoja ir neišsunkia.

G.Galvydytė (A. Pliadžio nuotr.).

G.Galvydytė (A. Pliadžio nuotr.).

Anksčiau būdavo, kad daug išvažiuodavo, bet tik vienetai likdavo sporte. Nežinau, kas dabar pasikeitė – gal geresni sportininkai išvažiuoja (juokiasi – aut. past.). Svarbu ir tai, pas kokį trenerį patenka, į kokį universitetą išvyksta, nes tai nėra taip paprasta. Reikia laiko, kad papultų į geras rankas. O sąlygos ten labai geros – mes galime apie tokias tik pasvajoti, nežinau, ar kada Lietuvoje tokias galėsime jiems sudaryti. Neturime gerų bazių, nėra studentų sporto, o ten tai – pagrindas. Jie viskuo aprūpinti. Džiaugiuosi, kad gabūs mūsų vaikai sugeba sportuoti ir mokytis. Dabar mes jau nejaučiame nusivylimo, kai talentingas jaunimas po mokyklos renkasi studijas JAV. Dabar net galvojame, kad gal ir gerai, nes Lietuvoje padėtis be galo sudėtinga.

– Dar vienas reikšmingas įvykis – Kaune atidarytas stadionas, kuriame galima rengti aukšto lygio lengvosios atletikos varžybas. Kiek tai svarbu ir kokia apskritai mūsų infrastruktūros padėtis?

– Prasta padėtis. Turime Kauno stadioną – dėl kokybės jau nediskutuojame, gal ne viskas yra taip, kaip turėjo būti, bet galbūt bus ištaisyta. Tačiau vykstant renginiams, futbolo rungtynėms lengvoji atletika eliminuojama iš stadiono. Būna, kad ir savaitę ten negalime treniruotis. Yra įvairių niuansų. Jau nekalbu apie maniežus, kurių neturime arba jie seni ir neatitinka jokių standartų.

Į pasaulio čempionatą keliavo net trys Lietuvos disko metikai. Iš kairės: Martynas ir Mykolas Aleknos bei A.Gudžius (A. Pliadžio nuotr.).

Į pasaulio čempionatą keliavo net trys Lietuvos disko metikai. Iš kairės: Martynas ir Mykolas Aleknos bei A.Gudžius (A. Pliadžio nuotr.).

– Visus rezultatus apibendrinusi, kokį balą parašytumėte lengvaatlečiams už šį sezoną?

– Už šį sezoną parašyčiau devynetą. Kodėl ne dešimtuką? Kad būtų kur stiebtis. Dešimt būčiau parašiusi, jeigu pasaulio čempionate lūkesčius būtų pateisinę ir tie sportininkai, kurie galėjo tą padaryti. Kažkam nepavyko, nes pagal savo lygį gal turėjo kilti aukščiau, todėl vieną balą pasilieku neišpildytiems lūkesčiams. Bet bendrai vertinant, šis sezonas tikrai puikus. Nepamenu tokių metų, kad iš visų tarptautinių varžybų parsivežtume medalių. Gal patys užsikėlėme kartelę per aukštai – jeigu turėtume pasaulio čempioną, tai sakytume dešimt, tobula.

– Kitais metais laukia du svarbūs startai – Europos čempionatas ir Paryžiaus olimpinės žaidynės. Kiek galime tikėtis turėti olimpiečių?

– Siekiamybė – suburti ne mažesnę komandą nei pasaulio čempionate, o gyvenimas parodys. Turėti labai didelę komandą – sudėtinga. Dabar šiek tiek susilpnėjo mūsų ištvermės atstovai – maratonininkai, ėjikai, kurie sudarydavo didžiąją dalį rinktinės. Šiuo metu to neturime, bet atsirado kitų disciplinų atstovų.

– Kurie sportininkai jau Paryžiuje kausis dėl medalių, kurie teikia vilčių žvelgianti toliau – į Los Andželą?

– Nenurašykime A.Gudžiaus, jis dar tikrai pajėgus. Tikrai nenurašau L.Jasiūnaitės, E.Matusevičiaus, visų disko metikų. Bet negaliu kabinti medalių ir nenorėčiau to daryti. Labai linkėčiau matyti kuo daugiau atletų pusfinaliuose ir finaluose. Lengvojoje atletikoje tai jau labai aukštos vietos. Be to, kasmet galima sulaukti staigmenų – ir gerų, ir blogų.

D.Vasiliauskas ir A.Beniušytė (K. Štreimikio nuotr.).

D.Vasiliauskas ir A.Beniušytė (K. Štreimikio nuotr.).

Lietuvių medaliai svarbiausiose 2023 m. varžybose

Auksas

Europos jaunimo U23 čempionatas. Mykolas Alekna (vyrų disko metimas)

Sidabras

Europos žaidynės. Edis Matusevičius (ieties metimas)

Europos jaunimo U23 čempionatas. Greta Karinauskaitė (3000 m kliūtinis bėgimas)

Europos jaunimo U20 čempionatas. Rugilė Miklyčiūtė (šuolis su kartimi)

Europos jaunimo olimpinis festivalis. Danielius Vasiliauskas (200 m bėgimas)

Bronza

Pasaulio čempionatas. Mykolas Alekna (vyrų disko metimas)

Europos žaidynės. Andrius Gudžius (vyrų disko metimas)

Europos žaidynės. Greta Karinauskaitė (3000 m kliūtinis bėgimas)

Europos žaidynės. Gabija Galvydytė (1500 m bėgimas)

Europos jaunimo olimpinis festivalis. Aurėja Beniušytė (trišuolis)

2023 m. kritę ryškiausi Lietuvos rekordai

G.Karinauskaitė pagerino 3000 m kliūtinio bėgimo rekordą – 9 min. 26,88 sek.

Tomas Keršulis metų pradžioje pagerino du Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų rekordus. 200 m distanciją jis įveikė per 21,05 sek., 400 m – per 45,78 sek.

R.Miklyčiūtė iškovojo ne tik Europos U20 čempionato šuolio su kartimi rungties sidabrą, bet peršokusi 4,15 m aukštį pagerino net keturis Lietuvos rekordus – moterų, jaunimo, 19-mečių ir 18-mečių.

Septynkovės varžybose Taline Edgaras Benkunskas surinko 5937 taškus ir užfiksavo naują Lietuvos rekordą. Ankstesnis gyvavo net 15 metų.

Nors M.Alekna šalies rekordo neužfiksavo, bet šį sezoną diską metė įspūdingai toli – net 71 m. Tai jo asmeninis geriausias rezultatas.

Liepą pagerintas šalies 4×400 m vyrų estafetės rekordas – 3 min. 9,65 sek. Jo autoriai – Einius Trumpa, Matas Janarauskas, Lukas Sutkus ir T.Keršulis.

Lietuvos lengvaatlečiai pasaulio čempionate

Mykolas Alekna (disko metimas – 3 vieta)

Andrius Gudžius (disko metimas – 6 vieta)

Edis Matusevičius (ieties metimas – 8 vieta)

Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas – 14 vieta)

Ieva Zarankaitė (disko metimas – 14 vieta)

Martynas Alekna (disko metimas – 20 vieta)

Airinė Palšytė (šuolis į aukštį – 20 vieta)

Dovilė Kilty (trišuolis – 20 vieta)

Greta Karinauskaitė (3000 m kliūtinis bėgimas – 21 vieta)

Modesta Justė Morauskaitė (400 m – 24 vieta)

Gabija Galvydytė (800 m bėgimas – 29 vieta)

Aina Grikšaitė (trišuolis – 33 vieta)

Austėja Kavaliauskaitė (35 km sportinis ėjimas – 33 vieta)

Gediminas Truskauskas (200 m bėgimas – 39 vieta)

Loreta Kančytė (maratonas – 46 vieta)

Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas – diskvalifikacija)

 

 

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS