lt
en
KONTAKTAI

Geležiniai žmonės iki Tokijo olimpinių žaidynių stebuklo nesitiki

Lukas Prokopavičius ir Ugnė Paurytė (R. Lukoševičiaus nuotr.)

Nuotraukos autorius: Rokas Lukoševičius

Nors jėgas triatlono varžybose yra bandęs ne vienas mūsų šalies olimpietis, olimpinės žaidynės Lietuvos triatlonininkams – kol kas tik svajonė. Bet Lietuvos triatlono federacijos prezidentas Dainius Kopūstas tiki, kad vienas lietuvis Tokijo triatlono distancijoje vis dėlto kovos.

Geležinių žmonių sportas. Taip neretai pavadinamas triatlonas – 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse debiutavusi sporto šaka, kurioje atletai varžosi plaukdami, važiuodami dviračiu ir bėgdami.

Triatlono olimpiečių gretose mūsų šalies sportininkų kol kas nėra. Tačiau aukšto lygio tarptautinių varžybų metraščiuose galima rasti lietuviškų pavardžių.

Tautvydas Kopūstas (2014 m.), Titas Pumputis (2015 m.) ir Lukas Prokopavičius (2019 m.) yra tapę Europos jaunių (18–19 m.) čempionais. Ilgųjų nuotolių triatlono varžybose ne vieną trofėjų yra nuskynusi ir Alina Padleckaitė-Ranceva.

Vienu geriausių visų laikų Lietuvos triatlonininkų vadinamas T. Kopūstas savo titulų kolekcijoje turi ir Europos jaunių (iki 19 m.), ir jaunimo (20–24 m.) čempionato bronzos medalius, jaunimo (20–24 m.) pirmenybių sidabrą, Afrikos jaunimo čempionato sidabrą ir elito grupės bronzą.

Bet iš trijų Europos jaunių čempionų tik vienas L. Prokopavičius šiuo metu tęsia žygį olimpinės svajonės link. Pirmųjų Europos žaidynių dalyvis T. Kopūstas laikinai sustabdė sportininko karjerą ir pasauliniame reitinge dabar yra tik 842-as, o T. Pumputis nebesiekia profesionalaus sporto aukštumų, startuoja varžybose savo malonumui.

„Kol kas sunku pasakyti, ar Tautvydas grįš į profesionalųjį triatloną. Jis nenutolo nuo sporto – dirba su mėgėjais savo klube. Jo karjeros kreivė kilo staigiai. Tautvydas treniravosi ir studijavo Anglijoje, vėliau atstovavo Ispanijos klubui. Tačiau tuo viskas ir baigėsi, nes sportas – brangus, o į olimpinę rinktinę jis nepateko, buvo rezervo sąraše. Federacijai išlaikyti tokio lygio sportininką nerealu. Todėl jis nutarė pristabdyti karjerą. Dar bandė šiemet startuoti, tačiau pamatė, kad neišeina suderinti darbo ir profesionalaus sporto, nes normaliam pasirengimui nelieka laiko“, – paaiškina tituluoto atleto tėvas, Lietuvos triatlono federacijos (LTF) prezidentas D. Kopūstas.

Pasaulio reitinge aukščiausia vieta, kurioje yra Lietuvos vardas, – 348-oji. Tik prie jos – ne lietuviška, o ispaniška pavardė – Alberto Casillasas Garcia. Į mūsų šalį paskui savo mylimąją lietuvę atkeliavęs ispanas Lietuvos garbę gina nuo 2014-ųjų. Iš viso jis startavo jau daugiau nei pusšimtyje Tarptautinės triatlono sąjungos (ITU) varžybų ir penkis kartus kopė ant jų garbės pakylos. Tačiau jis neturi Lietuvos pilietybės, o pasiekti laimėjimai kol kas neleidžia tikėtis už ypatingus nuopelnus gauti lietuvišką pasą išimties tvarka. Be to, nei jis, nei joks kitas Lietuvos triatlonininkas neturi nė vieno 2018 m. prasidėjusios olimpinės atrankos reitingo taško.

Bet D. Kopūstas tiki, kad kitąmet Tokijuje bus Lietuvos atstovas. Tik jis startuos ne olimpinėse, o paralimpinėse žaidynėse.

Dainius Kopūstas

– Kokios Lietuvos triatlonininkų galimybės patekti į Tokijo olimpines žaidynes? – paklausėme D. Kopūsto.

– Galimybių beveik nėra. Nemanau, kad įvyks stebuklas ir per kitus metus kas nors sugebės pakilti reitinge taip aukštai, kad patektų į olimpines žaidynes. Mūsų sporto šakos atstovams olimpinė atranka vyksta pustrečių metų. Dauguma jau turi prisirinkę įskaitinių taškų ir juos pralenkti nerealu. Mes šiuo metu neturime tokio lygio sportininkų, kurie galėtų šauti į viršūnę.

Olimpinėse žaidynėse varžosi po 56 vyrus ir moteris. Tiesa, startuoja ne visi geriausieji, nes yra kvotos – net stipriausios šalys gali registruoti ne daugiau kaip tris atletus. Tačiau konkurencija ir taip milžiniška. O mes Lietuvoje kol kas neturime net rimtos vidinės konkurencijos.

Kur kas daugiau galimybių pasiekti paralimpinį kelialapį. Lietuvos atstovas Ernestas Česonis šiuo metu pagal reitingą yra labai arti dešimtuko, kuriam jo negalios kategorijoje atiteks bilietai į Tokiją. Jam gana realu per ateinančius metus, jeigu vyks varžybos, pakilti reitinge.

– Tai gal reikia žvelgti į 2024 m. Paryžiaus ar net 2028 m. Los Andželo olimpines žaidynes?

– LTOK olimpinės pamainos sąraše yra du mūsų sportininkai – Lukas Prokopavičius ir Ugnė Paurytė. Trečioji triatlonininkė iš šio sąrašo – Evelina Tomkevičiūtė – baigė Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnaziją ir nutarė nebetęsti sportinės karjeros.

Lukas šiemet irgi baigė R. Sargūno sporto gimnaziją. Kaip tęsis jo karjera – neaišku. Gimnazijoje sudarytos visos sąlygos sportuoti, o baigę mokyklą sportininkai jų netenka. Aukštojoje mokykloje jau sunku derinti sportą ir mokslus, nes ten jokių išskirtinių sąlygų nėra. Jis perspektyvus, progresuojantis. Jei būtų didesnė konkurencija, progresuotų dar greičiau.

Taip pat yra perspektyvi mergina Ugnė Paurytė. Jai dar tik penkiolika, iš jos gali išaugti pajėgi triatlonininkė. Ugnė irgi mokosi R. Sargūno gimnazijoje ir dirba su treneriu Vidmantu Urbonu.

Bet galvodami apie perspektyvas susiduriame su labai didele problema. Pastaruosius aštuonerius metus išvežame mūsų sportininkus į visas svarbiausias tarptautines varžybas. Žinoma, jei turime atletą, pasiekusį pakankamą lygį. Sportininkams suteikiame tikrai ne blogesnius dviračius ir aprangas, nei turi pasaulio elitas. Ir viso to tikrai negalėtume padaryti be Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pagalbos. Tačiau valstybės dėmesys yra labai menkas, po Kūno kultūros ir sporto departamento pradėtų reformų viskas ritasi žemyn, todėl negalime išlaikyti net savo lyderių.

– Kokia triatlono geografija Lietuvoje?

– Trys klubai, kuriuose treniruojasi vaikai, yra Panevėžyje. Vilniuje yra keli klubai. Vienas – „Ruoniai“ – ruošia jaunus sportininkus, kitų jaunieji auklėtiniai niekada nedalyvauja LTF varžybose. Taip pat vienas klubas yra Kaune. Iš viso yra penki centrai, rengiantys jaunuosius triatlonininkus. Taip pat triatlonui skirtos aštuonios vietos R. Sargūno sporto gimnazijoje.

– Kokios triatlonininkų treniruočių sąlygos Lietuvoje?

– Kaip panevėžietis galiu pasakyti, kad čia sąlygos tikrai neblogos. Panevėžyje mes turime pakankamai laiko baseine. Kiek sunkesnė padėtis kituose miestuose. O kalbant apie kitas rungtis, tai žiemos pas mus nėra šaltos, važiuoti dviračiu ir bėgioti galima ilgai. Sąlygos yra, nėra vaikų, norinčių sportuoti. Ne mes vieni su tuo susiduriame.

– Jaunuosius triatlonininkus treniruojantis V. Urbonas yra legendinis ultratriatloninkas. Ar ultratriatlonas dar gyvuoja Lietuvoje?

– Panevėžyje pernai vyko dvigubo ultratriatlono pasaulio čempionatas. Bet tai yra Tarptautinės ultratriatlono asociacijos (IUTA), o ne Tarptautinės triatlono sąjungos varžybos.

ITU, kaip ir Lietuvos triatlono federacija, vienija giminingas sporto šakas: olimpinį triatloną, sprintą, kroso triatloną, akvatloną, duatloną. Yra ir ilgojo nuotolio varžybos, bet jose nėra tokių distancijų, kaip „Ironman“ ar dar ilgesnių.

Pastaruoju metu Tarptautinė triatlono sąjunga ir „Ironman“ organizacija dažnai bendradarbiauja, tad reikia tikėtis, kad ateityje bus daugiau bendrų renginių.

Ernestas Česonis (R. Lukoševičiaus nuotr.)

Ernestas Česonis (R. Lukoševičiaus nuotr.)

– Kokias varžybas šiemet rengia LTF?

– Iš viso – ketverias. Jau vyko šalies akvatlono, triatlono ir triatlono sprinto čempionatai, rugsėjo 26 d. numatytas Lietuvos duatlono čempionatas. Be to, LTF nare esanti Lietuvos triatlono taurė rengia savo varžybas, kurios sutraukia ne tik daug mėgėjų, bet ir elitinių šalies sportininkų.

– Kas yra duatlonas ir akvatlonas?

– Duatlono varžybose dalyvaujantys atletai bėga, važiuoja dviračiu ir vėl bėga. O akvatlono – plaukia ir bėga.

– Ar triatlono, akvatlono ir duatlono varžybose dalyvauja tie patys sportininkai?

– Dauguma – tie patys. Gal duatlono varžybose daugiau susirenka buvusių bėgikų ir dviratininkų, nes dažnai būna, kad geri dviratininkai prastokai plaukia, todėl jie renkasi duatloną. Akvatloną labiau pamėgę plaukikai.

– O kurių daugiausia ateina į triatloną – buvusių bėgikų, plaukikų ar dviratininkų?

– Sunku pasakyti. Jei imtume bendrai Lietuvoje vykstančias triatlono ir jam giminingų šakų varžybas, jose dalyvauja apie 800 žmonių. Iš jų gal pusė nėra nei plaukikai, nei dviratininkai, nei bėgikai. Gal kažkada lankė treniruotes, bet nesportavo profesionaliai. O triatloną žmonės renkasi norėdami sveikai gyventi, įveikti išsikeltus iššūkius.

– Gal Lietuvoje yra žinomų sportininkų, savo kelią pradėjusių nuo triatlono?

– Olimpietis penkiakovininkas Justinas Kinderis net yra dalyvavęs triatlono Europos čempionato jaunimo komandų varžybose. Jaunystėje keliose varžybose startavo ir dviratininkas Ignatas Konovalovas.

Šių metų Lietuvos triatlono čempionate Trakuose jėgas išbandė dar trys LTeam sportininkai – irkluotojai olimpinis vicečempionas Saulius Ritteris, Ieva Adomavičiūtė, penkiakovininkė Ieva Serapinaitė, tačiau jie startavo ne pagrindinėje olimpinėje distancijoje. Galima paminėti ir dviratininkę Oliviją Baleišytę, kuri į dviračių sportą atėjo iš triatlono.

Akivaizdu, kad Veisiejuose buvo daugiau nei geeera, tad gal pratęsiame ir jau rugsėjo 5⃣ dieną pasimatome Druskininkų…

Posted by Lietuvos Triatlono Taurė on 2020 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

IŠ ARČIAU

Olimpinėse žaidynėse asmeninių triatlono varžybų dalyviai rungiasi vadinamojoje olimpinėje distancijoje, kurią sudaro 1500 m plaukimas, 40 km važiavimas dviračiu ir 10 km bėgimas. Be to, Tokijuje pirmą kartą vyks triatlono mišrios estafetės varžybos. Jose komandas sudarys po du vyrus ir moteris. Kiekvienas jų plauks 300 m, 8 km važiuos dviračiu ir 2 km bėgs.

ITU triatlono varžybose rengiamos ir sprinto lenktynės: 750 m plaukimas, 20 km dviračiu, 5 km bėgimas. Be to, ITU rengia ilgųjų nuotolių varžybas, kuriose įveikiama dviguba arba triguba olimpinė distancija.

Pasaulyje labai populiarios „Ironman“ varžybos, kurias rengia Tarptautinė triatlono korporacija. Jų dalyviai plaukia 3,9 km, važiuoja dviračiu 181 km ir bėga klasikinio maratono distanciją – 42 km 195 m.

Ištvermingiausieji renkasi ultratriatloną, kurio klasikinė distancija yra tokia pati kaip ir „Ironman“. Bet vyksta ir dvigubo, trigubo, keturgubo, dešimties dienų ir t.t. ultratriatlono varžybos. Jose pasaulio čempionais yra tapęs ne vienas lietuvis.

Ilgiausio ultratriatlono – net 41 dienos – pasaulio rekordas nuo 2015 m. priklauso prancūzui Ludovicui Chorgnonui – 533 val. 41 min.

Teksto autorius: Marius Grinbergas („Olimpinė Panorama“)

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS