Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje - ir sveikatai, ir socializacijai

2021 m. sausio 19 d.

stopkadras iš filmo „Vilis“

„Senstame – kas toliau?“ – tokį klausimą uždavė diskusijos dalyvės, kalbėjusios apie vyresnio amžiaus žmonių santykį su savimi, judėjimu ir bendruomene.

Diskusiją įkvėpė „Sporto kino festivalyje“ rodytas filmas „Vilis“, kuriame pasakojama ledo ritulį 1958 metais pakeitusio Willie O‘Ree istorija. Nors jame pagrindinis akcentas – kova su rasizmu, tačiau filmo herojus, net ir būdamas garbaus amžiaus, tęsia savo aktyvią veiklą, įkvepia jaunimą ir yra tapęs stipriausios pasaulio ledo ritulio lygos NHL ambasadoriumi.

Diskusijos dalyvės – Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotoja, VU dėstytoja, sociologė ir senėjimo tyrinėtoja Dr. Gražina Rapolienė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro fizinio aktyvumo programų koordinatorė, kineziterapeutė Milda Navaslauskaitė ir Mažeikių lopšelio-darželio „Buratinas“ fizinio ugdymo mokytoja ekspertė, Olimpinių vertybių ugdymo programos mokymų vadovė Roma Gydrienė – vienbalsiai sutiko, kad į bendrą mūsų visuomenės gyvenimą kur kas aktyviau turėtų įsitraukti bei savo patirtimi dalintis ir vyresniojo amžiaus Lietuvos gyventojai.

„Mūsų neseniai atlikas tyrimas rodo, kad tik maždaug dešimtadalis vyresnio amžiaus žmonių, kurie gyvena vieni, dalyvauja veiklose – teatrai, kino teatrai, sportas, muziejai ir t.t. O daugiau nei pusė apsiriboja vieną kartą per metus nueiti pas ką nors į svečius ar savo namuose priimti ką nors. Tad socialinė veikla yra vegetacinėje būsenoje, – niūria statistika dalinosi G. Rapolienė. – Socialinis gyvenimas yra sveikatos dalis. Žmonėms reikia žmonių – tai ir pripažinimas, ir grįžtamasis ryšys ir buvimas naudingu, ir geresnė savijauta, ir daugybė kitų dalykų.“

Anot pašnekovių, ši atskirtis – ir pačių senjorių iniciatyvos trūkumas, ir visuomenės yda. Gražinos teigimu, diskriminacija amžiaus atžvilgiu prasideda dar darbo rinkoje, žmogui įžengus į trečią ar ketvirtą dešimtį. O štai R. Gydrienė, kalbėdama apie šią stigmą, palietė esminį klausimą.

„Kiekvienas amžius yra gražus ir kiekviename amžiuje mes galime pasiekti savo tikslų. Žmonės sako „pensijinis amžius“. Mane tai truputį žeidžia. Kuris čia dabar tas amžius skaitosi – ar kai pinigus moka, ar kai į pensiją išeini visu savo fiziniu kūnu, visu judėjimu? Juk būna, kad vienas išeina jau 25 metų, o kitas ir būdamas 80-ies dar neišeina“, – taikliai pažymėjo mokytoja.

Pasaulyje gerėjant gyvenimo sąlygoms, natūraliai ima ilgėti ir žmonių gyvenimo trukmė, todėl, anot M. Navaslauskaitės žmonės turėtų daugiau dėmesio kreipti į kokybiško gyvenimo trukmę.

„Sėdėjimas yra naujasis rūkymas, – sako Milda. – Moksliškai įrodyta, kad fiziškai pasyviems žmonėms, kurių vis daugėja šiuolaikinėje visuomenėje, tai yra kaip greitkelis į širdies ir kraujagyslių ligas. Yra ir daugiau ligų, kurių būtų galima išvengti, jeigu mes daugiau rūpintumėmės savo gyvensena. Žinoma, fizinis aktyvumas yra tik viena iš sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių, bet šiuolaikinėje visuomenėje – labai svarbi.“

„75-80 procentai sveikatos priklauso nuo mūsų. Kuo jaunesni tai suprasime – tuo daugiau kokybiškų gyvenimo metų turėsime“, – pridėjo ji.

„Vyresniame amžiuje aktyvūs išlieka tie, kurie jau ir anksčiau turėjo įprotį būti aktyvūs. Jeigu norime sveikos ir judrios senatvės, turime tuo pradėti rūpintis kur kas anksčiau“, – pritarė ir Dr. G. Rapolienė.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytas gaires, norint, kad sveikata neblogėtų, suaugusiam žmogui per dieną reikia skirti bent 30 minučių aktyviai fizinei veiklai. Vaikams – nuo valandos iki dviejų. Tiesa, norint, kad sveikata dar ir pagerėtų, šiuos skaičius reikėtų padvigubinti.

„Anksčiau šeimos gydytojams trūkdavo žinių. Jeigu žmogus skųsdavosi sąnarių skausmais ar padidėjusiu kraujospūdžiu, kas vyresniame amžiuje yra labai dažnas atvejis, anksčiau gydytojai liepdavo riboti fizinį aktyvumą, o dabar priešingai – rekomenduojama taikyti fizininį aktyvumą, kad šias fizines būkles stabilizuoti ar netgi pagerinti“, – pabrėžė M. Navaslauskaitė.

Visą diskusiją rasite čia

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS