lt
en
KONTAKTAI

Ekstremalus snieglentininkų kelias svajonės link

Nuotraukos autorius: Asmeninio archyvo nuotr./ Patricija Ivanovaitė

Nors snieglenčių ir kalnų slidžių entuziastų tarp lietuvių kasmet daugėja, profesionalius snieglentininkus mūsų šalyje galima suskaičiuoti ant pirštų. Šios sporto šakos lyderis – Motiejus Morauskas, kurio pėdomis užsimojo sekti ir šešiolikmečiai Patricija Ivanovaitė ir Luke‘as Putys-Gallagheris.

Kaunietė P.Ivanovaitė snieglenčių sportu susižavėjo prieš kelerius metus, išvydusi šios sporto šakos asų pasirodymus Pjongčango olimpinėse žaidynėse. „Iškart žinojau, kad patiks, nors nė karto dar nebuvau bandžiusi“, – prisimena kaunietė, kuri tąkart nieko nelaukdama susirado „Hate Hard Snow“ mokyklą ir ėmėsi darbo. Iš tiesų patiko. Ir iš Kauno jos kelias pradėjo vis dažniau driektis į Druskininkus, kur uždaroje „Snow arenoje“ treniravosi.

Šeimoje, be Patricijos, šio sporto nekultivuoja daugiau niekas. Tačiau ekstremaliu sportu susižavėjusios dukters tėvai nepuolė atkalbinėti. „Tik bandė kuo daugiau apsaugų uždėti, – šypteli Patricija. – Ir visada palaikė.“

Pastaruoju metu mergina treniruojasi ne tik Druskininkuose, bet ir Vilniuje bei Ignalinoje. „Treniruočių grafiko aiškaus neturime, bet kai tik yra proga – treniruojuosi. Būna dienų ir net mėnesių, kad visai netenka čiuožti, ypač per karantiną. Tada sportinę formą bandau palaikyti tam tikrus pratimus atlikdama namie. Arba Kaune susirandu kokį kalną, įtvirtinu vamzdį ir truputį pavažinėju. Arba pralaukiu ir tada jau normaliai pasitreniruoju ten, kur yra galimybės“, – apie treniruočių sąlygas Lietuvoje, kurioje žiemos ne kasmet lepina taip kaip šiemet, pasakoja sportininkė.

Beje, ieškodama galimybių treniruotis Kaune Patricija su tėčiu vasarą kieme buvo pasistačiusi ir gana nemažą trampliną iš medžio ir specialios dangos. „Su tėčiu vamzdį patys buvome susidėję iš dalių, bet nepasiteisino, – prisimena snieglentininkė. – Tad jeigu kur važiuoju, pasiimu kokį draugą, kuris turi kokį vamzdį, o pati jo neturiu, nesivežioju.“

Šį rudenį jau trečią kartą P.Ivanovaitė turėjo galimybę treniruotis Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) organizuojamoje stovykloje, į kurią kviečiami sportininkai iš tų šalių, kuriose snieglenčių sportas nėra itin populiarus ir išplėtotas. FIS apmoka keliones ir leidžia jauniesiems snieglentininkams tobulėti. Tokios stovyklos rengiamos dukart per metus – rudenį Olandijoje ir pavasarį Šveicarijoje.

 „Nors Olandijoje uždara arena kaip Druskininkuose, ten daug didesnis parkas, snieglenčių sporto kultūra daug geriau išplėtota. Todėl ten treniruotės buvo aukštesnio lygio nei Lietuvoje“, – galimybe tobulėti užsienyje džiaugiasi šešiolikmetė.

P.Ivanovaitė savo meistriškumą kelia dviejose rungtyse – akrobatinio nusileidimo („Slopestyle“) ir didžiojo šuolio („Big air“). Mėgstamiausia – pirmoji, Patricijai labiausia patinka slysti vamzdžiu. Tuo tarpu „Big air“ rungtis, kaip prisipažįsta, jai dar tamsus miškas. O tamsus dėl to, kad ant tramplinų ji turi nedaug patirties.

Netikėtas debiutas

Kelis sezonus sportuojanti Patricija sugebėjo patekti į olimpinės pamainos sportininkų sąrašus. Šį sausį jos turėjo laukti mažasis olimpinis debiutas – startas Europos jaunimo olimpiniame festivalyje. Deja, koją kyštelėjo pasaulinė pandemija, dėl kurios Europos jaunimo olimpinis žiemos festivalis iš sausio perkeltas į gruodį. Taigi pirmasis olimpinis startas tarp bendraamžių atidėtas bemaž metams.

Bet debiutas buvo, nors ir neolimpinis. Šešiolikmetė kaunietė savo jėgas pirmąkart išmėgino Europos snieglenčių sporto taurės etape, kuris vasario pradžioje buvo surengtas Serbijoje. Startas šiose varžybose tapo staigmena jai pačiai.

„Nesitikėjau, kad Serbijoje dalyvausiu varžybose. Treneris gal ir žinojo, bet apie tai nekalbėjome – man buvo savaime suprantama, kad nedalyvausiu. Bet treneris pasakė, kad startuosiu“, – apie staigmeną pasakoja trenerio Pauliaus Morkūno auklėtinė, į Serbiją atkeliavusi iškart po Šiaurės Makedonijoje vykusių FIS varžybų, kurios jai, kaip vėliau paaiškėjo, tapo savotišku apšilimu prieš Europos taurės etapą.

Europos taurės etape kaunietė kalnų nenuvertė. Serbijoje jos mėgstama akrobatinio nusileidimo rungtis buvo atšaukta dėl oro sąlygų, tad savo jėgas išbandė tik tarp „Big air“ rungties dalyvių.

„Nesijaučiau labai užtikrinta ir nelabai dar pasiruošusi tokioms varžyboms esu. Pasirodžiau gan silpnai, nes šokau per mažesnį „kikerį“ – už tai daug taškų neduoda, – savo pasirodymą vertina Patricija, kuri šiose varžybose liko devinta ir varžovių neaplenkė. – Per didesnį dar nešokinėju, nes trūksta patirties. Nesitreniruoju ant tokių.“

Šokdamas per mažesnį sniego trampliną, dar „kikeriu“ vadinamą, sportininkas pakyla į 3–4 metrų aukštį, o štai per didesnį – net apie 15–16 m. „Be to, ant didesnio „kikerio“ pirmiausia yra greičio skirtumas – reikia labai dideliu greičiu atšliuožti, o ant mažesnio greičio ne tiek daug reikia“, – subtilybes paaiškina jaunoji snieglentininkė.

Varžybas Šiaurės Makedonijoje Patricijai primins du sidabriniai medaliai, kuriuos ji pelnė abiejose rungtyse. Ir gal tai bus įkvėpimas rengiantis kovą jos laukiančiam rimtam išbandymui – pasaulio jaunimo čempionatui.

Naudingos pamokos

Luke‘as Putys-Gallagheris.

Luke‘as Putys-Gallagheris.

Luke‘as Putys-Gallagheris tik paskutinę vasario dieną susikrovė daiktus ir iš Austrijos grįžo į Druskininkus. Austrijoje Lietuvos snieglentininkas du mėnesius treniravosi drauge su Didžiosios Britanijos komanda ir jos treneriu. Luke‘as džiaugiasi gavęs tokią galimybę, nes pirmiausia toje šalyje turėjo visas technines galimybes kelti savo meistriškumą. Darbas vyko kur kas didesniu tempu nei Lietuvoje: šešias dienas per savaitę jis nuo 10 iki 16 val. plušėjo treniruotėse lauke ant kalno.

„Ant kalno – daug geriau, – nedaugžodžiauja snieglentininkas, Druskininkuose treniruotis galintis tik „Snow arenoje“. – Ten daug „kikerių“, jie daug geresni, ten smagu“, – įspūdžius žėrė Luke‘as, Lietuvoje besitreniruojantis 3–4 kartus per savaitę.

Kita vertus, treniruočių partneriai britai buvo aukštesnio meistriškumo, bet tobulėti su pajėgesniais komandos draugais – taip pat dovana.

Tad gerai padirbėjęs Austrijoje Lietuvos snieglentininkas nekantrauja išmėginti jėgas varžybose. Kol kas tokių galimybių Luke‘as nelabai turėjo, varžybose jis yra dalyvavęs tik vienąkart – prieš metus tuose pačiuose Druskininkuose. Didelės varžybų patirties neturintis šešiolikmetis iškart bus įmestas tarp pajėgiausių bendraamžių – jėgas tikrinsis pasaulio jaunimo čempionate, kuris kovą vyks Rusijoje.

„Bus dar varžybos Austrijoje, Šveicarijoje ar Italijoje“, – planus dėlioja snieglentininkas. O gruodį, kaip ir P.Ivanovaitės, jo lauks nukeltas olimpinis debiutas Europos jaunimo olimpiniame festivalyje.

Kol kas Luke‘as neturi daug patirties pasirodymus rengti nuo sniego tramplinų, tad tvirčiau jaučiasi akrobatinio nusileidimo rungtyje. Bet patirtis – įgyjamas dalykas, tereikia atkaklumo ir laiko. „Nesu daug bandęs šliuožti nuo „kikerių“, bet kiek bandęs, tai visai gerai man sekėsi“, – optimistiškai nusiteikęs vaikinas.

Jis jau žino, kad šių metų pabaigoje – lapkritį ir gruodį jis vėl grįš treniruotis į Austriją. Luke‘o tikslas vienas – jis nori dalyvauti olimpinėse žaidynėse. O labiausiai jam labai patinka, kaip snieglentę valdo Marcusas Klevelandas iš Norvegijos.

Tėvo pėdomis

Šešiolikmetis Luke‘as snieglenčių sportu susidomėjo prieš ketverius metus, o rimčiau užsiima porą metų.

„Mano tėtis važinėdavo snieglente. Iš pradžių pradėjau su slidėmis, bet nelabai domino, tad pabandžiau su snieglente kaip tėtis ir patiko“, – pasakoja vaikinas. Tiesa, iš Šiaurės Airijos kilęs sportininko tėvas triukų snieglente neatlieka, tiesiog šliuožia. O štai sūnų jie paviliojo: „Turėjau „Snow arenos“ trenerį, jis padėjo man suprasti, kaip juos atlikti. Tada susitikau su Pauliumi (treneriu Morkūnu – aut. past.) ir nuo to susitikimo viskas prasidėjo.“

Nors mamai truputį neramu dėl ekstremalaus jo sporto, ji sūnaus nestabdo ir pasirinktame kelyje palaiko.  

M.Morauskas su savo tėvu ir treneriu A.Morausku.

M.Morauskas su savo tėvu ir treneriu A.Morausku.

Lyderis

Šiuo metu geriausias Lietuvos snieglentininkas yra 18-metis Motiejus Morauskas.

Tėvo Artūro Morausko treniruojamas sportininkas 2019 m. iškovojo Europos jaunimo olimpinio festivalio sidabrą. O 2020 m. vasario 15-oji jo sportiniame dosjė pažymėta aukso raidėmis – lietuvis pirmą kartą karjeroje tapo Europos taurės varžybų etapo nugalėtoju. Abu svarbiausi ligšioliniai jo laimėjimai iškovoti „Big air“ rungtyje.

Šį sezoną M.Morauskas jau pelnė du sidabro medalius. Abu Šiaurės Makedonijoje vykusių FIS varžybų akrobatinio nusileidimo rungtyje.

Sportininkas prisipažįsta, kad jo tikslas – Pasaulio taurės varžybose patekti tarp 30 geriausių didžiojo šuolio ir akrobatinio nusileidimo rungčių dalyvių. Būtent ši pozicija leistų jam kvalifikuotis į olimpines žaidynes.

Dabar M.Morauskas rengiasi kovo 7 d. Aspene (JAV) startuosiančiam snieglenčių sporto pasaulio čempionatui.

 

Teksto autorius: „Olimpinė panorama“

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS