lt
en
KONTAKTAI

Daina Gudzinevičiūtė: „Tai buvo metai, kurių niekada nepamiršime“

2020-ieji privertė ieškoti kitokių sprendimų, prisitaikyti ir iš naujo įvertinti prioritetus. Apie tai, kokie praėję metai buvo sporto bendruomenei, „Olimpinė panorama“ kalbasi su olimpine čempione, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente Daina Gudzinevičiūte.

– Prezidente, ką matote žvelgdama atgal į 2020-uosius?

– Matau metus, kurių turbūt niekada nepamiršime. Tai buvo ypač sudėtingas laikas visai sporto bendruomenei: nuo nukeltų Tokijo olimpinių žaidynių, atšauktų varžybų, sudėtingų treniruočių sąlygų iki slegiančios nežinomybės dėl ateities.

Mūsų biudžetas 95 proc. priklauso nuo UAB „Olifėja“ loterijų bilietų pardavimo. Dar balandį baiminomės, kad biudžete gali atsiverti net 2 mln. eurų skylė. Laikui bėgant pardavimo rodikliai grįžo į vėžes, bet nuostolių vis tiek patyrėme. Sumažinome LTOK administracines išlaidas, kai kurių projektų finansavimą, tačiau noriu dar kartą pasidžiaugti, kad mums pavyko įvykdyti sportininkams ir federacijoms duotą pažadą – finansavimas juos pasiekė nesumažėjęs ir laiku.

Prasidėjus antrajai pandemijos bangai bilietų pardavimai vėl ėmė kristi.

Iš kitos pusės, ši situacija mus daug ko išmokė, privertė iš naujo permąstyti, kas svarbu, ir įvertinti dalykus, kuriuos priimdavome kaip duotybę. Buvome įpratę nevaržomai judėti, rinktis iš daugybės veiklų, renginių, varžybų. Ir staiga vieną dieną šios laisvės netekome. Natūralu, kad išgyvenę tokią patirtį žmonės ėmė labiau vertinti tai, ką anksčiau laikė savaime suprantamu dalyku.

– Pandemijos metu padidėjo dėmesys sveikai gyvensenai ir judėjimui.

– Pandemija tikrai privertė atkreipti didesnį dėmesį į asmeninį ir visuomenės fizinį aktyvumą. Tarptautinis olimpinis komitetas ir Pasaulio sveikatos organizacija ėmė dar stipriau propaguoti sveiką gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, sportą ir aktyvų poilsį. Tyrimai rodo, kad sportas padeda palaikyti ne tik fizinę, bet ir gerą psichologinę, emocinę savijautą. Būtent dėl to sportas bei aktyvi fizinė veikla, ko gero, yra pigiausia priemonė gerai visuomenės sveikatai užtikrinti.

– Šie metai ypatingi ir tuo, kad pirmą kartą istorijoje buvo nukeltos olimpinės žaidynės. Kokios įtakos tai turėjo olimpinei bendruomenei?

– Olimpinių žaidynių nukėlimas – ilga ir sudėtinga procedūra. Kad pavyktų tokį projektą įgyvendinti, susivienyti turėjo visi: žaidynių šeimininkai, organizatoriai, nacionaliniai olimpiniai komitetai ir sportininkai. Būtent sportininkams tai buvo didžiausias iššūkis.

Aukščiausio lygio sportininkai treniruotes planuoja atsižvelgdami į olimpinį ketverių metų ciklą, o aukščiausią sportinę formą pasiekia būtent svarbiausių startų metu. Šiemet ši sistema griuvo. Prisidėjo dar vieneri metai ir teko spręsti klausimą, kaip keisti treniruočių procesą. LTOK sportininkų komisija šia tema surengė seminarą su olimpinės rinktinės gydytoju Daliumi Barkausku ir sporto psichologu Andriumi Liachovičiumi, dirbančiu su olimpiečiais.

Ir pirmojo, ir antrojo karantino metu artimai bendraujame su sportininkais, palaikome juos ir stengiamės padėti.

– Vilniuje gyvenantys sportininkai susidūrė su sunkumais, kai sugriežtinus karantiną buvo uždarytas Fabijoniškių baseinas. Kaip pavyko šią problemą išspręsti?

– Bendromis pastangomis. Sportininkai yra didžiausias mūsų prioritetas, todėl kai sužinojome, kad bus uždaromas Fabijoniškių baseinas ir olimpinėms žaidynėms besiruošiantys atletai neteks treniruočių bazės, sunerimome ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ėmėme ieškoti sprendimo. Džiaugiuosi, kad biudžete pavyko rasti lėšų baseinui išlaikyti ir sausį sportininkai toliau galės jame treniruotis.

– Kaip šiais metais buvo įgyvendinami LTOK projektai?

– Noriu pasidžiaugti mūsų komanda, kuri įrodė, kad net sudėtingiausios sąlygos jos nesustabdys. Metų pradžioje vyko tradicinis „LTeam“ žiemos festivalis Druskininkuose, kaip ir kasmet sulaukęs didelio susidomėjimo. Tai, ko gero, šiemet vienintelis mūsų renginys, kuriam pandemija neturėjo įtakos. Į Olimpinės dienos šventę kasmet žmonės suvažiuoja iš visos Lietuvos. Paradoksalu, bet šiemet virtualiame lietuviškos olimpinės mylios bėgime dalyvavo lietuviai iš viso pasaulio. Tie 1988 metrai tapo vienybės sunkiu metu simboliu.

Olimpinio švietimo projektai taip pat persikėlė į virtualią erdvę. Sustabdžius Lietuvos mokyklų žaidynes ir Lietuvos mažųjų žaidynes stengėmės įkvėpti vaikus ir tėvelius judėti namie ir palaikyti pedagogus. Sezoną virtualiai užbaigė ir Britų tarybos Lietuvoje inicijuoto projekto „Svajonių komandos“ dalyviai.

Pradinukams skirtas projektas „Olimpinis mėnuo“ šiemet sulaukė kaip niekada daug dėmesio, o dalyvių buvo net 62 proc. daugiau nei pernai. Esame labai dėkingi Lietuvos mažųjų žaidynių globėjai pirmajai poniai Dianai Nausėdienei, kuri prisideda prie švietimo projektų. Jos palaikymas labai svarbus pedagogams, dirbantiems šiuo sunkiu metu.

Tradicinis Sporto kino festivalis šiemet siekė įkvėpti pozityvumo ir bent šiek tiek išsklaidyti slogią nuotaiką. Tūkstančiai žmonių internetu žiūrėjo nemokamus filmus.

Džiaugiuosi ir „HeForShe“ projektu, kurį mums pavyko šiemet įgyvendinti. Kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamo projekto metu papasakojome penkias įkvepiančias istorijas apie palaikymo reikšmę sportuojančioms ir sporto srityje dirbančioms moterims.

Šiemet aktyviai veikė LTOK sportininkų komisija, rengusi atletams seminarus asmeninio tobulėjimo tema. Stengiamės, kad sportininkai kuo aktyviau įsitrauktų į sprendimų priėmimą, todėl skatinome juos aktyviai dalyvauti sportininkų rinkimuose į LTOK generalinės asamblėjos narius. Pagal atnaujintus Sportininkų komisijos nuostatus, suderintus su TOK, sportininkai komisijoje turės penkis renkamus ir keturis skiriamus atstovus, todėl pirmą kartą vyko rinkimai į LTOK sportininkų komisiją, į kurią savo atstovus rinko patys atletai.

– Vis dėlto šiemet nusprendėte atsisakyti tradicinių „LTeam“ apdovanojimų.

– „LTeam“ apdovanojimai – didelė šventė, kurios kasmet laukia visa Lietuvos sporto bendruomenė. Vis dėlto šiais metais dėl objektyvių priežasčių nusprendėme šių rinkimų atsisakyti. Buvo nukeltos olimpinės žaidynės, galėjo vykti tik nedidelė dalis tarptautinių sporto varžybų. Ne visi sportininkai turėjo vienodas sąlygas treniruotis ir varžytis, todėl tokiu metu rengti rinkimus būtų nesąžininga.

– Ko sporto bendruomenei palinkėtumėte kitais metais?

– Kitų metų laukiu nusiteikusi pozityviai. Visi kartu ruošiamės ne tik Tokijo olimpinėms žaidynėms, bet ir kasmetiniams bei naujiems projektams. Jau kitų metų pradžioje bendradarbiaudami su dar keturiais Europos nacionaliniais olimpiniais komitetais pradėsime projektą, skirtą moterų lyderystei skatinti, kurį finansuos Europos Komisija. Labai tuo džiaugiuosi.

Noriu padėkoti visai sporto bendruomenei už bendradarbiavimą ir susitelkimą. Mūsų rėmėjams ir partneriams, kuriais galime pasikliauti net sunkiausiu metu. Labai tai vertiname. Ir, žinoma, LTOK komandai, kurios meilė darbui ir užsidegimas kuria pokyčius.

Noriu visiems palinkėti jaukių, sveikų ir saugių švenčių. Saugokime save ir vieni kitus.

 

Teksto autorius: „Olimpinė panorama“

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS