lt
en
KONTAKTAI

B. Virbalytės pokalbis su pradinukais – apie sutiktą U. Boltą, greičiausius kilometrus ir stebuklingus batelius

Brigita Virbalytė-Dimšienė

„Sportuokite, aktyviai leiskite bent valandą per dieną. Nebūtinai tapsite profesionaliais sportininkais, bet sportas suteiks gerą savijautą ir nuotaiką visai dienai. O galbūt kažkurią dieną čia sėdėsite vietoje manęs“, – sakė vienai dienai pradinukų mokytoja tapusi olimpietė Brigita Virbalytė.

Daugkartinė Lietuvos sportinio ėjimo čempionė ir rekordininkė dalyvavo projekto „Olimpinis mėnuo“ dalyviams skirtoje pamokoje su olimpiečiais. Pamokos tema – fizinis aktyvumas.

„Olimpinis mėnuo“ – jau trečią sezoną vykstantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto projektas, skirtas pradinių klasių moksleiviams. 

Rugsėjo 28 – spalio 23 dienomis vyksiančios iniciatyvos tikslas – skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir supažindinti su sveikos gyvensenos principais. Šiais metais projektą „Olimpinis mėnuo“ sudaro keturios temos: fizinis aktyvumas, sveika mityba, vaiko gerovė ir kokybiškas poilsis. Kiekvienai jų skiriama savaitė.

Per dieną – 50 tūkst. žingsnių

Pirmąją „Olimpinio mėnesio“ pamoką pradinukams vedusi B. Virbalytė pasidžiaugė, kad pagrindinį sezono tikslą įvykdė – rugsėjį Alytuje vykusiose sportinio ėjimo varžybose iškovojo kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes, kuri dėl koronaviruso pandemijos buvo nukelta į 2021 metus.

„Kelis paskutinius metus mane kankino trauma. Tai buvo tikrai sunkus etapas, bet aš sugrįžau, jaučiuosi puikiai ir galėsiu vėl siekti aukštų rezultatų“, – sakė lengvaatletė. 20 km distanciją Dzūkijos sostinėje ji įveikė per 1 val. 30 min. 54 sek. ir 6 sek. pranoko Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą.

Smalsių vaikų paklausta, ar ėjikai visur vaikšto pėsčiomis, B. Virbalytė nusišypsojo – kadangi gyvena už Vilniaus, tenka važiuoti automobiliu, tačiau kasdien turi dvi treniruotes, per kurias kartais „surenka“ net 50 tūkst. žingsnių.

„Į mokyklą skubančius vaikus gal ir galime vadinti ėjikais, bet ne sportinio ėjimo atstovais. Čia reikalinga speciali ėjimo technika, kuri nėra sudėtinga, tačiau reikia laikytis dviejų taisyklių. Pirmoji – vertikaliai statant koją ji turi būti ištiesta. Antroji – visada viena koja turi būti ant žemės. Taisyklių negalime pažeidinėti“, – pasakojo sportininkė.

Vietoje 2 savaičių – 22 metai

Kelionė į didįjį sportą Brigitai prasidėjo dar mokykloje, kur būdama aktyvi mergaitė, ji patraukė dėmesį ir buvo pakviesta į lengvosios atletikos treniruotes.

„Kai atėjau, galvojau, kad bėgiosiu, bet treneris gudriai mane apgavo, pasiūlė pabandyti sportinį ėjimą, nes po 2 savaičių vienoms varžyboms reikėjo mergaitės. Tai tos dvi savaitės tęsiasi jau 22 metus, – juokėsi B. Virbalytė. – Kai buvau traumuota, plaukiojau, važinėjau dviračiu, kartais pabėgiojau, bet tikrai nesu talentinga komandinėse sporto šakose ar kituose sportuose. Todėl ir sakau, kad tapau ėjike, nes esu sutverta šiai sporto šakai“.

Sportinio ėjimo žvaigždė mokė, kad iš pradžių tikrai neverta tikėtis viską laimėti: „Kai atėjau į sportinį ėjimą, buvau ir 10-a ir 15-a Lietuvos čempionatuose, nubraukdavau ašarą, bet kantriai dirbau, nesižvalgiau į varžoves, treniruotėse dariau daugiau nei reikėjo ir po pusantrų metų jau laikiau savo rankose pirmąją laimėtą taurę“.

Sporto žurnaliste dirbanti Brigita prisipažino, kad jai labiausiai patinka individualios sporto šakos ir tos, kuriose varžosi jos draugai. Tai – lengvoji atletika, šiuolaikinė penkiakovė, baidarės, kanojos, irklavimas.

„Didžioji dalis mano draugų yra sportininkai ir jie – nebūtinai iš Lietuvos. Daug keliaujame po užsienio valstybes, tenka pabendrauti su daugelių šalių atstovais. Susipažįstame, tampame draugais. Baigusi aktyvią karjerą tikrai galėsiu nukeliauti į bet kurią pasaulio valstybę ir ten turėsiu bent vieną draugą, kuriam galėsiu paskambinti ir pakviesti kavos“, – neabejojo ėjikė.

Laimi ne sportiniai bateliai

Ko jau ko, bet stebuklingų, pergales nešančių sportinių batelių nėra. Tai patvirtino ir geriausia Lietuvos sportinio ėjimo atstovė, atskleidusi, kad greičiausiai yra ėjusi 14,5 km/val. greičiu.

„Mane ne sportiniai bateliai į pergales neša, o ryžtas, užsispyrimas ir sunkios treniruotės. Sportinis ėjimas nereikalauja didelių investicijų ar įrangos. Galime į varžybas vykti tik su rankiniu bagažu. Viena batelių pora atlaiko du mėnesius, tai per metus man reikia 5-6 porų batelių. Tik reikia turėti užsispyrimo eiti ilgai. Kai būna labai sunku ar apninka sunkesnės mintys, primenu sau, kad sportuoju savo mylimą sporto šaką, esu dėkinga likimui, kad atsidūriau sportiniame ėjime ir nuotaika iš karto praskaidrėja“, – pabrėžė B. Virbalytė.

Kas daugkartinei Lietuvos čempionei ir rekordininkei suteikia motyvacijos? Ogi ji pati!

„Pati sau esu didžiausia motyvatorė – pasikalbu su savimi. Nieko nėra baisaus ir pasakyti, kad palūžau, taip nutinka. Gyvenime vadovaujuosi šūkiu, kad pralaimėjimas vertas gėdos tik tuomet, kai po jo pasiduodama. Po kiekvieno palūžimo stengiuosi nepasiduoti, keltis ir eiti vėl“, – sakė ji.

Kažkada su susižavėjimu Brigita žiūrėjo į sportininkus, kurie vilkėjo Lietuvos rinktinės aprangą, atvažiuodavo į varžybas su naujais bateliais: „Tuomet galvodavau, kad tas varžovas jau labai stiprus. Su pavydu žiūrėdavome į vyresnius sportininkus, kurie jau buvę olimpinėse žaidynėse. Negalėčiau pasakyti, kad turėjau konkretų pavyzdį sau, bet žinojau, kad noriu būti kaip jie, išvykti į olimpines žaidynes“.

Olimpinės žaidynės – neįkainojama patirtis

Kas ketverius metus vykstančios olimpinės žaidynės yra didžioji kiekvieno sportininko svajonė.

„Kai suprantu, kad esu išrinktoji ir dalyvauju didžiausioje sporto šventėje, jausmas neapsakomas. Jau dukart buvau olimpinėse žaidynėse ir tikiuosi, kad įvyks ir trečiasis kartas Tokijuje kitąmet“, – vylėsi ėjikė.

Tikriausiai saldžiausias jausmas apima viešint olimpiniame kaimelyje, kur susirenka geriausi sportininkai iš viso pasaulio.

„Atrodo, kad visi yra draugai. Ten vyrauja šventinė dvasia, visi kartu gyvena, valgo, žaidžia žaidimus, vaikšto. Apima vienybės jausmas. Man tai – neįkainojama patirtis“, – įspūdžiais apie gyvenimą olimpiniame sportininkų kaimelyje dalijosi sportininkė ir prisiminė, kad didžiausia jos sutikta žvaigždė buvo sprinto karalius Usainas Boltas.

Kodėl vaikams verta sportuoti?

„Olimpinio mėnesio“ pamokai vadovavusi B. Virbalytė kalbėjo, kad be sporto neįsivaizduoja savo gyvenimo: „Turiu kitų veiklų gyvenime, bet be rytinės treniruotės neįsivaizduoju savo dienos. Tuomet kuo puikiausiai jaučiuosi, pagiriu save, kad dieną pradėjau puikiai“.

Paklausta, kodėl vaikams reikėtų sportuoti, ėjikė pabrėžė neįkainojamą sporto naudą žmogaus gyvenime.

„Sportuojantis vaikas – sveikas vaikas. Sportas užgrūdina žmogų. Aš buvau mergaitė, kuri kažko bijo, bet kai baigiu sunkią treniruotę, pasiekiu pergalę, išmokstu ir gyvenime priimti tam tikrus iššūkius, sėkmes ir nesėkmes. Visiems vaikams sakau: „Sportuokite“. Nebūtinai tapsite profesionalais, bet tai jūsų gyvenimams duos labai daug, – kalbėjo ji. – Išbandykite kuo daugiau – lengvąją atletiką, plaukimą, dvikovines ir kitas sporto šakas.

Aš rimčiau niekada neišbandžiau kitų sporto šakų, todėl dabar nemoku net tinklinio žaisti. Sporto šakų įvairovė ne tik padeda suprasti, ko norisi, bet ir lavinti skirtingus fizinius gebėjimus.

Svarbiausia – pasitikėkite savimi, nesižvalgykite, su kokiais bateliais atėjo jūsų varžovai. Jūs sate patys geriausi“.

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS