Akmenslydis Lietuvoje: pastebimi net neturėdami savo arenos

Nuotraukos autorius: WCF

Prieš varžybas ir joms pasibaigus sportininkai paspaudžia vieni kitiems rankas, net priešininkai rungtynių metu pagiria ypač sėkmingus varžovų stūmimus. Po mačo komandos susėda aptarti žaidimo eigos. Tokios yra ir Lietuvoje vis labiau populiarėjančio akmenslydžio nerašytos taisyklės.

Kitais metais Lietuvoje planuojama surengti Europos akmenslydžio čempionato C diviziono varžybas. Tai bus šios sporto šakos aukščiausio lygio turnyras, organizuojamas mūsų šalyje.

Tiesa, šeimininkams jame atstovaus tik vyrų rinktinė, nes Lietuvos moterys (Virginija Paulauskaitė, Olga Dvojeglazova, Dovilė Aukštuolytė ir Rūta Blažienė) lapkričio 20–27 d. Norvegijoje vykusiame Europos čempionate per devynis mačus iškovojo net šešias pergales, liko per žingsnį nuo B diviziono pusfinalio ir kitąmet vėl žais šioje pakopoje. Galutinėje Europos čempionato įskaitoje lietuvėms atiteko penkiolikta vieta.

Vyrų rinktinei (Arūnas Skrolis, Paulius Kamarauskas, Donatas Kiudys, Nedas Ivanauskas) su viena pergale nepavyko išsilaikyti B divizione.

Padedant Tarptautinei akmenslydžio federacijai Europos C diviziono čempionatą rengsianti Lietuvos kerlingo asociacija jau daugiau kaip metai neturi prezidento. Bet 2002-aisiais įsikūrusiai organizacijai ir toliau sėkmingai vadovauja generalinis sekretorius, šios sporto šakos atsiradimo mūsų šalyje didžiausias iniciatorius Vygantas Zalieckas. Akmenslydžio asociacija be prezidento liko pernai vasarą, kai netikėtai mirė ilgametis jos vadovas Vytautas Vidmantas Zimnickas.

V.Zalieckas.

V.Zalieckas.

„Tiek daug padariusio ir tokio atsidavusio mūsų sporto šakai žmogaus, koks buvo Vytautas, nerandame, o bet kam siūlyti šių pareigų nenorime“, – sako V.Zalieckas.

Su V.Zaliecku kalbame apie nelengvomis sąlygomis plėtojamą sporto šaką, apie Lietuvos čempionatus Latvijoje ir planus turėti bent vieną savą akmenslydžio areną.

– Ar pirmą kartą pamačiusiems akmenslydį nesunku perprasti jo taisykles?

– Žaidimo taisyklės gana paprastos. Ledo aikštelėje, kurios ilgis 46 m, o plotis 5 m, susitinka dvi ekipos. Vyrų ir moterų komandas sudaro po keturis žaidėjus. Sportininkai paeiliui leidžia akmenis. Per vieną kėlinį – po du. Žaidžiama 8–10 kėlinių. Mačas trunka 2–2,5 val. Reikia kuo daugiau savų akmenų nuvaryti arčiau centro ir to paties įvairiais blokavimais neleisti padaryti priešininkams.

Taškai skaičiuojami kiekvieno kėlinio pabaigoje. Komanda, kurios akmuo yra arčiausiai taikinio centro, laimi tašką ir papildomai gauna taškų už kiekvieną akmenį, atsidūrusį arčiau centro nei priešininkų. Tam, kad nustumtas akmuo būtų įskaitytas, jis turi būti palietęs vadinamąją namų ribą.

– Bet aikštėje nėra nė vieno teisėjo.

– Nėra teisėjų aikštelėje. Žaidėjai patys praneša apie padarytus pažeidimus. Viską sprendžia komandų kapitonai. Jie skaičiuoja taškus pasibaigus kėliniui, tarpusavyje išsiaiškina ginčytinas situacijas. Rungtynėse būna tik techniniai teisėjai, kurie žiūri laiką, užrašo taškus. Ypač reti atvejai, kai kapitonai dėl ko nors nesutaria. Tada kreipiamasi į arbitrą.

– Tai reiškia, kad kapitono vaidmuo ypač svarbus?

– Taip. Kapitonas, dar vadinamas skipu, vadovauja komandai, sumąsto žaidimo strategiją, šluotele parodo kitiems žaidėjams akmens stūmimo liniją, informuoja, kada ir kokiu stiprumu šluotelėmis reikia trinti ledą, kad akmuo geriau slystų. Kapitonas leidžia ir paskutinį akmenį. Kapitonas turi būti aukščiausio lygio strategas, nes reikia vadovauti komandos veiksmams, numatyti, kaip nustumti akmenį arčiau centro, arba, kai reikia, – akmenis užblokuoti ir t.t. Ne veltui kerlingas vadinamas šachmatais ant ledo.

– Papasakokite apie žaidimo inventorių, sportininkų aprangą.

– Akmenys, iš granito pagaminti vienoje Škotijos vietovėje, sveria 19,6 kg. Plastikinė rankena, esanti ant akmens, leidžia žaidėjams patogiai paimti akmenį ir pasukti norima kryptimi. Aikštelės gale yra guminės kaladėlės, skirtos žaidėjams atsispirti, iščiuožti ledu ir tada paleisti akmenį.

Vienas akmuo kainuoja 400–600 eurų. Akmenys Škotijoje gaminami todėl, kad škotai buvo šio žaidimo pradininkai. Specialios šluotelės, o jas nuo 2018-ųjų visi sportininkai naudoja vienodas, kainuoja 50–200 eurų.

Šiuolaikinės šluotelės pagamintos iš tvirtų sintetinių medžiagų. Su jomis dažniausiai darbuojasi du žaidėjai. Šluotelėmis nuvalomos ne tik ant ledo atsirandančios šiukšlytės akmens slydimo trajektorijoje, bet ir sušildomas ledas. Visi akmenys pasukami pagal arba prieš laikrodžio rodyklę. Stumiamas akmuo slysta brėždamas tam tikrą trajektoriją. Trinant ledą akmuo slysta toliau ir tiesiau, taip jis kontroliuojamas, kad pasiektų kapitono nurodytą tikslą.

Energijos reikia įdėti tiek, kad ledas tirptų. Šluotelėmis galima padėti akmeniui nuslysti kone keturiais metrais toliau. Plaukas ant ledo gali pakeisti beveik 20 kg sveriančio akmens slydimo trajektoriją.

Reikia specialios avalynės. Vienas iš bato padų (dažniausiai padengtas teflono sluoksniu) leidžia slysti ledo paviršiumi, o kitas padas padidina sukibimą judant ledu. Tarptautinėse varžybose apranga griežtai reglamentuota – juodos ilgos kelnės ir tam tikrų atspalvių marškinėliai.

– Dauguma žino, kokiomis fizinėmis savybėmis turi pasižymėti krepšininkai ar futbolininkai. O kas svarbu akmenslydžio žaidėjui?

– Sportininkai turi būti stiprūs fiziškai, užsigrūdinę, ištvermingi, pasižymėti greita reakcija. Kaip jau minėta, rungtynės vyksta ilgiau nei dvi valandas. Kiekvienas akmuo palydimas beveik 16–24 sek. šluotele trinant ledą. Slysdami ledu ir tuo pat metu maksimaliai jį trindami lengvaatlečiai sakė, kad energijos sunaudojo tiek, kiek visa jėga bėgdami 100 metrų.

Tai nėra aukštaūgių sportas, nors išimčių yra visokių. Kuo arčiau žemės, tuo komfortiškiau jautiesi ant ledo.

– Ar ši sporto šaka populiari Lietuvoje?

– Tikrai taip. Manau, daug mūsų šalies žmonių yra girdėję apie kerlingą ir matę, kaip jis žaidžiamas. Išmėginti šią sporto šaką kasmet ateina apie du tūkstančius žmonių.

Asociacija atlieka didelį propagandinį darbą. Daugelyje žiemos sporto švenčių, LTOK olimpiniuose festivaliuose mes pristatome kerlingą. Mokyklose diegiama grindų kerlingo programa. Bavarišką akmenslydį galima žaisti ir ant užšalusio ežero ledo. Šio žaidimo tikslas – nustumti specialų diską, vadinamąjį štoką, kuo arčiau taikinio.

Aišku, didesnio meistriškumo žaidėjams treniruotis ir rungtyniauti Lietuvoje nėra kur, nes nėra nė vienos kerlingo arenos.

Mokyklose diegiama grindų kerlingo programa  (curling.lt nuotr.)

Mokyklose diegiama grindų kerlingo programa (curling.lt nuotr.)

– Tai kur treniruojasi mūsų rinktinės, kur vyksta Lietuvos čempionatai?  

– Nuo pat pradžių – Latvijoje.

– Net vaikai neturi kur treniruotis?

– Treniruojasi vaikai Vilniuje, Kaune, yra klubų. Bet varžyboms tinkamo ledo neturime. Todėl ir jiems reikia važinėti į Rygą. O tada vien kelionėje į abi puses sugaištama apie septynias valandas.

– Kokie šansai turėti savą aikštę Lietuvoje?

– Vilniuje projektuojamoje ledo arenoje planuojami ir du takai kerlingo žaidėjams.

– Nepaisant visų sunkumų Lietuvos vyrų, moterų bei mišrių dvejetų komandos dalyvauja Europos čempionatuose.

– Taip. Šį sezoną mūsų vyrų ir moterų komandos žaidė Europos čempionato B grupės divizione. Beje, Europos čempionatų A ir B grupėse žaidžia po dešimt rinktinių, o C grupėje – likusios ekipos.

Aukščiausiai Lietuvos moterų rinktinė absoliučioje įskaitoje 2018 m. buvo pakilusi į keturioliktą vietą. Vyrų rinktinė 2015 m. B grupėje liko penkta, o absoliučioje įskaitoje – penkiolikta.

Čempionatuose dalyvauja ir mūsų jaunimas bei neįgalieji, kuriems padeda Lietuvos kerlingo asociacija.

– Kas geriausi visų laikų Lietuvos kerlingo žaidėjai?

– Tarp vyrų, be abejo, – jau baigęs sportuoti buvęs ilgametis rinktinės kapitonas, daugkartinis Lietuvos čempionas Tadas Vyskupaitis. Jis aktyvus mūsų bendruomenės narys, 2022 m. Vilniuje vyksiančio Europos čempionato C diviziono turnyro koordinatorius. Na, o tarp moterų geriausia – nenuilstanti Virginija Paulauskaitė, neseniai vėl subūrusi naują komandą.

Mišrių dvejetų varžybose lyderiais tapo vyras ir žmona Konstantinas ir Akvilė Rykovai. Jie šiemet debiutavo Pekino olimpinių žaidynių atrankoje – Turkijoje vykusiame pirmajame mišrių dvejetų atrankos etape Lietuvos pora A grupėje iškovojo dvi pergales, užėmė penktą vietą ir liko per mažą žingsnelį nuo kito etapo, į kurį pateko po tris stipriausias grupių ekipas.

– Jau užsiminėte, kad 2022 m. Vilniuje vyks Europos čempionato C diviziono turnyras. Kiek jame dalyvaus komandų, kas parengs ledą, areną?

– Šis čempionatas vyks sostinėje gegužės 1–5 d. Vilniuje turėtų iš viso apsilankyti apie 20–24 vyrų ir moterų komandas. Vien dalyvių laukiame per 150. Dar bus lydinčių asmenų, aišku, jeigu leis sąlygos, atvyks ir sirgalių. Turėtų būti didelis šurmulys.

Parengti sporto bazes padeda tarptautinė federacija: ji atsiųs ledo specialistus, atvyks visas jų statistikos departamentas. Beje, tinkamai parengti kerlingo aikštę reikia penkių dienų. Na, o arenos nuomos išlaidos jau guls ant mūsų asociacijos pečių.

Po čempionato dar planuojame išnaudoti visą sukurtą infrastruktūrą ir kviesti į Vilnių pasaulinį turnyrą – „World curling tour“, kuriame rungtyniauja stipriausios pasaulio komandos.

– Didžiausia jūsų, kaip asociacijos generalinio sekretoriaus, svajonė?

– Kad atsivertų sporto funkcionierių akys ir jie suprastų, jog kerlingo infrastruktūra yra viena pigiausių plėtoti olimpinę žiemos sporto šaką. Kad pamatytų, jog tai įdomus žaidimas, kurį gali žaisti visi šeimos nariai, neįgalieji kartu su sveikaisiais. Galbūt tada atsiras ir bent viena kerlingo arena Lietuvoje.  

 

 

 

 

Teksto autorius: Bronius Čekanauskas („Olimpinė Panorama“)

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS