2022-ieji su LTOK: olimpinio sporto įvykiai

2022 m. gruodžio 29 d.

Sudėtingiausi iššūkiai laukė olimpiniame Pekine (Vytauto Dranginio nuotr.)

2022-ieji olimpiniam sportui buvo iššūkių kupinas laikas. Apibendrindamas besibaigiančius metus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinio sporto direktorius Einius Petkus aptarė sporto finansavimo pokyčius, pasidžiaugė iš Europos jaunimo vasaros olimpinio festivalio lietuvių parvežtais medaliais ir papasakojo apie svarbiausius 2023-aisiais laukiančius įvykius.

– Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus Loterijų įstatymo pataisas, iki tol olimpiniam judėjimui skiriami 8 proc. bendrovės „Olifėja“ apyvartinių lėšų nuo šių metų liepos patenka į valstybės biudžetą. Visą sporto finansavimą perėmė valstybė. Gal jau matote, kaip šie pokyčiai paveikė olimpinį sportą?

– Manau, aiškiausiai šių pokyčių rezultatus pamatysime nuo kitų metų. Atsirado nauja institucija, įgyvendinanti sporto politiką – Nacionalinė sporto agentūra. Jos keliami tikslai labai ambicingi, tačiau reikia nepamiršti, kad tai – valstybinė institucija, kuri ne visada gali lanksčiai vertinti padėtį. Labai aiškiai tai pamatėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtinus Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašą.

Didžiausią nerimą kelia susiaurėję, tik į rezultatus orientuoti finansavimo kriterijai, išaugusi ir iki galo neaiški biurokratinė našta, vėluojantis finansavimas. Pavyzdžiui, stipendijas šiuo metu gauna 179 sportininkai, tarp jų – 62 sportininkai su negalia, 43 jaunieji sportininkai. Tai reiškia, kad stipendijas gauna 74 olimpinėms žaidynėms besiruošiantys sportininkai. Galima palyginti: iki liepos 1-osios LTOK olimpines stipendijas mokėjo 108 sportininkams. Kas pasikeitė? Neliko į sportininko potencialą orientuoto kriterijaus, stipendija nebemokama už dalyvavimą olimpinėse žaidynėse. Mano nuomone, kiekvieno atleto atvejis yra skirtingas ir turėtų būti nagrinėjamas individualiai. Labai sunku parinkti universalius kriterijus, atitinkančius kiekvienos sporto šakos ir kiekvieno sportininko situaciją. 

Valstybė iškėlė tikslą į 2028 m. Los Andželo olimpines žaidynes išvežti šimtą sportininkų, bet nelabai įsivaizduoju, kaip, vadovaujantis dabartiniais kriterijais, tokį tikslą įmanoma pasiekti.

Tiesa, dabar lyg kalbama apie „kokybę, o ne kiekybę“, kad svarbu ne olimpinės rinktinės dydis, o iškovotų medalių skaičius. Taip sakyti, man atrodo, apskritai neprofesionalu, nes esant tokiems aukštiems kriterijams į olimpines žaidynes sugebančių patekti sportininkų skaičius parodo konkrečios valstybės sporto lygį. Be to, priklausomai nuo sporto šakos vietas dažnai skiria centimetrai, sekundės ar tik jos dalys. Taip pat turiu pastebėti, kad nuo olimpinės rinktinės dydžio priklauso šaliai suteikiama aptarnaujančio personalo kvota olimpinėse žaidynėse. Tai reiškia, kad didesnė rinktinė į olimpines žaidynes gali vežti daugiau medikų, trenerių.

– Gruodžio pradžioje LTOK olimpinio sporto federacijoms surengė seminarą, per kurį kalbėjo apie pasiruošimą olimpinėms žaidynėms bei pasikeitusią finansavimo sistemą. Kas sporto federacijoms kelia didžiausią nerimą?

– Tie patys dalykai, kurie ir mums kelia nerimą. Jau minėti stipendijų skyrimo kriterijai, vėluojantis valstybės finansavimas – federacijos negali atlikti išankstinių mokėjimų už treniruočių stovyklas, žaidimų sporto šakos iš valstybės gaus gerokai mažiau.

Dauguma federacijų iškėlė atsiradusią maistpinigių, skirtų treneriams ir teisėjams, mokėjimo problemą, nes Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašas tai draudžia. Kitaip tariant, situacija neeilinė, o klausimų yra gerokai daugiau nei atsakymų. 

Itin sėkmingas Lietuvos buvo Europos jaunimo olimpinis festivalis, kuriame iškovpta dešimt medalių (Kipro Štreimikio nuotr.)

Itin sėkmingas Lietuvos buvo Europos jaunimo olimpinis festivalis, kuriame iškovpta dešimt medalių (Kipro Štreimikio nuotr.)

– Kaip manote, ar keisis LTOK santykis su sporto federacijomis?

– Federacijos yra LTOK nariai, todėl tikrai vieni nuo kitų nenutolsime. Kol galime, tol stengiamės padėti. Todėl ir 2023 m. dar skirsime vienkartines dotacijas olimpinių sporto šakų, LTOK pripažintų partnerių ir į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms. Tam biudžete numatyta 790 tūkst. eurų. Tikimės, kad dotacijos padės finansuoti valstybės reikalaujamus 5 proc. savų lėšų nuo gaunamo valstybės finansavimo.

Žinoma, pagrindinė mūsų užduotis – organizuoti dalyvavimą olimpiniuose renginiuose. Toliau darysime viską, kad mūsų sportininkams užtikrintume geriausias sąlygas dalyvauti tiek olimpinėse, tiek Europos žaidynėse bei jaunimo olimpiniuose festivaliuose.

Ir toliau stengsimės padėti federacijoms kelti darbuotojų kvalifikaciją. Ne vienerius metus organizuojame Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo finansuojamus sporto vadybos mokymus, įgyvendiname programas, kurios suteikia galimybę treneriams išvykti stažuotis į užsienį. Vykdome sportininkų antrosios karjeros projektus. Šias veiklos sritis toliau tęsime ir stiprinsime. 

Mokymus organizuoja mano kolegė Agnė Vanagienė. Šiemet mūsų sporto administravimo kursuose, skirtuose treneriams, vadybininkams, taip pat vadybos mokymuose pažengusiesiems žinias pagilino 58 specialistai. Tarp jų – olimpiečiai, treneriai, sporto federacijų, klubų ir organizacijų vadovai. Žinia apie šiuos mokymus ir jų naudą sklinda iš lūpų į lūpas, todėl kasmet sulaukiame vis daugiau paraiškų.

Smagu girdėti dalyvių atsiliepimus, nes matome, kad šių mokymų tikslas buvo įgyvendintas. Šių mokymų metu siekiame dalyviams suteikti praktinius įrankius, kuriuos jie galėtų panaudoti savo organizacijos ir Lietuvos sporto labui. Džiaugiamės, kad organizacijų vadovams jau pavyko pritraukti naujų rėmėjų ir panaudoti žinias plėtrai.

Olimpinio solidarumo lėšomis finansuojami ne tik šie mokymai, bet ir pagalba sportininkams bei federacijoms. Šių metų pradžioje kartu su LTOK užsienio ryšių direkcija Olimpinio solidarumo stipendijas padėjome gauti penkiems talentingiems sportininkams: disko metikui Mykolui Aleknai, plaukikui Aleksui Savickui, penkiakovininkei Elzbietai Guodai Adomaitytei, irkluotojui Povilui Stankūnui ir boksininkei Gabrielei Stonkutei. Šie atletai jau šiemet džiugino rezultatais.

Net penkios Lietuvos federacijos – čiuožimo, buriavimo, teniso, stalo teniso ir imtynių – šiemet organizavo Olimpinio solidarumo finansuotus treneriams skirtus techninius kursus. Be to, rengtis Paryžiaus olimpinėms žaidynėms moterų tinklinio ir krepšinio rinktinėms buvo skirtos Olimpinio solidarumo dotacijos.

Galimybių yra, mes padedame jas išnaudoti. Džiaugiuosi, kad LTOK sportininkų komisija yra aktyvi. Šiuo neramiu pokyčių laikotarpiu jie ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas ir su siūlymais, ir su prašymais.

– Kokie besibaigiančių metų renginiai jūsų direkcijai buvo svarbiausi? Kuris jų tapo didžiausiu iššūkiu?

– Žinoma, vasarį vykusios Pekino žiemos olimpinės žaidynės buvo ir didžiausias renginys, ir sudėtingiausias iššūkis. Teko spręsti daug logistinių klausimų: nugabenti inventorių, medicininę įrangą, įveikti nemažus atstumus tarp objektų. Įveikti su saugumu susijusius iššūkius, nes dar tęsėsi pandemija: atlikti gausybę testų ir išvykstant, ir jau būnant ten, užtikrinti visų misijos dalyvių saugumą. Be to, Džangdziakou, kur mes gyvenime, spaudė didelis šaltis.

Organizavome dalyvavimą dviejuose Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose: žiemą Vuokatyje, Suomijoje, ir vasarą – Banska Bistricoje, Slovakijoje.

Reikia pripažinti, kad sudėtingesnis misijos vadovams ir medikams buvo vasaros festivalis, kuriame dalyvavo net 55 Lietuvos sportininkai. Kuo didesnė komanda – tuo daugiau iššūkių. Pradedant visų įkurdinimu – berniukai, mergaitės, vienos sporto šakos, kitos. Dažniausiai organizatoriai visko pasiūlo tiek, kiek būtina, be pertekliaus, tad jau patiems tenka rikiuotis. Skrydis su vaikais – nelengvas, su persėdimu, paskui tris valandas nuo Vienos važiavome autobusu. Bet sąlygos visiems tos pačios. Pavyko neblogai, grįžome su dešimčia medalių, labai jais džiaugiamės.

Dar išskirčiau vadovų pasitarimą dėl kitų metų pradžioje Italijoje, Friulio-Venecijos Džulijos regione, rengiamo Europos jaunimo žiemos olimpinio festivalio. Taip pat vykome į Europos olimpinių komitetų seminarą Atėnuose, kur mums pristatė įvairias olimpinio judėjimo naujoves, jas būtina žinoti organizuojant renginius ir patiems ruošiantis juose dalyvauti.

– Lapkritį buvote Lisabonoje, čia vyko pirmasis pasaulinis nacionalinių olimpinių komitetų sporto direkcijos vadovų forumas, organizuotas Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC). Kuo svarbus šis renginys?

– Į Lisaboną buvo sukviesta 50 nacionalinių olimpinių komitetų sporto direktorių iš viso pasaulio. Svarstėme visiems aktualius klausimus: pradedant varžybų kalendoriumi, ar jų nėra per daug, ir baigiant sportininkų gerove, koks turėtų būti jų santykis su treneriais ir panašiai. Pirmą kiekvienos forumo dienos pusę laukdavo pranešimai, po to – darbas grupėse, nusakant problemą ir ieškant būdų, kaip ją spręsti. Toks formatas taikytas pirmąkart, buvo tikrai įdomu.

– Ką naujo išgirdote?

– Kaip dirba kiti nacionaliniai olimpiniai komitetai. Pas mus dabar – permainų metas, perskirstytos sporto lėšos, tad kaip bus, sunku pasakyti, bet iki šiol viską darėme gerai – taip, kaip kiti dabar didžiuojasi pradėję dirbti. Pavyzdžiui, nemažai kas gyrėsi centralizuotomis įvairių sporto šakų atstovų stovyklomis prieš olimpines žaidynes arba sezono pradžioje. Tą mes praktikavome jau seniai – sukviesdavome kartu treniruotis skirtingų šakų sportininkus, taip rinktinėje būdavo mažiau įtampos, geriau pavykdavo pajusti komandos dvasią. Susirinkę į krūvą sportininkai gali pabandyti skirtingas šakas, praplėsti bendravimo ratą – nevirti savose sultyse tik su tais pačiais kolegomis. Gaila, tokių stovyklų nebeorganizuosime – neturime tam lėšų.

– Turbūt vienas svarbiausių kitų metų darbų – pasirengimas Paryžiaus olimpinėms žaidynėms?

– Taip. Su Agne Vanagiene lankėmės Paryžiuje atvirų durų dienose ir su kolegomis iš kitų šalių buvome supažindinti su sąlygomis, kurios lauks per žaidynes. Likus metams iki šio svarbaus įvykio bus olimpinių misijų vadovų pasitarimas, jame išgirsiu daugiau ir tikslesnių instrukcijų, kol kas daugiau kalbėta apie pasirengimo strategiją, infrastruktūrą. Susipažinome su Paryžiaus transporto sistema, apžiūrėjome statomą olimpinį kaimelį, bazes, kuriose vyks varžybos. Informacijos parsivežėme daug.

LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovai E.Petkus ir A.Vanagienė lankėsi olimpinėms žaidynėms besirengiančiame Paryžiuje.

LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovai E.Petkus ir A.Vanagienė lankėsi olimpinėms žaidynėms besirengiančiame Paryžiuje.

– Kokie svarbiausi įvykiai laukia kitais metais?

– Jau sausį vyks Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis Italijoje, vasarą – Europos žaidynės Krokuvoje, Lenkijoje, kur vienu metu bus surengti net 19 rungčių olimpinės atrankos turnyrai ir kelių šakų žemyno čempionatai.

Liepą dalyvausiu olimpinių žaidynių komandų vadovų pasitarime. Tai renginys ne sportininkams, bet svarbus ir jiems.

Taip pat vyksime į Europos jaunimo vasaros olimpinį festivalį Maribore, Slovėnijoje. Intensyvią vasarą vainikuos dar vienas svarbus renginys – pasaulio paplūdimio žaidynės Balyje. Jau įvyko atrankos, dalyvaus devyni mūsų sportininkai.

Be to, intensyviai rengsimės Paryžiui, 2024-ųjų pradžioje Korėjoje vyksiančioms jaunimo žiemos žaidynėms. Veikti tikrai turime ką (šypsosi).

 

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS