Apie žaidynes
Stokholmo olimpinėse žaidynėse dalyvavo 2407 sportininkai iš 28 valstybių. Jie išsidalino 102 medalių komplektus.
Daugiausia medalių iškovojo (iš viso medalius laimėjo 18 rinktinių atstovai): 1. JAV – 63 (25, 19, 19), 2. Švedija – 65 (24, 24, 17), 3. Didžioji Britanija – 41 (10, 15, 16).
Lietuva žaidynėse
Nors oficialus Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m., Stokholme taip pat buvo sportininkų iš Lietuvos žemunių – Rusijos imperijos delegacijos sudėtyje pasirodė iš Vilniaus krašto kilę plaukikas Nikolajus Voronkovas ir šaulys Leonardus Sytinas.
Įdomūs faktai
Stokholmo olimpinėse žaidynėse pirmą kartą lengvosios atletikos bėgimo varžybose buvo naudojama automatinė laiko fiksavimo įranga ir fotofinišas.
Šios žaidynės į istoriją pateko ir ištvermės rekordais. Dviračių plento lenktynių distancija – 320 km, tapo ilgiausia žaidynių istorijoje. Graikų-romėnų imtynių vidutinio svorio pusfinalio dvikova tarp ruso Martino Kleino ir suomio Alfredo Asikaineno truko net 11 valandų 40 minučių.
Pirmą kartą žaidynėse dalyvavo penkių žemynų atstovai. Stokholme įvyko ir Japonijos olimpinis debiutas.
Į žaidynių programą pirmąsyk įtraukta šiuolaikinė penkiakovė, moterų plaukimas ir šuoliai į vandenį.
Amerikietis Jimas Thorpe‘as įtikinamai laimėjo lengvosios atletikos penkiakovės ir dešimtkovės rungtis. Tačiau vėliau jis buvo diskvalifikuotas, nes paaiškėjo, jog prieš žaidynes jis uždirbo kuklią sumą žaisdamas beisbolą, o profesionalams nebuvo leista dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tik 1982 m. TOK nusprendė panaikinti diskvalifikaciąj ir grąžino olimpinius medalius J.Thorpe‘o dukrai.
Stokholmo olimpinėse žaidynėse pirmą kartą surengti ir meno konkursai literatūros, muzikos, tapybos, skulptūros ir architektūros srityse.
Literatūros konkursą laimėjo Georgeso Hohrodo ir Martino Eschbacho pseudonimais pasirašęs TOK prezidentas baronas Pierre‘as de Coubertine‘as, sukūrės „Odę sportui“.
Stokholmo olimpinių žaidynių svetainė: