Šių metų „Sporto kino festivalio“ programoje – ir vienas lietuvių režisieriaus filmas. Trumpametražė Mintauto Grigo juosta „118 pėdų laisvės“ pasakoja apie trijų jėgos aitvarų entuziasčių nuotykį.
„Jėgos aitvarų temą pasirinkau neatsitiktinai. Šiuo sportu užsiimu jau daug metų, taip pat mano darbas glaudžiai susijęs su šia industrija. Jau daugiau kaip 3 metus dirbu kartu su pasauliniu jėgos aitvarų turu (GKA – Global Kitesports Association Kite World Tour), keliauju į visus renginius skirtinguose pasaulio kampeliuose, čia kuriu video istorijas ir reportažus apie dalyvius ir varžybas. Turo metu ir susipažinau su filmo veikėjomis“, – sakė režisierius.
Jėgos aitvarų pasaulyje paplūdimiuose dažniausiai matomi vyrai, o moterys dažnai nustumiamos į antrąjį planą. Filmo herojė Jalou Langeree norėdama įrodyti, kad gali būti ir kitaip, nuotykiui subūrė vien merginų komandą. Kartu su Olivija Jenkins ir Catharina Edin, norėdamos pasiekti vieną labiausiai užburiančių jėgos aitvarų vietų pasaulyje – „Flame Balls“, Madagaskaro pietinėje pakrantėje. Jos leidosi į kelionę 118 pėdų ilgio burlaiviu, kuris, pasiekus tikslą, tapo ir namais šalia bangų.
„Moterys tikrai susiduria su stereotipais jėgos aitvarų sporte. Pats paprasčiausias pavyzdys, pasaulio jėgos aitvarų čempionate, esant moterų kvalifikacijai gyva transliacija dažnai yra neįdomi dėl mažo žiūrovų kiekio. Taip pat labai nedaugelis moterų pilnai išgyvena iš šio sporto ir gauna finansinę paramą. Tai pasiekia tik moterys esančios šiame sporte bent 5-10 metų.
Norint pradėti dalyvauti pasaulio čempionate reikia nemažai resursų įrangai ir kelionėms, todėl naujai prisijungusioms prie čempionato yra tikrai sunku. Dažnai jos turi papildomus darbus net nesusijusius su jėgos aitvarais. Na ir dalyvavimo varžybose neužtenka, kad pasiektum gerus rezultatus, juk reikia ir treniruotis įvairiose vandens ir vėjo sąlygose, kas reikalauja daug keliauti. Todėl dalyvaujančių moterų varžybose nėra daug, lyginant su vyrais. Dažnai diskutuojame kaip tai būtų galima pakeisti ir kokiu iniciatyvų imtis”, – kalbėjo M. Grigas.
Kūrėjas filmą nufilmavo per 12 dienų – tiek, kiek užtruko kelionė laivu.
„Dažniausiai tokio tipo filmus vykstu filmuoti pagal orų ir bangų prognozes – sprendimą priimant paskutinę minutę. Tačiau tam tikras vietas pasaulyje nėra taip lengva ir greita pasiekti. Viena iš tokių vietų yra pietų Madagaskaras. Ilgas keliavimo laikas ir sudėtinga logistika vietoje privertė šia kelionę organizuoti iš anksto. Apie filmo idėją su Jalou Langeree pradėjome kalbėti dar 2019 metų pradžioje, jau tada pradėjome dėliotis planus ir spręsti organizacinius klausimus. Žinojome, kad rugsėjo mėnesį vyks GKA varžybos Mauricijaus saloje, o iš čia bus lengva pasiekti Madagaskarą“, – pasakojo M. Grigas.