Sprinteris Adas Dambrauskas tarsi viesulas įsiveržė į Lietuvos lengvosios atletikos elitą. 19-metis sportininkas jau spėjo sudalyvauti Europos ir pasaulio U20 čempionatuose, o šių metų pradžioje jam puikiai susiklostė uždarų patalpų sezonas.

Apeldorne (Nyderlandai) vykusio Europos uždarųjų patalpų lengvosios atletikos čempionato pusfinalyje A.Dambrauskas 60 m distanciją įveikė per 6,62 sek. ir pakartojo dar 1993 m. užfiksuotą Kastyčio Klimo Lietuvos rekordą.

Iš Kėdainių kilęs A.Dambrauskas nuo mažens išsiskyrė sportiškumu. Pirmieji sportiniai žaidimai prasidėjo mokykloje, čia iš pradžių jis žaidė kvadratą, o vėliau – futbolą. Bet sporto karaliumi tituluojamas futbolas jam greitai atsibodo. Ir jaunuolis pasirinko sporto karalienę.

„Genetiškai buvau gana greitas ir visada būdavau greičiausias klasėje. Klasės draugas pasiūlė lankyti lengvąją atletiką, o aš turėjau po pamokų kažkuo užsiimti, nes gyvenome už Kėdainių, todėl tėvai mane pasiimdavo tik po darbo vakare. Taip pradėjau Kėdainiuose sportuoti lengvąją atletiką. Iš pradžių ji man nepatiko ir lankiau tik iš reikalo. Kai po truputį rezultatai ėmė gerėti, pats supratau, kad čia kažkas gali pavykti. Nenorėjau ateityje gailėtis, kad neišvykau iš Kėdainių, todėl parašiau savo dabartinei trenerei Irinai Krakoviak-Tolstikai ir taip atsidūriau sostinėje“, – „Olimpinei panoramai“ pasakoja A.Dambrauskas.

Dabar sprinteris dirba su Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyve I.Krakoviak-Tolstika ir atstovauja „Jusis Training“ klubui.

„Sprinteriui reikia turėti agresyvumą ir norą laimėti. Jeigu būsi nusiteikęs ar fiziškai, ar psichologiškai ne šimtu, o 90 procentų – nieko nebus. Taip pat reikia labai protingai dirbti – ir ilsėtis, ir treniruotis. Reikia suprasti, ką darai. Neužtenka vien daryti tai, ką pasako treneris – būtina suvokti, kodėl tą darai“, – pabrėžia A.Dambrauskas.

Nors įgimto talento ir atsakingo darbo jam netrūksta, Lietuvoje nedažnai šalies suaugusiųjų rekordus pasiekia moksleivis. A.Dambrauskas, kuris tik šiemet baigs mokyklą, bėgimo takelyje jau varžosi su savo herojais.

„Kai buvau vaikas, niekada negalvojau, kad taip greitai viskas gali vykti. Žinoma, svajodavau apie Lietuvos rekordus arba patekimą tarp geriausių Europos bėgikų. Kai būdamas šešiolikos atvykau į Vilnių, nuolat stebėdavau Gediminą Truskauską, kuris buvo grįžęs iš olimpinių žaidynių. Praėjo pora metų ir atsirado noras su juo ne tik konkuruoti, bet ir nugalėti. Dar ir dabar nesuprantu, kaip taip greitai viskas įvyko, kad jau galiu bėgti šalia savo herojų“, – stebisi sprinteris.

Lygiuotis A.Dambrauskas turi į ką. Jis išskyrė keletą savo favoritų, kurie žavėjo arba iki šiol žavi jaunąjį Lietuvos sportininką.

„Aš pradėjau aktyviai sportuoti lengvąją atletiką, kai Usainas Boltas jau buvo baigęs karjerą. Į jį nežiūrėjau kaip į autoritetą. Jis man – legenda, pasiekusi įspūdingų rezultatų. Kadangi jį matydavau tik per „Youtube“ ar televiziją, tai man jis tiesiog legenda, bet ne autoritetas, – paaiškina A.Dambrauskas. – Kur kas didesnis mano įkvėpimo šaltinis yra italas Marcellis Jacobsas, Tokijo olimpinis čempionas. Jis jau buvo vyresnio amžiaus, turėjo nemažai traumų, bet į jį žiūriu iki šiol. M.Jacobsas 2019 metais pakeitė rungtį ir iš šuolininko į tolį tapo sprinteriu. Atrodė, nieko gero iš to nebus, bet po poros metų jis tapo olimpiniu čempionu. Toks pavyzdys motyvuoja, moko nepasiduoti ir siekti to, kas atrodo neįmanoma. Taip pat toks pavyzdys motyvuoja dar stipriau sportuoti, nes suprantu, kad po metų ar dvejų jau mane norės kažkas aplenkti.“

Kitas A.Dambrausko favoritas – amerikietis Ronnie Bakeris. Jis yra Tokijo olimpinių žaidynių penktos vietos laimėtojas. Su juo lietuvis kartu varžėsi uždarųjų patalpų varžybose Lodzėje (Lenkija).

„R.Bakeris taip pat patyrė nemažai psichologinių sunkumų, bet savo charakteriu ir užsivedimu nepalieka abejingų. Kai turėjau galimybę bėgti kartu, jausmas buvo ypatingas. Galėjau dėti varnelę, kad bėgau su vienu iš savo herojų“, – prisiminė A.Dambrauskas.

Europos uždarųjų patalpų čempionate A.Dambrauskas užėmė devintą vietą. Vėliau jo laukė debiutas planetos pirmenybėse Kinijoje. Baigęs uždarų patalpų sezoną, Lietuvos sprinteris pradėjo ruošis vasaros startams, o čia irgi turi nemažai ambicijų.

„Žiemą apie konkrečias vietas negalvojau. Tai buvo tiesiog galimybė pasibandyti jėgas prieš vasaros sezoną. Vasarą jau norėsiu parodyti viską, ką galiu ir kas toks esu. Man pagrindinis sezono startas – komandinis Europos čempionatas. Čia kovojama už Lietuvą ir norisi gerai pasirodyti. Kovosime aukščiausiame divizione, kur bus sunku išlikti. Dėl to psichologiškai tai man bus labai svarbus startas, juolab kad galėsiu bėgti su geriausiais Europos sportininkais. Oficialiai pagrindinis laukiantis startas – Europos U23 čempionatas“, – vardija A.Dambrauskas.

Trenerės žodis

Irina Krakoviak-Tolstika: „Adas turi gamtos dovaną – greitai bėgti. Ne veltui sakoma, kad greitam reikia gimti. Jis labai talentingas jaunuolis. Dėl to greitai atsidūrė mūsų akiratyje ir dabar yra tarptautinės klasės sportininkas. Kai jis pakartojo K.Klimo pasiektą Lietuvos rekordą, apėmė pasididžiavimas, kad turime tokio meistriškumo bėgiką. Esame gražiame kelyje. Norisi, kad jis toliau progresuotų. Sprinte tai nevyksta greitai. Dabar bus lemiamas momentas, nes jis baigs mokyklą ir ruošis U23 Europos čempionatui. Viliamės, kad jis taps olimpiečiu ir dalyvaus tokioje prestižinėje rungtyje kaip 100 m bėgimas. Visada sakau, kad gyvenimas turi judėti savo vaga. Svarbiausia, kad jis nesirgtų, nepatirtų traumų, o mes, treneriai, visada būsime šalia ir jį palaikysime. Pats Adas yra labai atsidavęs ir nori palikti žymę savo sporte.“

Teksto autorius – Dominykas Genevičius („Olimpinė panorama“)
Nuotraukų autoriai – Darius Kibirkštis, Vytautas Dranginis