lt
EN
KONTAKTAI

Programa „Tokijas 2020”

PATVIRTINTA

LTOK VK 2017 12 21

Nutarimu Nr. 47

 

LIETUVOS TAUTINIS OLIMPINIS KOMITETAS

Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje 2020 metais programa

„Tokijas 2020“

 

VILNIUS, 2017

 

Įvadas

 

2020 m. vasaros olimpinės žaidynės arba XXXII Olimpiada vyks 2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 d. Tokijuje, Japonijoje. Tokijas taps pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės bus rengiamos jau antrą kartą – pirmą sykį Japonijos sostinėje jos vyko daugiau nei prieš pusę šimtmečio, 1964 metais.

1964 m. Tokijo olimpinės žaidynės įėjo į istoriją kaip pirmosios Azijoje vykusios žaidynės. Nors nuo šio įvykio prabėgo jau daugiau nei 50 metų, tačiau olimpinių žaidynių palikimas vis dar matomas ir juntamas, turintis didelę įtaką Japonijai rengiant ir 2020 m. žaidynes.

1964 m. olimpinės žaidynės įtakojo keleto stambių Japonijos miestų plėtros projektus, davė impulsą inovacijoms, kurias ir po renginio pastarąjį šimtmetį naudojo šalis. Šių žaidynių industrinis palikimas – nauji greitkeliai, sporto objektai, viešbučiai, oro uostas ir geležinkelio linijos.

Turbūt labiausiai nuskambėjęs ir pastebėtas to meto aukštųjų technologijų pritaikymas buvo įrengiant greitąją traukinių liniją tarp Osakos ir Tokijo, kuria kursavo „traukinys – kulka“, demonstravęs pasauliui Japonijos pramonės ir technologijų jėgą.

Kiti ilgalaikiai infrastruktūros projektai apėmė 22 naujų kelių, aštuonių autostradų ir dviejų metro linijų statybas.

Japonijos sportininkų sėkmė 1964 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse paskatino sporto klubų ir mokymo centrų steigimą ir suvaidino svarbų vaidmenį visoje šalyje sporto populiarinimui. Sportas tapo prieinamas didžiajai visuomenės daliai nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių.

Puiki miesto infrastruktūra buvo pagrindinis argumentas, įtakojęs Tokiją kandidatuoti 2020 m. vėl surengti olimpines žaidynes. Jose planuojama sėkmingai išnaudoti dalį dar prieš pusę šimtmečio statytų ir renovuotų objektų, kaip Yoyogi nacionalinis stadionas, Tokijo Metropoliteno gimnazija, Nippon Budokan kovos menų centras. Juose 1964 m. vyko gimnastikos, vandensvydžio, krepšinio, dziudo sporto šakų varžybos, o vėliau šios arenos sėkmingai naudotos ir kultūriniams renginiams, koncertams, tarptautinėms konferencijoms rengti.

1964 m. Japonija nustebino pasaulį įspūdingais to meto technologiniais pasiekimais, svarbiausias kurių – greitasis traukinys Shinkansen. Neabejojama, kad ir 2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės taps tikra futuristinių mokslo naujovių bomba.

2013 m. rugsėjo 7 d. Tarptautinio olimpinio komiteto (toliau – TOK) sesijoje Buenos Airėse, Argentinoje, Tokijas buvo paskelbtas olimpinių žaidynių miestu, nurungęs tokius konkurentus kaip Stambulas ir Madridas.

2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse varžysis apie 10 600 atletų iš 204 nacionalinių olimpinių komitetų, bus išdalinti 324 medalių komplektai, iš viso 962 olimpiniai medaliai. Didžiausio pasaulyje sporto renginio metu Tokijas tikisi sulaukti apie 20 mln. turistų, o į pagalbą žaidynių organizatoriams pakviesta 70 tūkst. savanorių.

Tokijo olimpinės žaidynės bus išskirtinės tuo, kad „Tokijo 2020“ organizaciniam komitetui TOK suteikė teisę siūlyti į varžybų programą įtraukti naujas sporto šakas. Visos penkios pasiūlytos sporto šakos – beisbolas/softbolas, karate, riedučių, laipiojimo ir banglenčių sportas TOK sesijoje Buenos Airėse buvo patvirtintos ir įtrauktos į žaidynių programą. Be to, buvo papildytos ir tradicinių sporto šakų programos, įtraukiant naujas rungtis – pvz. krepšinį 3×3.

Lyčių lygybė sporte, aktyvesnis moterų įtraukimas – vienas iš Tarptautinio olimpinio komiteto „Darbotvarkės 2020“ prioritetų. Tokijo olimpinės žaidynės bus pirmosios, kuriose dalyvaujančių moterų sportininkių skaičius beveik susilygins su vyrų ir sieks apie 48-49 proc. Nedidelis vyrų atotrūkis išlieka dėl to, kad kai kuriose komandinėse sporto šakose nėra pakankamai pajėgių moterų komandų. Lietuvoje viešėjęs TOK prezidentas Thomas Bachas džiaugėsi, kad Tokijo olimpinių žaidynių bokso moterų ir vyrų varžybose pirmą kartą bus vienodas skaičius svorio kategorijų. Be to, daugėja mišrių rungčių, kas taip pat lemia aktyvesnį moterų įsitraukimą.

Planuojama, kad olimpinės ir parolimpinės žaidynės vyks atnaujintose ir perstatytose istorinėse 1964-ųjų m. žaidynėms pastatytose sporto bazėse bei naujose pasaulinio lygio arenose. Norėdami sudaryti kuo geresnes sąlygas sportininkams, Tokijo žaidynių organizatoriai planuoja, kad 85 proc. visų sporto arenų nebus nutolę nuo olimpinio kaimelio daugiau negu 8 km.

Olimpinėms žaidynėms skirtą miesto plotą sudarys dvi skirtingos teminės ir funkcinės zonos. „Paveldo“ zonoje bus galima išvysti daugumą legendinių 1964 m. olimpinių žaidynių arenų ir pastatų. Tuo tarpu šiuolaikiška Tokijo įlankos zona simbolizuoja įkvepiančią didmiesčio ateitį, ji yra šiuolaikinių technologinių laimėjimų pavyzdys, kuriuo Japonija pristato save pasauliui kaip inovacijų lyderę.

Apibrėžus abiejų šių zonų ribas, gaunamas begalybės ženklas, kurio centre yra pati olimpinių žaidynių širdis – olimpinis kaimelis. Organizatorių teigimu, begalybės ženklas atspindi  geriausių pasaulio atletų neišsenkančią aistrą, atsidavimą ir įkvėpimą, kurį jie perduos Tokijui, Japonijai ir visam pasauliui.

2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai didelį dėmesį skiria ne tik sportinei, bet ir socialinei šio didžiausio pasaulyje sporto renginio pusei. Vienas svarbiausių socialinių projektų – katastrofos nusiaubto Fukušimos miesto atgaivinimas ir rekonstrukcija.

Siekiant parodyti pasauliui, kaip Tohoku regionas (Fukušimos, Miyagi, Iwate prefektūros) atsigauna po nelaimės bei padėkoti prie regiono atstatymo prisidėjusiems pasaulio žmonėms, jame vyks olimpinių žaidynių futbolo, beisbolo ir softbolo varžybos. Japonija stengiasi padėti atsistoti ant kojų katastrofos paveiktam Tohoku regionui, pritraukti į jas investicijas bei turistų srautus.

Beisbolas drauge su Sumo imtynėmis, kovos menais ir futbolu yra populiariausios sporto šakos Japonijoje. Šalis turi gilias beisbolo tradicijas ir iki šiol visuomet olimpinėse žaidynėse pasiekdavo varžybų pusfinalį. Beisbolas ir softbolas paskutinį kartą olimpinių žaidynių programoje buvo 2008 metais, vėliau buvo išbrauktas. 2013 m. ši sporto šaka grąžinta į 2020 m. ir 2024 m. žaidynių programas su sąlyga, jei organizatoriai turės tam tinkamas sporto bazes.

Fukušima Azuma olimpinis beisbolo stadionas nuo buvusios Fukušimos atominės elektrinės bus nutolęs 70 km atstumu, jame tilps apie 30 tūkst. žiūrovų, o dalis futbolo mačų bus žaidžiami Miyagi stadione gretimoje Miyagi prefektūroje.

2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės bus išskirtinės ir savo medaliais. Žaidynių organizatoriai nusprendė olimpinius medalius gaminti iš panaudotų mobiliųjų telefonų ir taip tausoti žemės išteklius.

Japonijos gyventojai šiam tikslui dosniai aukoja panaudotus mobiliuosius telefonus bei kitus smulkius elektroninius prietaisus, kad būtų surinktos 2 tonos medžiagų, reikalingų 5-iems tūkst. medalių pagaminti. Įvairių įmonių biuruose, telekomunikacijų bendrovėse atidarytos specialios dėžės, kuriose kiekvienas norintis gali palikti naudotus telefonus ar planšetinius kompiuterius.

Ši kampanija įgyvendinama vadovaujantis Tarptautinio olimpinio komiteto „Darbotvarke 2020“, kurios vienas pagrindinių principų – darnus vystymasis. Tokiais projektais siekiama padėti sumažinti žaidynių išlaidas, neeikvoti be reikalo žemės resursų. Be to, į pasirengimą žaidynėms tokiu būdu gali įsitraukti kiekvienas Japonijos gyventojas.

Mobilieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai turi nedidelius kiekius retųjų metalų kaip platina, paladis, auksas, sidabras, litis, kobaltas ir nikelis. Perdirbant juos galima atskirti vienus nuo kitų ir vėl panaudoti gamyboje. Nuosavų tokių metalų išteklių neturinti Japonija tokiu savo sprendimu žengia žingsnį į priekį, primena pasauliui apie išnaudojamą aplinką ir pateikia pavyzdį, kaip galima su tuo kovoti.

Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos metu iš dangaus kris žvaigždės – Japonijos startuolių kompanija „ALE“ ištobulino palydovą, kuris bet kuriuo metu ir bet kurioje pasaulio vietoje gali sukelti dirbtinį meteorų lietų.

Į 70 km aukštį pakeltas palydovas gabens daugybę specialiai sukurtų granulių. Šios granulės nustatytu laiku bus paleistos į Žemės atmosferą ir taps tikrųjų meteoritų simuliacija: nuo oro trinties užsidegdamos granulės atrodys kaip tikras meteorų lietus ir sukurs ryškių spalvų spektaklį.

Startuolių kompanija „ALE“ ne tik sukurs unikalų meteoritų lietų, bet ir kontroliuos šių krentančių dirbtinių žvaigždžių spalvas. Nors „ALE“ turi galimybę kontroliuoti, kur ir kada įvyks meteoritų lietus bei nustatyti dirbtinių meteorų spalvą, vis dėlto jie negali valdyti meteorologinių sąlygų. Tad belieka tikėtis, kad Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos metu bus giedra, kitu atveju meteoritų lietaus debiutas gali ir nepavykti.

Mobiliųjų žaidimų milžinė DeNA tikisi 2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių svečiams pasiūlyti savaeigių taksi automobilių paslaugas. Kompanija įsilies į tokių kompanijų kaip Uber Technologies, Tesla bei Google gretas, taip pat siekiančių sukurti autonominius automobilius. Tai veikiausiai bus mikroautobuso tipo transporto priemonė, didesnė ir kur kas prabangesnė nei modifikuoti Toyota Prius modeliai, kuriuos ZMP iki šiol naudojo savo bandymuose. Ji puikiai pasitarnaus ne tik olimpinių ir parolimpinių žaidynių dalyviams ir svečiams, bet ir padėdamas keliauti senyviems ar negalią turintiems žmonėms.

Visgi tam, kad tokio pobūdžio automobiliai būtų pritaikyti kaip taksi 900 000 į žaidynes atvyksiančių turistų, prireiks dar kelerių metų ištobulinti infrastuktūrą bei pritaikyti užsieniečiams.

Japonų automobilių gamybos milžinė „Toyota“ pristatė savo projektinį autobuso Sora modelį, kurį varys vandenilis. Planuojama, kad krovininė versija pasirodys jau 2018-aisiais, o iki 2020-ųjų, prieš pat vasaros olimpines žaidynes, į Tokijo gatves išriedės daugiau kaip 100 tokių autobusų. Autobusas gali gauti automatiškai susilankstančias šonines sėdynes, išorines aplinkos stebėjimo kameras ir automatinio sustojimo stotelėse sistemą. Taip pat žadama, kad Sora galės palaikyti ryšį su kitomis transporto priemonėmis ir stacionariais kelių infrastruktūros objektais bei galės automatiškai judėti bendruose autobusų sąstatuose.

Pasaulį nuolat siaubia teroristiniai išpuoliai, tad saugumas 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių metu yra vienas svarbiausių punktų, kuriais rūpinasi japonai. Panasonic kuria sistemą, kuri apjungtų dešimtis tūkstančių įvairaus pobūdžio kamerų tiek padidinto saugumo zonose, tiek ir aplink. Kameros fiksuos vaizdą 360 laipsnių 9 mega pikselių linzėmis ir garsą įmontuotų mikrofonų pagalba. Visa informacija bus siunčiama į vieną vietą, kur programa gebės atskirti įvairius vaizdus ir garsus, o pastebėjus pavojų duos signalą teisėtvarkos pareigūnams. Jeigu užsienietis nesupranta japoniškai, bet pakliuvo į bėdą, su šia programa ir vertėjų pagalba bus galima iššifruoti skirtingas kalbas ir nedelsiant padėti. Jei minioje kažkas suklupo ir nugriuvo, programa duos signalą arčiausiai budintiems apsaugos darbuotojams su nurodymais, kur tai atsitiko. Šitokiu būdu siekiama suvaldyti pavojingas situacijas.

Tokijo olimpinių žaidynių žiūrovai turės galimybę naudotis elektroniniu pasu, kuris bus skirtas patekti į stadioną ir aplinkines teritorijas. Pagal jį bus nustatoma tapatybė, todėl nebereikės visur nešiotis paso. Prireikus bus įrašoma ir kreditinės kortelės informacija, taigi pasas bus naudingas ir atliekant įvairius mokėjimus. Galiausiai, pasą bus galima susieti su viešbučiu ir naudoti, kaip raktą atrakinant duris. Šitokio daugiafunkcinio e-bilieto pasaulis dar nematė. Pirmą kartą žiūrovui apsilankius stadione ir pasinaudojant prietaisu, įvairūs sensoriai ir kameros nuskenuos veidą ir susies su paso informacija. Tai bus naudojama ne tik saugumo užtikrinimui, bet ir kaip apsauga nuo vagių, nes pasu negalės pasinaudoti niekas kitas.

2015 m. spalio 28 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (toliau – LTOK) Japonijoje pasirašė susitarimą su Hiracukos miestu ir Kanagavos prefektūra dėl bendradarbiavimo ruošiantis 2020 m. olimpinėms žaidynėms. Šiame mieste prieš žaidynes ir žaidynių metu Lietuvos olimpiečiai svarbiems startams galės ruoštis parengiamosiose stovyklose.

Bendradarbiauti su Hiracukos miestu buvo pasirinkta dėl gerų treniruočių sąlygų ir patogaus susisiekimo su sostine. Hiracukoje yra geras sporto medicinos centras, iš šio miesto į Tokiją elektriniu traukiniu galima nuvykti per valandą.

Pirmasis Lietuvos sportininkų ir trenerių būrys į Hiracuką nuvyko jau 2017 m. lapkričio mėnesį. Jų tikslas buvo susipažinti su sąlygomis, kuriose vyks olimpinės žaidynės, išbandyti sporto bazes, gyvenimo sąlygas, maistą, transporto sistemą. Pirmojoje stovykloje dalyvavo 21 olimpinės rinktinės kandidatas – dziudo, irklavimo, bokso, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, kanojų ir baidarių irklavimo atstovai.

Lietuva drauge su Didžiąja Britanija ir JAV buvo viena pirmųjų šalių, pasirašiusių sutartį su Japonija dėl bendradarbiavimo ruošiantis olimpinėms žaidynėms. 

 

  1. Bendrosios nuostatos

 

  1. Programos paskirtis

1.1.    Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje 2020 metais programoje (toliau – Programa) įvertinama sportininkų rengimo Lietuvoje situacija, atlikta Lietuvos sportininkų rengimo Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms ir dalyvavimo jose analizė, numatyti sportininkų rengimo ir dalyvavimo 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse tikslai ir uždaviniai, sportininkų atrankos kriterijai, sportininkų rengimo organizavimo, koordinavimo ir finansavimo principai, suplanuota Programos įgyvendinimo eiga, stebėsena ir vertinimas.

1.2. Programą tvirtina Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (toliau – LTOK) Vykdomasi komitetas (toliau – LTOK VK) Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpinėse žaidynėse Tokijuje programos rengimo darbo grupės (sudarytos 2017 05 25 LTOK VK nutarimu Nr. 30 ir 2017 06 15 LTOK VK nutarimu Nr. 34) teikimu.

1.3. Programos pakeitimas arba papildymas turi būti atliktas tokiu pat būdu, kaip ji ir patvirtinta.

 

  1. Programoje vartojamos sąvokos

2.1. Olimpinėms žaidynėms rengiamų sportininkų sąrašas – sportininkų – olimpinės rinktinės kandidatų, pagal atrankos kriterijus sudarytas ir LTOK VK patvirtintas sportininkų, rengiamų 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms, sąrašas, kuriame nurodoma: sportininko vardas, pavardė; gimimo data; sporto šaka / rungtis; savivaldybė, kurioje sportininkas rengiamas; trenerio vardas, pavardė; sportininką rengianti organizacija; pasiekti rezultatai – geriausias (nurodant metus), paskutinių trejų metų (paskutinių metų nurodant ir planuotus); planuojami rezultatai pagrindinėse metinio ciklo varžybose.

2.2. Aptarnaujančių specialistų sąrašas – sportininkus – olimpinės rinktinės kandidatus aptarnaujančių specialistų sąrašas, patvirtintas LTOK, susidedantis iš kelių dalių. Pirmoje dalyje nurodoma: vardai, pavardės ir funkcijos specialistų (sporto šakos vadybininko, vyriausiojo trenerio, vyriausiojo gydytojo, kineziterapeuto / masažuotojo, mokslinio vadovo, psichologo, mitybos specialisto, mechaniko ir kitų), dirbančių su sportininkais. Antroje dalyje nurodoma: sportininko vardas ir pavardė; sportininką prižiūrinčių specialistų vardai, pavardės ir vykdomos funkcijos.

2.3. Pagrindinės sezono varžybos – sporto šakos (suaugusiųjų ir jaunimo) pasaulio ir Europos čempionatai.

 

  1. Programą bendradarbiaudami įgyvendina

3.1. LTOK – koordinuoja ir iš dalies finansuoja Lietuvos sportininkų rengimą 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms ir organizuoja, vykdo ir užtikrina Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų ir juos aptarnaujančio personalo dalyvavimą 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse Tarptautinio olimpinio komiteto, LTOK ir rėmėjų lėšomis.

3.2. Lietuvos Olimpinis fondas (toliau – LOF) – LTOK įsteigta organizacija, finansuojanti olimpinį judėjimą Lietuvoje. LOF vykdo LTOK renginių, projektų ir pasirengimo olimpinėms žaidynėms programų kofinansavimą, atlieka olimpinių simbolių ir prekinių ženklų naudojimo monitoringą, viešina olimpinės rinktinės veiklą bei organizuoja paramos, komercinių, reklamos ir licencinių mokesčių ir kitų pajamų rinkimą LTOK veiklai finansuoti.

3.3. Lietuvos sporto šakų federacijos, sporto centrai, sporto klubai – iš dalies finansuoja, organizuoja ir vykdo sportininkų rengimą 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms, įskaitant jų dalyvavimą atrankos į olimpines žaidynes varžybose (pasaulio ir Europos čempionatuose, pasaulio ir Europos taurės varžybose) valstybės biudžeto, LTOK, tarptautinių sporto šakų federacijų ir rėmėjų skiriamomis lėšomis.

3.4. Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės ir jų sporto padaliniai – suderinę su LTOK ir sporto šakų federacijomis dalinai prisideda prie sportininkų rengimo 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms savivaldybių biudžeto lėšomis.

3.5. Lietuvos sporto medicinos centras, universitetinės ligoninės, medicinos centrai ir sporto medicinos centrai – vykdo sportininkų, rengiamų 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms, sveikatos priežiūrą ir organizuoja šių sportininkų gydymą bei reabilitaciją.

3.6. Lietuvos sporto mokslo institucijos – organizuoja ir vykdo sportininkų, rengiamų 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms mokslinius tyrimus, testavimus ir moksliškai pagrįstą sportinio rengimo valdymą.

 

  1. ESAMOS SITUACIJOS, APLINKOS VIDAUS IR IŠORĖS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Šešioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 (Žin., 2012, Nr. 149-7630), 169 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė sieks kūno kultūrą ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrins valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą.
  2. Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų rengimas ankstesnėms olimpinėms žaidynėms (2000 m. Sidnėjuje, 2004 m. Atėnuose, 2008 m. Pekine, 2012 m. Londone ir 2016 m. Rio de Žaneire) buvo vykdomas įgyvendinant LTOK kartu su KKSD patvirtintas programas. Kadangi sportininkų laimėjimai geri, galima daryti išvadą, kad sportininkų rengimo programinis valdymas duoda teigiamų rezultatų: suvienija visas galimas pajėgas geriau bei optimaliai organizuoti ir valdyti sportininkų rengimo vyksmą. Sudarant programą „Tokijas 2020“ buvo remiamasi aukščiau minėtomis pasirengimo olimpinėms žaidynėms programomis.
  3. Ketverių metų olimpinis ciklas yra ilgas sportininkų rengimo struktūrinis vienetas, apimantis pagrindines treniruočių turinio dalis. Olimpiniame cikle formuojami pagrindiniai tikslai, uždaviniai ir konkrečios užduotys atskiriems metams siekiant gerų sportinių rezultatų ir olimpinio normatyvo įvykdymo. Tai ilgas laikotarpis, per kurį galimi įvairūs ekonominiai, politiniai, socialiniai pokyčiai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

 

  1. Vidinių veiksnių analizė
  1. 1922 m. buvo įkurta Lietuvos sporto lyga. 1923 m. gruodį papildžius šios lygos statutą numatyta organizuoti olimpinį komitetą Lietuvoje. Organizacija įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai VIII (1924 m., Paryžius) ir IX (1928 m., Amsterdamas) olimpiadų žaidynėse bei II žiemos olimpinėse žaidynėse (1928 m., Sankt Moricas).
  2. Lietuvos olimpinis debiutas įvyko Paryžiuje 1924 m. Tie metai laikomi ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinio pripažinimo data. Žaidynėse dalyvavo tik futbolininkai ir dviratininkai. 1928 m. dalyvauti IX olimpiados žaidynėse Amsterdame Lietuva išsiuntė 12 sportininkų. Lietuva gavo JAV olimpinio komiteto kvietimus dalyvauti 1932 m. III žiemos olimpinėse žaidynėse Leik Plaside ir X olimpiados žaidynėse Los Andžele. Tačiau dėl šalies fizinio ugdymo reformos ir materialinių sunkumų Lietuvos sportininkai žaidynėse nedalyvavo. Lietuva gavo kvietimus dalyvauti ir 1940 m. olimpinėse žaidynėse, tačiau dėl II pasaulinio karo bei šalies okupacijos jose nedalyvavo.
  3. TSRS okupacijos ir aneksijos metu LTOK veikla buvo sustabdyta. Pokario olimpinėse žaidynėse lietuviai galėjo dalyvauti tik kaip TSRS komandų nariai. LTOK atkurtas 1988 m. gruodžio 11 d.
  4. Pirmasis Lietuvoje Kūno kultūros įstatymas įsigaliojo 1932 metų liepos 15 dieną. Šiuo įstatymu buvo įsteigta pirmoji valstybinė sporto valdymo institucija – Kūno kultūros rūmai. Tai oficiali Lietuvos kūno kultūros ir sporto valstybinio valdymo pradžia.
  5. Vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KKSD).
  6. 1991 m. lapkričio 11 d. Tarptautinis olimpinis komitetas paskelbė, kad pripažįsta Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. Tais pačiais metais LTOK buvo įteikti kvietimai dalyvauti 1992 m. olimpinėse žaidynėse Albervilyje ir Barselonoje, vėl atstovauti savo valstybei. Laiko pasirengti žaidynėms beveik nebuvo, tačiau R. Ubarto pergalė ir krepšininkų laimėti bronzos medaliai 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse tapo svariu indėliu formuojant atgimusios valstybės įvaizdį.
  7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė skatina kūno kultūrą ir remia sportą.
  8. Respublikinė bendrojo lavinimo Vilniaus sporto mokykla-internatas atvėrė duris 1986 m. rugsėjo 1 dieną. Naujajai mokyklai buvo iškeltas tikslas – rengti olimpinių šalies rinktinių pamainą, t. y. aukščiausio lygio sportininkus – kandidatus į olimpines rinktines, taip pat organizuoti moksleivių mokymą, auklėjimą, lavinimą užtikrinant normalias gyvenimo ir buities sąlygas. Tai buvo įstaiga, kur iš visos Lietuvos atvykę vaikai ir jaunuoliai, turintys atitinkamus fizinius duomenis, pradėjo didelio meistriškumo sportininkų karjerą, čia pat gyvendami ir mokydamiesi. Vėliau sporto mokykla-internatas buvo pertvarkytas į Respublikinę Vilniaus aukštesniąją olimpinio rezervo mokyklą, Respublikos rinktinių rengimo centrą, Respublikos sportininkų rengimo centrą ir 1997‑aisiais pertvarkytas į KKSD prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinį sporto centrą (toliau – LOSC), kuriam iškeltas tikslas – centralizuoto sportininkų rengimo principu rengti Lietuvos sportininkus vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms. Centralizuota Lietuvos sportininkų rengimo sistema, lėmė gerus Lietuvos sportininkų rezultatus 2000 m. Sidnėjaus ir po jų kitose olimpinėse žaidynėse. 2016 m. KKSD pradėtos įgyvendinti politinės sporto sistemos reformos decentralizuoja sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms, perduodant sportininkų rengimo organizavimo funkcijas sporto šakų federacijoms. Manytina, kad tokie pokyčiai gali būti limituojantys veiksniai siekiant sėkmingo Lietuvos sportininkų dalyvavimo 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse.
  9. Į kovą su dopingo vartojimu sporte Lietuva įsitraukė 1995 metais Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Europos Tarybos Antidopingo konvenciją. Tęsiant šią kovą LR Seimas ratifikavo Europos Tarybos Antidopingo Konvencijos Papildomą Protokolą 2004 m. rugsėjo 28 d.
  10. 2004 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė Kopenhagos deklaraciją dėl antidopingo sporte, kuria Lietuva įsipareigojo įgyvendinti Pasaulinės antidopingo agentūros kodeksą. Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. gegužės 2 d. ratifikavo Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte.
  11. 2005 m. liepos 27 d. KKSD įsteigė Viešąją įstaigą Lietuvos Antidopingo agentūrą.
  12. Bendru Švietimo ir mokslo ministro 2000 m. liepos 24 d. ir Departamento generalinio direktoriaus 2000 m. liepos 20 d. įsakymu „Dėl sporto mokymo įstaigų bendrųjų nuostatų“ patvirtinti pavyzdiniai nuostatai. Šiuose nuostatauose numatyta, kad steigiant sporto mokymo įstaigas ir centrus turi būti siekiama per sportą skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką, ieškoti talentingų sportininkų, sporto mokslo bei medicinos specialistų pagalba rengti sportininkus, galinčius deramai atstovauti šaliai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose ir kituose tarptautiniuose renginiuose.
  13. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995; 2010, Nr.51-2477) 23 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad sporto medicinos centrai yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos. Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 9-215; 2008, Nr. 47-1752; 2010, Nr. 67-3348) 9 straipsnio 11 punktą „Departamentas, Vyriausybei įgaliojus, įgyvendina sporto ir medicinos centrų <…> savininko teises ir pareigas <…>“. Vadovaudamasi minėta įstatymo nuostata, Vyriausybė 2010 m. nutarimais: „Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus sporto medicinos centro savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ (Žin., 2010, Nr. 80-4164); „Dėl Panevėžio apskrities sporto medicinos centro savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ (Žin., 2010, Nr. 78-4026); „Dėl Klaipėdos sporto medicinos centro savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ (Žin., 2010, Nr. 77-3955); „Dėl Šiaulių apskrities sporto medicinos centro savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ (Žin., 2010, Nr. 77-3951); „Dėl Kauno apskrities sporto medicinos centro savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ (Žin., 2010, Nr. 73-3709), įgaliojo Departamentą įgyvendinti penkių asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių sporto medicinos centrų – savininko teises ir pareigas. Vilniaus sporto medicinos centras, kuris 2011 m. pervadintas į Lietuvos sporto medicinos centrą, koordinuoja kitų sporto medicinos centrų, kurių steigėjų teises ir pareigas įgyvendina KKSD, veiklą.
  14. Bendru 1996 m. birželio 12 d. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Departamento įsakymu Nr. 147/323 (Žin., 1996, Nr. 57-1368) buvo patvirtinta Sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros ir medicinos priežiūros sporto renginių metu tvarka, kurią pakeitė 2000 m. gegužės 31 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2011, Nr.29-1370) patvirtinta Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarka. Šiame dokumente įtvirtinta, kad sportininkų, kurie sistemingai ir nuolat treniruojasi, dalyvauja varžybose, taip pat Lietuvos olimpinės ir atskirų sporto šakų rinktinių narių sveikatą profilaktiškai tikrina sporto medicinos centrų gydytojai.
  15. Nuo 2010 m. gerėjo Departamento valdomų medicinos centrų finansavimas (darbo užmokesčio fondas, įrangos įsigijimas). Tai sudaro sąlygas artėti prie šiuolaikiškos olimpinėms žaidynėms rengiamų sportininkų sveikatos priežiūros.
  16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 419 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kauno sporto medicinos centrą, Klaipėdos sporto medicinos centrą, Panevėžio sporto medicinos centrą ir Šiaulių sporto medicinos centrą“ kuriame Kauno sporto medicinos centras, Klaipėdos sporto medicinos centras, Panevėžio sporto medicinos centras ir Šiaulių sporto medicinos centras būtų reorganizuoti prijungimo būdu ir prijungti prie biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto medicinos centro, o šiam pereitų visos Kauno sporto medicinos centro, Klaipėdos sporto medicinos centro, Panevėžio sporto medicinos centro ir Šiaulių sporto medicinos centro teisės ir pareigos.
  17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą Nr. 660 „Dėl pasižymėjusių sportininkų ir jų trenerių materialinio skatinimo“ (Žin., 1994, Nr. 60-1186), kuriame numatyti piniginių prizų, skiriamų sportininkams, pasiekusiems gerų sportinių rezultatų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, bei jų treneriams, dydžiai.
  18. 1996 m. sausio 31 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 9-215), kuriame be profesionalaus sporto reglamentavimo numatyta ir valstybės parama didelio meistriškumo sportininkams pasirengti varžyboms ir varžybose atstovauti Lietuvai.
  19. Programos vykdymui nacionalinėje teisėje sukurtas teisinis pagrindas. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 9-215 (toliau – Įstatymas) nustatyti valstybės įsipareigojimai didelio meistriškumo sportininkams, t. y. skirti stipendijas pasirengimui, premijas už gerus sportinius rezultatus. Nustatyti rinktinių sudarymo principai, įtvirtinta sporto varžybų sistema sudaro sąlygas atrinkti didelio meistriškumo sportininkus, užtikrinti pasirengimą aukštesnio rango varžyboms. Įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos olimpinių rinktinių ir olimpinės pamainos sportininkai rengiami vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto departamento ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto patvirtintomis pasirengimo vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms programomis.
  20. 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 927 buvo pakeista pasižymėjusių sportininkų ir jų trenerių materialinio skatinimo tvarka, piniginiai prizai pradėti mokėti ir olimpinių šakų sportininko gydytojui, masažuotojui, mokslinės grupės nariams. Šiems asmenims skiriamų prizų bendra suma atitinka 25 proc. sportininko gauto piniginio prizo. Individualiųjų sporto šakų sportininką rengusiems treneriams premijos dydis – 50 proc. už atitinkamą sporto laimėjimą sportininkui nustatyto premijos dydžio.
  21. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3085) numato, kad sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai (parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, yra priskiriamos neapmokestinamų pajamų grupei.
  22. Nuo 2006 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė sportininkams ir kitiems rinktinės nariams skiria premijas, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 17 straipsnio nuostatomis priskiriamos neapmokestinamosioms gyventojų
  23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 29 d. nutarime Nr. 660 „Dėl pasižymėjusių sportininkų ir jų trenerių materialinio skatinimo“ (Žin., 1994, Nr. 60-1186) taip pat nustatyti atlyginimų dydžiai pasižymėjusiems sportininkams, kurie rengiasi svarbiausioms tarptautinėms sporto varžyboms. 2006 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 491 nauja redakcija išdėstomas 2000 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 927, kuriuo atlyginimų dydžiai pakeisti į valstybės stipendijų dydžius.
  24. Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-120 (Žin., 2011, Nr. 48-2353) pakeistas Premijų, skiriamų didelio meistriškumo sportininkams ir kitiems rinktinės nariams už sporto laimėjimus, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas. Nuo 2011 m. balandžio mėn. sprendimas skirti premiją, jeigu buvo paimtas sportininko dopingo mėginys, priimamas tik gavus sporto (šakos) federacijos informaciją, kad sportininko dopingo mėginys buvo neigiamas. Tai leidžia užtikrinti, kad sportininkams, kurių dopingo mėginys buvo teigiamas ir kurių sportiniai laimėjimai anuliuojami, premijos nėra skiriamos.
  25. 2008 m. balandžio 24 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcija (Žin., 2008, Nr. 47-1752) sudarė pagrindą sportininkams, besirengiantiems Europos ir pasaulio čempionatams, olimpinėms žaidynėms, ne tik mokėti valstybės stipendijas ir premijas, bet ir nustatė tokią teisę savivaldybių taryboms.
  26. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 61-1818) nuostatos leidžia visuomeninėms sporto organizacijoms gauti lėšų jų įstatuose ar nuostatuose nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.
  27. 2008 m. balandžio 24 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcija (Žin., 2008, Nr. 47-1752) įtvirtino naują rentų buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarką. Nuo 2009 m. sausio 1 d. paskirtos ir pradėtos mokėti rentos: 1) olimpinių žaidynių čempionams ir prizininkams (aukso, sidabro ar bronzos medalių laimėtojams); 2) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionams; 3) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionato, olimpinių žaidynių rekordininkams; 4) parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojams. 2010 m. sausio 1 d. šis laimėjimų sąrašas buvo papildytas ir numatyta, kad rentas taip pat gali gauti: 1) rungties, kuri iki rezultato pasiekimo buvo išbraukta iš olimpinių žaidynių programos arba įtraukta į ją po rezultato pasiekimo, pasaulio ar Europos čempionai iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionai, ir pasaulio rekordininkai.
  28. 2015 m. spalio 28 d. LTOK Japonijoje pasirašė susitarimą su Hiracukos miestu ir Kanagavos prefektūra dėl bendradarbiavimo ruošiantis 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms.
  29. Kiekvienais olimpinio ciklo metais LTOK skiria lėšų kooperuotam olimpinių sporto šakų federacijų plėtros programų finansavimui, geriausių Lietuvos sportininkų rengimui olimpinėms žaidynėms, užtikrina optimalų olimpinės rinktinės dalyvavimą olimpinėse žaidynėse. LTOK lėšos sportininkų rengimui ir dalyvavimui olimpinėse žaidynėse per praėjusi olimpinį ciklą didėjo tris kartus (1 pav.).

1 pav. LTOK lėšos sportininkų rengimui ir dalyvavimui olimpinėse žaidynėse 2011-2017 m.

  1. LTOK mokamų olimpinių stipendijų skaičius per olimpinį ciklą padidėjo nuo 33 2013 m. iki 77 2017 m. Olimpinių stipendijų mokėjimas užtikrina socialines garantijas geriausiems Lietuvos sportininkams rengiamiems olimpinėms žaidynėms (2 pav.)

2 pav. Olimpinės stipendijos 2013-2017 m.

  1. Lietuvos sportininkų rengimas olimpinėms žaidynėms vykdomas kooperuotomis lėšomis. Rengimo kaštų susidedamosios dalys yra šios:
    1. mokomosios treniruočių ir atsigavimo stovyklos Lietuvoje bei užsienyje;
    2. dalyvavimas varžybose;
    3. sportininkų maitinimas Lietuvoje;
    4. sportininkų stipendijos;
    5. mokslinis testavimas ir medicininiai tyrimai;
    6. sportininkų gydymas ir reabilitacija;
    7. sporto apranga, avalynė ir inventorius;
    8. sportininkus aptarnaujančio personalo darbo užmokestis.
  2. Sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms finansuoja:
    1. už didelio meistriškumo sportininkų rengimą ir aptarnavimą atsakingos valstybinės institucijos, valstybės biudžeto lėšomis;
    2. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas;
    3. Lietuvos olimpinis fondas;
    4. Lietuvos sporto šakų federacijos;
    5. Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės;
    6. sporto klubai, mini sporto šakų centrai.
  3. LTOK siekdamas kokybiško sportinio rengimo mokslinio ir savalaikio medicininio sportininkų aptarnavimo, sportininkų optimalaus studijų ir treniruotės vyksmo suderinimo, sportininkų ir trenerių teorinio rengimo, sportininkus aptarnaujančių specialistų kvalifikacijos kėlimo ir t.t. LTOK pasirašė (pratęsė) bendradarbiavimo sutartis: 2013 m. birželio 26 d. su Vilniaus universitetu; 2016 m. lapkričio 10 d. su Lietuvos Sporto universitetu; 2017 m. sausio 5 d. su Lietuvos Edukologijos universitetu.

 

  1. Išorinių veiksnių analizė
  2. Be nacionalinių teisės aktų, Programos įgyvendinimui ir sportininkų rengimui didelės įtakos turi tarptautiniai teisės aktai. 1992 m. rugsėjo 24 d. Europos Tarybos priimta Europos sporto chartija įtvirtina siekiamybę sudaryti sąlygas sportuoti visiems norintiems, taip užtikrinant galimybę iškilti talentingiems sportininkams.
  3. 2007 m. liepą Europos Komisija priėmė pirmąją plataus masto iniciatyvą sporto srityje – Baltąją knygą dėl sporto. Baltoji knyga dėl sporto tapo pamatu ir pagrindu valstybėms narėms formuojant savo kūno kultūros ir sporto politiką. Baltojoje knygoje siekiama suteikti daugiau teisinio aiškumo suinteresuotoms šalims, plėtojama sporto ypatumų sąvoka, siekiama plėtoti struktūrinį dialogą su sporto organizacijomis, atsižvelgiama ir įvertinama Europos Teisingumo Teismo praktika ir Komisijos sprendimai sporto srityje, laikomasi subsidiarumo principo, ypač atsižvelgiant į ES teisės sistemą ir sporto organizacijų savarankiškumą.
  4. Pasaulinis antidopingo kodeksas pirmą kartą buvo priimtas 2003 m. ir įsigaliojo 2004 m., o jo pakeitimai įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d. Į kodeksą įtraukti pakeitimai, kuriuos Pasaulinės antidopingo agentūros steigiamoji taryba patvirtino 2013 m. lapkričio 15 d. Nauja 2015 m. Pasaulinio antidopingo kodekso redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.
  5. 2015 m. sausio 20 d. LTOK VK patvirtino atnaujintas antidopingo taisykles parengtas pagal 2015 m. Pasaulinį antidopingo kodeksą.
  6. Nuo 2009 m. Pasaulinė antidopingo agentūra kasmet atnaujina draudžiamų medžiagų sąrašą.
  7. Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte (Žin., 2006, Nr. 65-2390), taip pat Europos konvencija dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes (Žin., 2000, Nr. 53-1525) jau tapo nacionalinės teisės dalimi ir jų nuostatos įgyvendinamos tiesiogiai.
  8. Didžiausią reikšmę rengiant didelio meistriškumo sportininkus dalyvauti olimpinėse žaidynėse turi Tarptautinio olimpinio komiteto (toliau – TOK) priimami dokumentai. Vienas iš pagrindinių – Olimpinė chartija, kurioje išvardytos principinės dalyvavimo olimpinėse žaidynėse nuostatos, pateikti olimpinių sporto šakų programos sudarymo kriterijai.
  9. Didelės įtakos sportininkų rengimui taip pat turi tarptautinių sporto šakų federacijų veikla. Jos ne tik ieško savo sporto šakos populiarinimo būdų, bet ir intensyviai keičia varžybų programas siekdamos išlikti Olimpinėje programoje. TOK įvestas sporto šakų reitingavimas ir rotacijos principas paskatino sporto šakų konkurenciją. Mažesnės sudėties komandinių sportinių žaidimų (paplūdimio tinklinio, regbio ‑7, krepšinio 3×3) įtraukimas į olimpinių žaidynių programą padidina šalies sportinių žaidimų komandų atrankos į olimpines žaidynes galimybes.
  10. Vienas iš sporto šakos plėtros argumentų – tarptautinių federacijų narių skaičiaus didėjimas Afrikos, Lotynų Amerikos, Azijos ir Okeanijos žemynų sąskaita. Atsiranda naujų rungčių, naujų sportininkų, turinčių kitokią patirtį, į kitus žemynus perkeliami pasaulio čempionatai, olimpinės atrankos turnyrai. Šios tendencijos kelia papildomų problemų Europos šalių sportininkams.
  11. Dėl didėjančios konkurencijos Europos sportininkams iš Azijos, Afrikos bei Pietų Amerikos ir dėl to, kad Europa vienintelė neturėjo savo žaidynių Europos olimpiniams komitetams gimė idėja rengti Europos žaidynes. Pirmosios ir puikiai organizuotos Europos žaidynės įvyko 2015 m. Azerbaidžane. Antrosios įvyks 2019 m. Minske. Europos sporto vadovų nuomone, jos turėtų padėti išlaikyti Europos žemyno aukštą sporto lygį ir atlaikyti kitų pasaulio žemynų sportininkų konkurenciją.
  12. Vertinant mažų šalių, teritorijos plotu ir gyventojų skaičiumi panašių į Lietuvą, rezultatus paskutinėse olimpinėse žaidynėse matyti, kad ir mažos šalys turi talentingų sportininkų, todėl yra konkurencingos, ypač kai vertinama skaičiuojant gyventojų skaičių, tenkantį vienam medaliui (1 lentelė).

1 lentelė. Šalių gyventojų skaičius vienam medaliui iškovotam 2016 m. Rio de Žaneiro OŽ

Eil.

Nr.

Šalis

Medaliai

Gyventojų skaičius

Gyventojai vienam medaliui

1.

Grenada

1

106 825

106 825

2.

Bahamai

2

388 019

194 009

3.

Jamaika

11

2 725 941

247 812

4.

Naujoji Zelandija

18

4 595 700

255 316

5.

Danija

15

5 676 002

378 400

6.

Kroatija

10

4 224 404

422 440

7.

Slovėnija

4

2 063 768

515 942

8.

Gruzija

7

3 679 000

525 571

9.

Azerbaidžanas

18

9 651 349

536 186

10.

Vengrija

15

9 844 686

656 312

11.

Bahreinas

2

1 377 237

688 618

12.

Lietuva

4

2 910 199

727 549

19.

Didžioji Britanija

67

65 138 232

972 212

26.

Estija

1

1 311 998

1 311 998

43.

JAV

121

321 418 820

2 656 353

46.

Lenkija

11

37 999 494

3 454 499

76.

Kinija

70

1 371 220 000

19 588 857

 

  1. Vertinant bendro vidaus produkto (toliau – BVP) ir medalių skaičių paskutinėse olimpinėse žaidynėse galima manyti, kad Lietuva turėdama santykinai nedidelį BVP sugeba efektyviai rengti sportininkus pagrindinėms varžyboms, iškovoti medalius olimpinėse žaidynėse naudodama mažesnius turimus resursus nei kitos šalys (3 pav.).

3 pav. BVP vienam medaliui iškovotam 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse

 

  1. Išlaikyti konkurencingumą, kelti sportininkus aptarnaujančių specialistų kompetenciją skatina ir Tarptautinio olimpinio komiteto „Olimpinio solidarumo“ programų lėšos, kurios skiriamos Lietuvos sportininkų rengimui, stipendijoms ir aptarnaujančio personalo kvalifikacijos tobulinimui.
  2. Olimpinių žaidynių vykdymas ne Europos žemyne ženkliai padidina šalies sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms, jų atrankos į olimpines žaidynes ir dalyvavimo šiose žaidynėse kaštus.
  3. 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių planuojamas dalyvių skaičius daugiau nei septyniais šimtais sportininkų mažesnis nei dalyvavusiu 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, tačiau sporto šakų skaičius išaugo nuo 28 iki 33, todėl įvykdyti kvalifikacinius olimpinės atrankos normatyvus bus sunkiau.
  4. Tokijo olimpinės žaidynės bus pirmosios, kuriose dalyvaujančių moterų sportininkių skaičius beveik susilygins su vyrų ir sieks apie 48-49 proc.

 

  1. Lietuvos sportininkų rezultatai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose
  2. Lietuvos sportininkai per visą nepriklausomybės laikotarpį visose olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m. Barselonos ir baigiant 2016 m. Rio de Žaneiro, yra iškovoję įvairių prizinių (1–8) vietų (išsamūs duomenys pateikti 2 lentelėje).

2 lentelė. Lietuvos olimpinių rinktinių sportininkų iškovotos prizinės (1–8) vietos

 

Sporto šaka

Olimpinės vasaros žaidynės

1992 m.

1996 m.

2000 m.

2004 m.

2008 m.

2012 m.

2016 m.

1-3

4-8

1-3

4-8

1-3

4-8

1-3

4-8

1-3

4-8

1-3

4-8

1-3

4-8

Lengvoji atletika

1

 

 

3

1

 

2

 

1

 

1

1

 

 

Šaudymas

 

 

 

 

1

 

 

 

 

1

 

 

 

 

Šiuolaikinė penkiakovė

 

 

 

 

 

 

1

 

2

 

1

1

 

 

Krepšinis

1

 

1

 

 

1

 

1

 

1

 

1

 

1

Plaukimas

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

1

1

 

2

Baidarių ir kanojų irklavimas

 

 

 

 

 

1

 

1

 

 

1

 

1

1

Boksas

 

2

 

 

 

 

 

1

 

1

1

 

 

 

Imtynės

 

 

 

 

 

 

 

 

1

1

1

1

 

 

Dviračių sportas (plentas)

 

 

 

2

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

Dviračių sportas (trekas)

 

 

 

1

 

 

 

2

 

2

 

2

 

1

Sunkioji atletika

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

1

 

Irklavimas

 

 

 

 

 

1

 

 

 

1

 

4

2

 

Buriavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

1

 

1

VISO

2

2

1

6

2

4

3

7

5

7

6

12

4

6

 

  1. Lietuvos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse rezultatai yra susiję su jų dalyvavimu pagrindinėse varžybose (3 pav.). Akivaizdu, kad tai rodo sportininkų pajėgumo lygį pasauliniu mastu ir pagal tai galima prognozuoti rezultatus olimpinėse žaidynėse.

 

3 pav. 2005–2017 m. olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose (olimpinėse rungtyse) laimėti medaliai

 

  1. Sportininkų dalyvavimas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse
  2. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo 207 olimpinių komitetų rinktinės. 11 237 sportininkų varžėsi dėl 306 komplektų olimpinių medalių. Rio de Žaneire olimpinėse žaidynėse sportiniai rezultatai buvo labai aukšto lygio – pasiekti dvidešimt septyni pasaulio rekordai sporto šakose kuriose fiksuojami rekordai.
  3. Lietuvos olimpinę rinktinę sudarė 55 individualiųjų šakų sportininkų ir 12 krepšinio rinktinės žaidėjų. Iš viso 15 sporto šakų atstovai.
  4. 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms buvo rengiama 102 individualiųjų sporto šakų sportininkai ir vyrų krepšinio komanda (2015 m. olimpinėms žaidynėms buvo atitinkamai rengiama 112 individualiųjų sporto šakų, moterų ir vyrų krepšinio komandos (24) bei regbio komanda (12); 2014 m. – 103 individualiųjų ir 24 komandinių; 2013 m. – 111 individualiųjų ir 24 komandinių).
  5. 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo keturis medalius (vieną – sidabro ir tris – bronzos). Šeši sportininkai užėmė 4–8 prizines vietas. Medalių lentelėje Lietuva – 64, pagal medalių skaičių – 49, pagal rinktinės dydį Lietuva buvo 45 iš 206 NOK‘ų, pagal BVP ir medalių santykį Lietuva – 32, o pagal gyventojų skaičių vienam medaliui Lietuva – 12. Pasaulyje Lietuva pagal gyventojų skaičių – 125 iš 192 valstybių.
  6. Programoje „Rio 2016“ buvo planuota, kad 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvaus 70 sportininkų – žaidynėse dalyvavo 67 sportininkai (3 lentelė) (75 sportininkai įvykdė kvalifikacinius normatyvus). Programoje „Rio 2016“ buvo planuoti 2-3 medaliai – iškovoti 4 medaliai. Programoje „Rio 2016“ buvo planuota, kad 5-8 sportininkai užims prizines 4-8 vietas, pasiekta – šeši individualių sporto šakų sportininkai ir krepšinio komanda užėmė 4-8 vietas. 10 proc. sportininkų iškovojo medalius. Iš 67 sportininkų 39 įvykdė planuotas užduotis – 58 %. Iš 55 individualių sporto šakų sportininkų 27 įvykdė planuotas užduotis – 49 %.

 

3 lentelė. Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų pasiekti rezultatai 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Rungtis

Rezultatas

Vieta

 

Baidarių ir kanojų irklavimas

 

 

1.                             

Henrikas Žustautas

C-1 200 m

40.230

11

2.                             

Aurimas Lankas

K-2 200 m

32.382

3

3.                             

Edvinas Ramanauskas

4.                             

Ignas Navakauskas

K-1, 200 m

37.075

9

5.                             

Ričardas Nekriošius

K-2, 1000 m

3:14.748

5

6.                             

Andrejus Olijnik

 

Boksas

 

 

 

7.                             

Eimantas Stanionis

69 kg

 

9

8.                             

Evaldas Petrauskas

64 kg

 

17-28

 

Buriavimas

 

 

 

9.                             

Juozas Bernotas

RS:X

278 taškai

26

10.                          

Gintarė Scheidt

Laser Radial

 

7

 

Dviračių sportas

 

 

 

11.                          

Ramūnas Navardauskas

Plentas

6:22:23

35

12.                          

Ignatas Konovalovas

Plentas

OTL

 

13.                          

Daiva Tušlaitė

Plentas

 

34

14.                          

Simona Krupeckaitė

Trekas, keirinas

+0.464

12

Trekas, sprintas

+0.203

7

 

Dziudo

 

 

 

15.                          

Santa Pakenytė

78 kg

 

9-16

 

Imtynės

 

 

 

16.                          

Edgaras Venckaitis

66 kg

 

11

 

Irklavimas

 

 

 

17.                          

Donata Vištartaitė

W2x

7:43.76

3

18.                          

Milda Valčiukaitė

19.                          

Mindaugas Griškonis

M2x

6:51.39

2

20.                          

Saulius Ritter

21.                          

Aurimas Adomavičius

M4x

6:15.16

9

22.                          

Dominykas Jančionis

23.                          

Martynas Džiaugys

24.                          

Dovydas Nemeravičius

25.                          

Armandas Kelmelis

M1x

7:00.72

19

26.                          

Lina Šaltytė

W1x

7:30.38

14

 

Krepšinis

 

 

 

27.                          

Mantas Kalnietis

 

 

7

28.                          

Jonas Mačiulis

29.                          

Renaldas Seibutis

30.                          

Jonas Valančiūnas

31.                          

Robertas Javtokas

32.                          

Adas Juškevičius

33.                          

Marius Grigonis

34.                          

Paulius Jankūnas

35.                          

Mindaugas Kuzminskas

36.                          

Domantas Sabonis

37.                          

Antanas Kavaliauskas

38.                          

Vaidas Kariniauskas

 

Lengvoji atletika

 

 

 

39.                          

Marius Žiūkas

Sp. ėjimas, 20 km

1:22.27

26

40.                          

Marius Šavelskis

Sp. ėjimas, 20 km

1:29.26

59

41.                          

Andrius Gudžius

Disko metimas

60.66

12

42.                          

Diana Lobačevskė

Maratonas

2:30:48

17

43.                          

Rasa Drazdauskaitė

Maratonas

2:35:50

37

44.                          

Vaida Žūsinaitė

Maratonas

2:35:53

38

45.                          

Zinaida Sendriūtė

Disko metimas

61.89

10

46.                          

Airinė Palšytė

Šuoliai į aukštį

1.88                  

13

47.                          

Brigita Virbalytė-Dimšienė

Sp. ėjimas, 20 km

1:35.11

29

48.                          

Neringa Aidietytė

Sp. ėjimas, 20 km

DNT

 

49.                          

Živilė Vaiciukevičiūtė

Sp. ėjimas, 20 km

1:41.28

56

50.                          

Eglė Balčiūnaitė

800 m bėgimas

2:02.98

48

51.                          

Tadas Šuškevičius

Sp. ėjimas, 50 km

4:04.10

33

52.                          

Arturas Mastianica

Sp. ėjimas, 50 km

DNF

 

53.                          

Remigijus Kančys

Maratonas

2:21:10

75

54.                          

Valdas Dopolskas

Maratonas

2:28:21

111

 

Plaukimas

 

 

 

55.                          

Rūta Meilutytė

100 m krūtine

1:07.32

7

56.                          

Simonas Bilis

50 m laisvuoju st.                 

22.08

8

100 m laisvuoju st.

49.16

30

Komb. estafetė 4×100

3:35.90

14

57.                          

Giedrius Titenis

100 m krūtine

59.80

10

200 m krūtine

2:12.13

22

Komb. estafetė 4×100

3:35.90

14

58.                          

Danas Rapšys

100 m nugara

54.40

24

200 m nugara

1:59.58

21

Komb. estafetė 4×100

3:35.90

14

59.                          

Andrius Šidlauskas

100 m krūtine

1:00.59

23

60.                          

Deividas Margevičius

Komb. estafetė 4×100

3:35.90

14

 

Šaudymas

 

 

 

61.                          

Ronaldas Račinskas

Apvalus stendas

112

30

 

Šiuolaikinė penkiakovė

 

 

 

62.                          

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė

 

1072

31

63.                          

Ieva Serapinaitė

 

1183

29

64.                          

Justinas Kinderis

 

1144

34

 

Sportinė gimnastika

 

 

 

65.                          

Robertas Tvorogalas

Daugiakovė

82,497

42

Laisvieji pratimai

13.866

51

Arklys

13.366

56

Žiedai

13.466

61

Atraminis šuolis

13.849

15

Lygiagretės

13.500

57

Skersinis

14.166

39

 

Sunkioji atletika

 

 

 

66.                          

Aurimas Didžbalis

94 kg

392 kg

3

 

Tenisas

 

 

 

67.                          

Ričardas Berankis

Vienetai       

 

33-64

 

  1. Aplinkos veiksnių analizės apibendrinimas – stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės
  2. Stiprybės:
    1. Lietuvos sportininkai kai kurių sporto šakų ir rungčių varžybose konkuruoja dėl aukščiausių apdovanojimų pasaulio, Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse.
    2. Sportininkai olimpinėms žaidynėms rengiami pagal sporto šakų federacijų ir LTOK patvirtintas pasirengimo olimpinėms žaidynėms programas, numatyti ilgalaikiai tikslai.
    3. Sportininkai olimpinėms žaidynėms rengiami kooperuotomis lėšomis, taikant kolektyvinio sportininkų rengimo modelį.
    4. Naudojamos moksliškai pagrįstos šiuolaikinės sportininkų rengimo technologijos, sudarytos sąlygos kvalifikuotam sportininkų medicininiam aprūpinimui.
    5. Sportininkų rengimą aptarnauja aukštos kvalifikacijos specialistai: treneriai, medikai, mokslininkai, vadybininkai ir t.t.
    6. Lietuvos sportininkų rengimui olimpinėms žaidynėms skiriamos valstybės ir savivaldybių biudžetų, LTOK ir Tarptautinio olimpinio komiteto, sporto šakų federacijų rėmėjų lėšos:
  • skiriamos valstybės biudžeto ir LTOK lėšos sporto šakų federacijoms;
  • mokamos valstybės stipendijos sportininkams;
  • mokamos TOK ir LTOK stipendijos sportininkams;
  • statomos ir įrengiamos naujos sporto bazės;
  • skiriama tarptautinių federacijų parama Lietuvos sporto šakų federacijoms;
  • skiriamos rėmėjų lėšos sporto šakų federacijoms, klubams, specializuotiems sporto šakų centrams.
  1. Silpnybės:
    1. Neaiški arba permaininga valstybės pasirengimo ir dalyvavimo olimpinėse žaidynėse strategija.
    2. 2016  m. pradėtos įgyvendinti politinės sporto sistemos reformos neigiamai įtakoja Lietuvoje sėkmingai veikiančią didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemą bei galimybes taikyti centralizuoto ir kolektyvinio sportininkų rengimo modelį.
    3. Nepakankamas, nestabilus ir kartais neprognozuojamas didelio meistriškumo sportininkų rengimo metinio ciklo finansavimas.
    4. Vykdant didelio meistriškumo sportininkų rengimo programą ne visada suderinami veiksmai tarp sportininkus rengiančių organizacijų.
    5. Kartais neoptimalus pasirengimo planų ir nacionalinių varžybų kalendoriaus sudarymas.
    6. Ne visada tikslus sportinių rezultatų planavimas.
    7. Vis dar nepakanka modernių sporto bazių (pvz., baseinų, stadionų) geriausiems sportininkams treniruotis Lietuvoje.
    8. Nepakankama užsienio klubuose besitreniruojančių sportininkų rengimosi žaidynėms kontrolė.
    9. Sportininkų medicininis ir mokslinis aprūpinimas Europos, pasaulio čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose dėl lėšų stokos nėra pakankamai geras.
    10. Neišnaudotos galimybės efektyviai taikyti sportininkų organizmo atsigavimo po fizinių krūvių, reabilitacijos priemones, naudoti maisto papildus.
    11. Lietuvos sportininkų dopingo vartojimų atvejai.
    12. Neužtikrinamas Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų rengimo tęstinumas.
    13. Nepakanka Lietuvos trenerių, galinčių rengti didelio meistriškumo sportininkus.
    14. Nepakanka Lietuvos medikų ir kitų specialistų, galinčių aptarnauti didelio meistriškumo sportininkus mokomosiose treniruočių stovyklose ir varžybose.
    15. Dalis mediciniškai ir moksliškai tirtų olimpinės rinktinės sportininkų trenerių nesilaiko sporto mokslininkų, medikų rekomendacijų.
    16. Psichologinis sportininkų rengimas dar nėra visavertis.
    17. Nepilnai išnaudojamas sporto mokslo ir sporto medicinos potencialas.

 

  1. Galimybės:
    1. Sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms vykdančio sporto centro įstiegimas.
    2. Didinti sportininkus rengiančių specialistų skaičių ir stiprinti centralizuoto medicininio ir mokslinio sportininkų aptarnavimo padalinius.
    3. Tobulinti specialistų, rengiančių sportininkus, kvalifikaciją, sportininkų rengimo, planavimo ir apskaitos sistemą.
    4. Renovuojant rajonų sporto bazes ir statant sporto centrus pagerinti sportininkų rengimo sąlygas.
    5. Optimizuoti sporto medicinos centrų ir sporto mokslo institucijų veiklą ir didinti jų efektyvumą.
    6. Rengti olimpinės pamainos sportininkus specializuotuose sporto centruose, sporto mokyklose (gimnazijose) ir sporto klasėse.
    7. Sportininkų rengimui efektyviau pritraukti verslo subjektų paramą.
    8. Nacionalinė Lietuvos sportininkų rengimo ir atstovavimo olimpinėse žaidynėse atranka, saugant ir puoselėjant atskirai kiekvieną talentingą sportininką, suteikia Lietuvai pranašumą konkurencinėje kovoje su didžiosiomis valstybėmis.
    9. Siekti geresnio bendradarbiavimo tarp sportininkus rengiančių organizacijų.

 

  1. Grėsmės:
    1. Riboti žmogiškieji ištekliai ir kompetencijų stoka lems sportininkų rengimo kokybės blogėjimą.
    2. 2016 m. pradėtos politinės sporto sistemos reformos gali ilgam išbalansuoti 2000-2016 m. optimaliai veikusią Lietuvos sportininkų rengimo sistemą.
    3. Nesuderinus veiksmų tarp sportininkus rengiančių organizacijų bus blogai koordinuojamas sportininkų rengimas.
    4. Netinkamas sportinio rengimo proceso planavimas gali kelti grėsmę Programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimui.
    5. Sporto bazių trūkumas, klimatinės sąlygos, varžybų vietų geografija gali lemti Programos įgyvendinimo kaštų augimą.
    6. Programai įgyvendinti skiriamų materialinių išteklių nedidėjimas augant kainoms arba galimas mažėjimas kelia grėsmę Programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimui.
    7. Lietuvos sportininkų dopingo vartojimo atvejai blogins Lietuvos įvaizdį tarptautiniu mastu ir gali sužlugdyti visų atitinkamos sporto šakos rungties sportininkų rengimą ir dalyvavimą olimpinėse žaidynėse.
  • PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
  1. Tikslas – parengti Lietuvos sportininkus, galinčius deramai atstovauti Lietuvos Respublikai 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, ir užtikrinti jų dalyvavimą jose.
  2. Uždaviniai:
    1. Pasiekti, kad 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovautų ne mažiau kaip 50 Lietuvos sportininkų.
    2. Parengti Lietuvos sportininkus taip, kad 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse jie iškovotų ne mažiau kaip 2 medalius ir penkias prizines vietas (4-8).

 

  1. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
  2. Efekto vertinimo kriterijus – Lietuvos sportininkai 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse laimės 2–3 medalius, 5–8 sportininkai užims prizines 4–8 vietas.
  3. Rezultato vertinimo kriterijai:
    1. Sportininkų, kurie įvykdė planuotas užduotis (pasiekė planuotą sportinį rezultatą), 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse: 60
    2. Rengiamų individualiųjų šakų sportininkų skaičius: ne mažiau kaip
    3. Sportininkų, kurie pagrindinėse varžybose (Europos ir pasaulio čempionatuose) pelnė medalius, skaičius kiekvienais olimpinio ciklo metais – 5–7.
  4. Produkto vertinimo kriterijai:
    1. Sportininkų mokomųjų treniruočių stovyklų Lietuvoje ir užsienyje skaičius kiekvienais olimpinio ciklo metais –250–300.
    2. Sportininkams atliktų mokslinių testavimų ir medicininių tyrimų skaičius kiekvienais olimpinio ciklo metais – 250–280.
    3. Sportininkų, kuriems mokamos olimpinės stipendijos, skaičius: 2017–2020 m. ne mažiau kaip60.
  1. programos įgyvendinimas
  2. Programos įgyvendinimo etapai
  1. I etapas: 2017–2018 m.

I etapo prioritetas – Lietuvos sportininkų rengimas dalyvauti atrankos į Tokijo olimpines žaidynes varžybose, sportininkų rengimo vyksmo tobulinimas, naujų sportininkų rengimo technologijų išbandymas.

  1. II etapas: 2019 m.–2020 m. liepos mėn.

II etapo prioritetas – Lietuvos sportininkų rengimas ir dalyvavimas atrankos į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes varžybose.

  1. III etapas: 2020 m. liepos – rugpjūčio mėn.

III etapo prioritetas – Lietuvos sportininkų dalyvavimas 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse.

 

  1. Sportininkų atrankos rengtis 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms kriterijai ir principai
  2. Sportininkai rengtis 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms atrenkami pagal atrankos kriterijus (4 lentelė) ir sudaromas „2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms rengiamų sportininkų – olimpinės rinktinės kandidatų sąrašas“ (toliau – sportininkų sąrašas).

4 lentelė. Sportininkų atrankos rezultato kriterijai

Sportinių rezultatų kriterijai

2017–2018 m. sezonas

 

2018–2019 m. sezonas

2019–2020 m. sezonas

Olimpinės žaidynės

Sportininkai, 2016 m. Rio de Žaneiro OŽ dalyviai

Pasaulio čempionatas

Sportininkai, 2016–2018 m. olimpinių rungčių varžybose užėmę 1–24 vietą*

Sportininkai, 2017–2019 m. olimpinių rungčių varžybose užėmę 1–24 vietą*

Sportininkai, 2018–2020 m. olimpinių rungčių varžybose užėmę 1–16 vietą

Europos čempionatas

Sportininkai, 2016–2018 m. olimpinių rungčių varžybose užėmę 1–8 vietą

Sportininkai, 2017–2019 m. olimpinių rungčių varžybose užėmę 1–8 vietą

Sportininkai, 2018–2020 m. olimpinių rungčių varžybose užėmę 1–8 vietą

Olimpiniai atrankos normatyvai

Olimpinius kelialapius sau asmeniškai ar šaliai iškovoję sportininkai

Olimpinius kelialapius sau asmeniškai ar šaliai iškovoję sportininkai ir sportininkai, įvykdę olimpinius A ir B normatyvus

Pasaulinis reitingas

Sportininkai, 2019–2020 m. pasauliniame reitinge užėmę vietą, suteikiančią teisę dalyvauti Tokijo OŽ

Profesionalų teniso asociacijos ir Moterų teniso asociacijos reitingas

Sportininkai, 2016–2018 m. pasaulinių reitingų klasifikacijoje užėmę 1–100 vietą

Sportininkai, 2017–2019 m. pasaulinių reitingų klasifikacijoje užėmę 1–100 vietą

Sportininkai, 2018–2020 m. pasaulinių reitingų klasifikacijoje užėmę 1–100 vietą

* – jeigu aplenkia 1∕5 rungties dalyvių.

 

  1. Sportininkų sąrašas sudaromas, atnaujinamas ir patvirtinamas LTOK VK kiekvienais metais iki lapkričio 31 d., sportininkus aptarnaujančių specialistų sąrašas sudaromas, atnaujinamas ir patvirtinamas LTOK sudarytos Programos įgyvendinimo ekspertų komisijos (toliau – Ekspertų komisija, išsamiau aprašyta 93 punkte) kiekvienais olimpinio ciklo metais ne vėliau kaip trys mėnesiai po sportininkų sąrašo patvirtinimo LTOK VK.
  2. Lietuvos sporto šakų federacijos ir savivaldybių sporto padaliniai, vadovaudamiesi 4 lentelėje pateiktais atrankos kriterijais, LTOK Ekspertų komisijai raštu teikia pretendentus į sportininkų sąrašą.
  3. Pretendentus į sportininkų sąrašą svarsto ir sportininkų sąrašo projektą sudaro Ekspertų komisija. Ekspertų komisija vertina į sąrašą pretenduojančio patekti sportininko galimybes dalyvauti 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, pasiektus ir planuojamus pasiekti sportinius rezultatus, medikų ir mokslininkų išvadas ir prognozes, planuotų sportinių rezultatų vykdymo tendencijas, treniruočių partnerių ir atsarginių sportininkų poreikį, sprendžia sportininko trenerių ir aptarnaujančių specialistų klausimus, vertina atrankos sąlygų arba normatyvų į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes galimą kaitą, priima atrankos kriterijus koreguojančius sprendimus.
  4. Lietuvos sporto šakų federacijos, savivaldybių sporto padaliniai, motyvuotu raštišku teikimu gali siūlyti į sportininkų sąrašą įtraukti sportininką, neatitinkantį pateiktų atrankos kriterijų, t. y. talentingą sportininką, galintį sėkmingai dalyvauti 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse arba reikšmingai padėti rengtis geriausiems Lietuvos sportininkams (treniruočių partneriai, atsarginiai). Tokius atvejus svarsto ir išvadas Ekspertų komisija pateikia LTOK.
  5. Sportinių žaidimų komandas olimpinėms žaidynėms sudaro atitinkamų Lietuvos sporto šakų federacijos.
  6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymu (Žin., 1995, Nr. 9-215) ir Olimpine chartija, Lietuvos olimpinę rinktinę Lietuvos sporto šakų federacijų teikimu sudaro LTOK ir tvirtina LTOK VK išplėstiniame posėdyje.

 

  1. Sportininkų rengimas

3.1. Sportininkų rengimo organizavimas

  1. Lietuvos didelio meistriškumo sportininkus ir jų pamainą olimpinėms žaidynėms rengia Lietuvos sporto šakų federacijos, savivaldybių sporto mokymo įstaigos, specializuoti sporto šakos centrai, sporto centrai, Lietuvos ir užsienio sporto klubai.
  2. Individualiųjų sporto šakų sportininkų rengimo 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms priemonių organizavimą ir koordinavimą vykdo Lietuvos sporto šakų federacijos ir sporto centrai.
  3. Rengimas vykdomas pagal Programos įgyvendinimo ekspertų komisijos apsvarstytus ir LTOK patvirtintus organizacinius, finansinius ir metodinius sportininkų rengimo planus.
  4. Siekiama, kad būtų taikomas kolektyvinio sportininkų rengimo modelis, kai sportininkų rengime dalyvauja atskirų sričių specialistai (treneris, gydytojas, psichologas ir t. t.).
  5. Pagal patvirtintus metinius organizacinius, finansinius priemonių planus sportininkų dalyvavimą pagrindinėse sezono varžybose užtikrina ir finansuoja sporto šakos federacija.
  6. Olimpinės rinktinės sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse užtikrina ir finansuoja LTOK.

3.2. Sportininkų rengimo planavimas

  1. Didelio meistriškumo sportininkų ugdymas grindžiamas ilgalaikio sportinio rengimo koncepcija, o sportininkų rengimas konkrečioms olimpinėms žaidynėms vykdomas pagal keturmečius ir atskirai kiekvienų olimpinio ciklo metų sportinio rengimo planus (2 priedas).
  2. Keturmetis sportinio rengimo planas apima sportininko fizinio pajėgumo vertinimo (planuojamus) kriterijus ir sportinio rengimo krūvių duomenis, varžybinės veiklos strategiją olimpinio ciklo metu ir kiekvienais rengimosi olimpinėms žaidynėms metais planuojamus varžybų rezultatus.
  3. Metiniai planai apima sportinio rengimo planavimą atskiriems (konkretiems) olimpinio ciklo metams. Metiniame sportinio rengimo plane numatomi aiškūs metinio ciklo pagrindiniai tikslai ir uždaviniai, konkrečios rengimo kryptys ir priemonės, varžybinės veiklos programa. Sportinio rengimo ir dalyvavimo varžybose programa siejama su pasirengimo olimpinėms žaidynėms strategija.
  4. Mezociklų, mikrociklų ir pratybų planai sudaromi trenerio yra būtini sėkmingo sportininkų rengimo įrankiai.
  5. Lietuvos sportininkų, rengiamų 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms, rengimo sezonas prasideda einamųjų metų gruodžio 1 d., baigiasi kitų metų lapkričio 30 d.

3.3. Sportininkų rengimo finansavimas

  1. Programos įgyvendinimą kooperuotomis lėšomis finansuoja:
    1. Valstybinė institucija atsakinga už didelio meistriškumo sportą skirdama valstybės lėšų Lietuvos sporto šakų federacijoms, Lietuvos sporto medicinos centrui, sporto klubams.
    2.  
    3. LOF
    4. Lietuvos sporto šakų federacijos.
    5. Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės.
    6. Specializuoti sporto šakų centrai, sporto centrai.
    7. Sporto klubai.
  2. LTOK lėšų sportininkų mokomajam sportiniam darbui paskirstymo kriterijus parengia Ekspertų komisija. Ekspertų komisijos teikimus lėšų sportininkų mokomajam sportiniam darbui paskirstymo kriterijus tvirtina LTOK VK.
  1. PROGRAMOS STEBĖSENA IR VERTINIMAS

 

  1. Sportininkų rengimo kontrolę bei koordinavimą vykdo LTOK sudaryta Ekspertų komisija. Ekspertų komisiją sudaro keturi LTOK atstovai, du sporto medicinos atstovai, po vieną Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos ir Sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos atstovą. Ekspertų komisijos vadovu skiriamas LTOK atstovas.
  2. Lietuvos sporto šakų federacijos, sportininkų rengimo centrai, suderinę su LTOK sudaro sąlygas sportininkams, besirengiantiems 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms, naudotis trenerių, mokslininkų, medicinos personalo ir psichologų paslaugomis.
  3. Treneris, bendradarbiaudamas su sportininku, mokslininku, gydytoju ir psichologu, rengia ilgalaikius ir trumpalaikius sportininko rengimo planus, juos įgyvendina ir atsiskaito už juos, dalyvauja sportininko rengimo vyksme (priedas 2).
  4. Sportininko rengimo planų įgyvendinime dalyvauja:
    1. gydytojas – planuoja, vykdo sportininko medicininę priežiūrą ir atsiskaito už ją (4 ir 7 priedai);
    2. psichologas – planuoja, vykdo sportininko psichologinę priežiūrą ir atsiskaito už ją (5 priedas);
    3. mokslininkas – planuoja, vykdo mokslinius tyrimus, atsako už juos rengia mokslines rekomendacijas (6 priedas).
  5. Ilgalaikių ir trumpalaikių sportininko rengimo planų įgyvendinimo rašytines ataskaitas Lietuvos sporto šakų federacijai(-oms) pateikia sportininko treneris, mokslininkas, gydytojas ir psichologas kiekvienais metais iki spalio 25 dienos.
  6. Sportininko rengimo planus ir ataskaitas svarsto ir vertina Ekspertų komisija. Vertinant ataskaitas komisija analizuoja, aptaria, įvertina sportininko dalyvavimą svarbiausiose varžybose, pateikia rekomendacijas dėl tolesnio sportininko rengimo, kontroliuoja, kaip įgyvendinama Programa (8 priedas).
  7. Ekspertų komisijos posėdžius organizuoja LTOK. Sportininkas gali dalyvauti posėdyje, kuriame pristatomos jo rengimo ir dalyvavimo varžybose ataskaitos.
  8. Į Ekspertų komisijos posėdžius gali būti kviečiami sportininko rengime dalyvaujantys specialistai.
  9. Ekspertų komisija apibendrintą ataskaitą iki lapkričio 30 d. pateikia LTOK VK.
  10. Šios Programos vykdymo vertinimą, atsižvelgdami į Ekspertų komisijos pateiktas ataskaitas, atlieka LTOK.

Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje 2020 metais programos 1 priedas

 

PATVIRTINTA

LTOK VK 2017 04 20

Nutarimu Nr. 25

 

 

LIETUVOS SPORTININKŲ RENGIMO IR DALYVAVIMO

XXXII OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE TOKIJUJE

PROGRAMOS

 

EKSPERTŲ KOMISIJA

 

EINIUS PETKUS

vadovas, LTOK olimpinio sporto direkcijos direktorius

AGNĖ VANAGIENĖ

vadovo pavaduotoja, LSFS generalinė sekretorė

LINAS TUBELIS

vadovo pavaduotojas, LOSC direktorius

KAZYS STEPONAVIČIUS

narys, LTOK olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotojas

VIDA VENCIENĖ

narė, LTOK olimpinio sporto direkcijos vyriausioji referentė

EDMUNDAS ŠVEDAS

narys, LSMC vyriausiasis gydytojas

EGIDIJUS BALČIŪNAS

narys, LOSC direktoriaus pavaduotojas

ARVYDAS SAPKA

narys, Sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentas

ALBINAS GRABNICKAS

narys, Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas

DALIUS BARKAUSKAS

narys, LTOK Sporto medicinos ir antidopingo komisijos pirmininkas

LINA VAISETAITĖ

sekretorė, LTOK olimpinio sporto direkcijos programų vadovė

Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje 2020 metais programos 2 priedas

 

 

SPORTININKŲ RENGIMO VYKSMO ORGANIZAVIMAS

 

  1. Vadovaujantis patvirtintu Lietuvos sportininkų, rengiamų 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms, sąrašu, atsižvelgiant į sportininkų meistriškumą, pasiektus ir planuojamus pasiekti sportinius rezultatus, sudaromi individualūs rengimo planai (1–3 lentelės). Sportininkų rengimo planus sudaro treneris, sportininkas, mokslinis vadovas, gydytojas.
  2. Keturmečio olimpinio ciklo ir metiniai treniruotės planai aptariami federacijoje, Lietuvos olimpiniame sporto centre ir tvirtinami Ekspertų komisijos posėdyje. Tai reikšmingas sportininkų rengimo struktūrinis vienetas. Šiuose planuose yra pagrindinės treniruotės turinio dalys, formuluojami pagrindiniai uždaviniai ir konkrečios užduotys atskiriems metams.
  3. Metinis treniruotės ciklas – tai atskirų metų (sezonų) struktūrinis elementas, sudarytas remiantis varžybų kalendoriumi, atsižvelgiant į keliamus sportininkui uždavinius. Jį gali sudaryti vienas arba du makrociklai (jeigu metų cikle yra dvejos labai svarbios varžybos). Kiekvieną makrociklą sudaro trys laikotarpiai: parengiamasis, varžybų, pereinamasis. Laikotarpiai dar skirstomi į etapus, kurie gali būti: įvadiniai, bazinio rengimo, specialiojo rengimo, parengiamųjų varžybų, pagrindinių varžybų, atsigavimo ir t. t. Etapai skirstomi į mezociklus.
  4. Mezociklas – tai santykinai vientisas treniruotės vyksmo tarpsnis, trunkantis 3–6 savaites. Makrociklo skaidymas į mezociklus padeda treniruotės vyksmą derinti su laikotarpio ar etapo rengimo uždaviniais, parinkti optimalią krūvių kaitą, treniruotės priemones ir metodus. Pagal turinį ir keliamus uždavinius mezociklai skirstomi į:
  • įvadinį – nuoseklų sportininko rengimą specialiojo rengimo etapui;
  • didelio krūvio – sportininko pagrindinių funkcinių organizmo sistemų rengimo, fizinių ypatybių lavinimo, technikos, taktikos tobulinimo;
  • kontrolinį parengiamąjį, skirtą sportininko galimybėms patikrinti;
  • priešvaržybinį, skirtą pasirengti varžyboms, pašalinti nedidelius rengimosi trūkumus, psichologiniam ir taktiniam rengimui;
  • varžybinį, parengtą pagal varžybų kalendorių, sportininko parengtumą.
  1. Mezociklų planai sudaromi remiantis metiniu planu. Kiekvieno mezociklo pabaigoje būtina atlikti išplėstinius arba etapinius tyrimus, krūvių analizę, aptarti rezultatus. Parengiamuoju laikotarpiu planuojami 4–6 savaičių mezociklai, varžybų laikotarpiu – 3–5 savaičių mezociklai.
  2. Svarbus struktūrinis treniruotės vyksmo organizavimo vienetas ir krūvio planavimo pagrindas yra mikrociklas. Mikrociklas apima seriją pratybų dienų ir sprendžiant rengimo etapo iškeltus uždavinius sudaro užbaigtą ciklą. Mikrociklų ilgis svyruoja nuo 3–4 iki 10–14 dienų. Dažniausiai mikrociklas trunka savaitę. Pagal turinį ir sprendžiamus uždavinius mikrociklai skirstomi į:
    • įvadinius – parengiančius sportininkus dideliems krūviams. Jais dažniausiai prasideda mezociklai;
    • didelio krūvio – sportininko organizmo adaptacinių procesų stimuliavimas. Didelio krūvio mikrociklo uždavinys dažniausiai atitinka parengiamojo laikotarpio tikslą. Jie taip pat plačiai taikomi ir varžybų laikotarpiu;
    • atgaunamuosius – skiriamus poilsiui. Jie planuojami po serijos didelio krūvio ar varžybų mikrociklų;
    • parengiamuosius (priešvaržybinius) – skiriamus pasirengti varžyboms;
    • varžybų – orientuoti į optimalias sąlygas siekiant sėkmingai startuoti, sudaromi pagal varžybų programą.

 

2020 m. TOKIJO OLIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS RENGIAMŲ LIETUVOS SPORTININKŲ IR JUOS RENGIANČIŲ SPECIALISTŲ FUNKCIJOS

 

  1. Sportininko funkcijos:
    • vykdo patvirtintą rengimo planą, dalyvauja planuotose mokomosiose treniruočių stovyklose ir varžybose;
    • deramai atstovauja Lietuvai tarptautinėje arenoje;
    • siekiant optimizuoti sportinį rengimą, dalyvauja moksliniuose ir medicininiuose tyrimuose, testavimuose;
    • laikosi sportinio režimo reikalavimų;
    • rūpinasi savo sveikata;
    • laikosi garbingos sportinės kovos principų, nevartoja draudžiamų medikamentų preparatų ir priemonių.
  2. Trenerio funkcijos:
    • atsako už patvirtinto rengimo plano vykdymą ir sportinius rezultatus;
    • pagal rengimo programą / planą organizuoja ir vykdo mokomąjį treniruotės vyksmą;
    • užtikrina sportininko dalyvavimą moksliniuose ir medicininiuose tyrimuose, testavimuose;
    • vykdo sportininko treniruotės vyksmo apskaitą, kontrolę ir atlieka analizę;
    • užtikrina sportininkų saugumą per treniruotes, laikosi darbo saugos instrukcijų ir taisyklių;
    • rūpinasi sportininko sveikata;
    • reikalauja iš sportininkų, kad šie tinkamai saugotų ir naudotų sporto inventorių;
    • nepažeidžia profesinės ir pedagoginės etikos reikalavimų;
    • tobulina savo profesinę kvalifikaciją.
  3. Sporto medicinos gydytojo funkcijos:
    • dalyvauja rengiant mokomojo treniruotės vyksmo ir dalyvavimo varžybose planus;
    • pagal poreikį vyksta į mokomąsias treniruočių stovyklas ir varžybas;
    • rūpinasi sportininko sveikata (gydo traumuotus ir susirgusius sportininkus);
    • analizuoja traumų ir ligų priežastis, vykdo jų prevenciją;
    • aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose;
    • sudaro ir vykdo sportininkų farmakologinio aprūpinimo ir atsigavimo programas, rūpinasi traumų profilaktikos priemonėmis;
    • nepažeidžia profesinės etikos reikalavimų.
  4. Kineziterapeuto / masažuotojo funkcijos:
    • vykdo gydytojo nurodymus;
    • pagal poreikį vyksta į mokomąsias treniruočių stovyklas ir varžybas;
    • optimaliai parengia sportininko organizmą pratyboms ir varžyboms;
    • po fizinių krūvių ir varžybų taiko numatytas atsigavimo priemones;
    • nepažeidžia profesinės etikos reikalavimų.
  5. Sporto mokslininko funkcijos:
    • kartu su treneriais, sportininkais ir sporto medikais planuoja sportininko rengimą, sportinių rezultatų kaitą;
    • sudaro mokslinių medicininių tyrimų ir testų programą, organizuoja ir vykdo sportininkų tyrimą, apibendrina tyrimo duomenis, teikia išvadas;
    • konsultuoja trenerius, teikia naujausias metodines žinias;
    • nepažeidžia profesinės etikos reikalavimų.
  6. Sporto psichologo funkcijos:
    • vertina sportininkų asmenines psichologines savybes, psichologinius įgūdžius;
    • moko sportininkus sportinei veiklai reikalingų psichologinių įgūdžių ir siekia efektyvaus jų panaudojimo;
    • konsultuoja sportininkus asmeninių psichologinių problemų klausimais;
    • konsultuoja trenerius treniruotės ir varžybų vyksmo psichologiniais klausimais;
    • pagal poreikį vyksta į mokomąsias treniruočių stovyklas ir varžybas;
    • nepažeidžia profesinės etikos reikalavimų.

 

__________________________

 

 

Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje 2020 metais programos 4 priedas

 

 

SPORTININKŲ RENGIMO MEDICININIS APTARNAVIMAS

 

  1. Lietuvos sportininkams, rengiamiems 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms, turi būti teikiamos specializuotos medicinos paslaugos, kurios padėtų sportininkams 2020 m. žaidynėse siekti puikių sportinių rezultatų, turi būti užtikrinta medicininė priežiūra visuose rengimosi etapuose, įgyvendintos numatytos atsigavimo priemonės, gydomi susirgę ir traumuoti sportininkai, atsižvelgiant į sportininko sveikatos ir funkcinę būklę, koreguojamas treniruotės vyksmas.

Klinikinių medicininių tyrimų programos

  1. Olimpinės rinktinės sportininkų medicininių tyrimų programos vykdomos Lietuvos sporto medicinos centre bendradarbiaujant su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Planiniams sveikatos tyrimams skiriama ne mažiau kaip viena diena, įtarus turint sveikatos problemų, sveikatos tyrimas gali užtrukti.
  2. Olimpinės rinktinės kandidatų medicininiai tyrimai vykdomi, atsižvelgiant į sporto šaką (rungtį), rengimosi laikotarpį, treniruotės mikrociklus, fizinio krūvio apimtis ir intensyvumą. Medicininių tyrimų programos pagal paskirtį, uždavinius ir apimtį skirstomos taip:
    • išplėstiniai tyrimai, atliekami 1–2 kartus per metus. Šiuos tyrimus vykdo Lietuvos sporto medicinos centras;
    • etapiniai tyrimai, atliekami 2–3 kartus per metus, atsižvelgiant į sporto šakos keliamus uždavinius atskirais rengimosi etapais. Šiuos tyrimus vykdo Lietuvos sporto medicinos centras;

3.3. operatyvieji tyrimai, kuriuos vykdo Lietuvos sporto medicinos centras.

  1. Išplėstinių medicininių tyrimų tikslas – nustatyti sportininko sveikatos problemas ir esamą funkcinę būklę, kad būtų galima laiku organizuoti reikalingą gydymą ir prevencines priemones rengiantis olimpinėms žaidynėms.
  2. Išplėstinių medicininių tyrimų apimtis:
    • antropometriniai tyrimai;
    • specialistų apžiūra: sporto medicinos gydytojo, stomatologo; kitų specialistų (ortopedo traumatologo, oftalmologo, neurologo, otolaringologo) konsultacijos pagal indikacijas;

5.3. klinikiniai laboratoriniai tyrimai: hematologiniai, bendrieji klinikiniai, biocheminiai, imunologiniai, elektrolitų ir kitų mikroelementų tyrimai pagal indikacijas;

5.4. klinikiniai fiziologiniai širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų tyrimai;

  • nervų, raumenų ir griaučių sistemų tyrimai;
  • papildomi tyrimai – rentgenografija, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, širdies elektrofiziologiniai tyrimai, tarp jų Holterio stebėsena (monitoringas), minkštųjų audinių echoskopija, encefalografija ir kt. (pagal indikacijas).
  1. Etapinių medicininių tyrimų tikslas – įvertinti treniruotės krūvio poveikį sveikatai ir funkcinei būklei.
  2. Etapinių medicininių tyrimų apimtis:
    • kūno masės ir jos komponentų matavimai;
    • sporto medicinos gydytojo apžiūra, kitų specialistų apžiūra pagal indikacijas;
    • klinikiniai laboratoriniai tyrimai – kraujo, biocheminiai, imunologiniai, elektrolitų ir mikroelementų nustatymas pagal indikacijas;
    • klinikiniai fiziologiniai širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų tyrimai; spirometrija pagal indikacijas;
    • nervų, raumenų ir griaučių sistemų tyrimų kontrolė, jei anksčiau buvo paskirta korekcija;
    • kiti tyrimai pagal indikacijas.
  3. Operatyvinių tyrimų tikslas – tikslinė sveikatos ir funkcinės būklės kontrolė tam tikrais treniruotės ciklais ir skubus atsiradusių sveikatos problemų koregavimas.
  4. Operatyvinių tyrimų apimtis priklauso nuo atsiradusių sveikatos ir funkcinės būklės problemų bei sportiniam rengimui keliamų tikslų.
  5. Medicininių tyrimų programų vykdymo datos derinamos su sportininką rengiančią organizacija, kuri koordinuoja olimpinių rinktinių medicininius tyrimus ir sudaro atitinkamų tyrimų grafikus. Tik po medicininių tyrimų sportininkus tiria sporto mokslininkai.
  6. Lietuvos sporto medicinos centras, atlikęs medicininius tyrimus, pateikia sporto šakos federacijai ir LTOK apibendrintą informaciją apie sportininko tinkamumą treniruotis dideliais fiziniais krūviais ir rekomendacijas. Sportininkų medicininių tyrimų išvados prieinamos tik atitinkamos sporto šakos rinktinės gydytojui, kuris, gavęs sportininko sutikimą, pateikia apibendrintus duomenis treneriui, LTOK ir Programos įgyvendinimo ekspertų komisijai.

 

Sportininkų medicininė priežiūra mokomosiose treniruočių stovyklose ir varžybose

  1. Olimpinės rinktinės sportininkų medicininis aptarnavimas mokomosiose treniruočių stovyklose neatsiejamas nuo tyrimų, atliktų sporto medicinos centruose ar laboratorijose. Tikslas – teikti sportininkams specializuotas medicinos paslaugas, įgyvendinti numatytas sportininkų atsigavimo programas, gydyti susirgusius ir traumuotus sportininkus, atsižvelgiant į sportininko sveikatos būklę, koreguoti treniruotės vyksmą, taikyti traumų ir ligų prevencines priemones.
  2. Mokomojoje treniruočių stovykloje ar per varžybas medicinos personalas vykdo sportininkų medicinos priežiūrą pagal olimpinės rinktinės gydytojo, masažuotojo ar kineziterapeuto pareiginius nuostatus, siekdamas sportiniam rengimui keliamų tikslų įgyvendinimo.
  3. Dėl sportininkų medicininių tyrimų pagal atskiras sporto šakas protokolų Lietuvos sporto medicinos centras teikia rekomendacijas, kuriomis privalo vadovautis rinktinių gydytojai.

 

Kovos prieš dopingo vartojimą sporte (antidopingo) programa

  1. Kovos prieš dopingo vartojimą sporte tikslas – apsaugoti sportininkus nuo tyčinio ir netyčinio draudžiamųjų medžiagų vartojimo ir draudžiamų metodų naudojimo.
  2. Kovos prieš dopingo vartojimą sporte uždaviniai:
    • Vykdyti sportininkų dopingo kontrolę renkant šlapimo ir kraujo mėginius.
    • Sudaryti pasirinktiems sportininkams kraujo biologinius pasus.
    • Sportininkams ir juos aptarnaujančiam personalui vykdyti švietimo programą, kuri suteiktų žinių apie:
      • medžiagas ir metodus, įtrauktus į draudžiamąjį sąrašą;
      • antidopingo taisyklių pažeidimus;
      • dopingo vartojimo padarinius, įskaitant sankcijas, socialinius padarinius ir žalą sveikatai;
      • dopingo kontrolės procedūrą;
      • leidimų vartoti medikamentus gydymui išdavimą;
      • maisto papildų vartojimo riziką;
      • sportininko teises ir pareigas.
    • Išmokyti sportininkus teikti informaciją apie savo buvimo vietą per Antidopingo administravimo ir valdymo sistemą ( Anti-Doping Administration & Management System; ADAMS).

__________________________

 

Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje 2020 metais programos 5 priedas

 

 

SPORTININKŲ RENGIMO PSICHOLOGINIS APTARNAVIMAS

 

  1. Sportininkų psichologinio aptarnavimo tikslas – padėti atskleisti sportinei veiklai ir sporto šakai reikalingas sportininko asmenines psichologines savybes, psichologinius įgūdžius ir mokyti tai veiksmingai panaudoti sporto praktikoje (per treniruotes ir varžybas).
  2. Psichologinio aptarnavimo uždaviniai:
    • Sudaryti galimybę sportininkams individualiai ir grupėmis dirbti su sporto psichologais, gauti konsultacijas, atitinkančias besikreipiančių poreikius ir padedančias spręsti sportinėje veikloje kylančius sunkumus, ugdyti asmenines savybes ir psichologinius įgūdžius, padedančius siekti puikių sportinių rezultatų.
    • Organizuoti sportininkams ir treneriams temines grupines pratybas ir praktinius seminarus, didinančius jų profesines kompetencijas.
    • Tobulinti sportininkų psichologinio įvertinimo sistemą, siekti užtikrinti jos vientisumą, rezultatų praktinį taikymą ir įtraukti sportininkų psichologinį įvertinimą į mokslinių-medicininių tyrimų sistemą.
    • Skatinti įvairių sporto šakų trenerių bendradarbiavimą su sporto psichologais, sporto psichologų dalyvavimą mokomajame treniruotės vyksme ir varžybinėje veikloje bei kvalifikacijos kėlimą.
    • Užtikrinti sporto srityje dirbančių psichologų skaičiaus atitikimą esamą poreikį, siekti, kad sportininkai gautų psichologinę paramą per visą rengimo ciklą (per treniruotes ir varžybas).
  3. Psichologinė pagalba vykdoma pasitelkiant šias priemones:
    • Individualus sportininko konsultavimas:
      • psichologiniais testais, pokalbiais, biologinio grįžtamojo ryšio metodika įvertinamos sportininko asmeninės savybės ir psichologiniai gebėjimai (pasitikėjimas savimi, kontrolės lokusas, motyvacijos šaltiniai, dėmesio sutelktumas, tikslų kėlimo įgūdžiai, savireguliacijos gebėjimai, streso įveikimo strategijos ir kt.);
      • ugdomi sportininko psichologiniai įgūdžiai (pvz., tikslų kėlimo, dėmesio sutelkimo, relaksacijos) modeliuojant specifinę varžybų veiklai artimą aplinką, tobulinant sportininko savireguliacijos gebėjimus;
      • sprendžiamos asmeninės sportininko psichologinės (motyvacijos, pasitikėjimo savimi, streso įveikimo, bendravimo) problemos.
    • Individualus trenerio konsultavimas:
      • psichologas konsultuoja trenerį treniruotės ir varžybų vyksmo klausimais;
      • treneris konsultuoja psichologą konkrečios sporto šakos specifikos (technikos, taktikos) klausimais siekiant maksimalaus sportininko asmeninių savybių ir psichologinių įgūdžių pritaikymo prie sporto šakos specifikos.
    • Psichologo dalyvavimas treniruotėse ir varžybose:
      • sportininko ir trenerio sąveikos (veiklos / elgsenos) stebėjimas;
      • sportininko savireguliacijos rodiklių stebėjimas specifinėje, varžybų veiklai būdingoje aplinkoje;
      • psichologo dalyvavimas ir pastabų bei pasiūlymų teikimas medicininių ir mokslinių tyrimų rezultatų aptarimuose.
  1. Psichologinis aptarnavimas vykdomas laikantis konfidencialumo ir kitų profesinės etikos principų, informacija apie sportininko, ar trenerio asmenines psichologines savybes, psichologinio įvertinimo rezultatus ar kita asmeninio pobūdžio informacija pateikiama bendruose aptarimuose ar ataskaitose tik iš anksto informavus apie informacijos pateikimo pobūdį ir gavus asmens sutikimą.

_____________________________

 

 

Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje 2020 metais programos 6 priedas

 

SPORTININKŲ RENGIMO MOKSLINIS APTARNAVIMAS

 

  1. Mokslinių tyrimų programos tikslas – įvertinti Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų esamą būklę, nustatyti sportininkų adaptacijos sportinei veiklai ypatumus bei siūlyti treniruotės krūvių ir rengimosi planų korekciją.
  2. Mokslinių tyrimų programą sudaro:
    • Antropometriniai ir fiziometriniai tyrimai:
      • fizinio išsivystymo somatometrinių ir fiziometrinių rodiklių nustatymas;
      • raumenų ir riebalų masės matavimas;
      • kūno masės komponentų vertinimas;
      • liemens raumenų funkcinio pajėgumo ir laikysenos disbalanso vertinimas;
      • raumenų elastingumo ir susitraukimo (kontraktiliškumo) savybių vertinimas;
      • sportininko masės komponentų įvertinimas bioelektrinio impedanso analizės metodu.
    • Širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimai:
      • elektrokardiogramos registravimas ramybės sąlygomis, fizinio krūvio ir atsigavimo metu;
      • širdies ritmo tyrimai gulint, ortostazėje, standartinio fizinio krūvio ir atsigavimo metu, reakcija į 1 min. maksimalųjį krūvį ir atsigaunant;
      • Rufjė testas;
      • kraujospūdžio matavimas ramybės sąlygomis ir po fizinio krūvio.
    • Biocheminiai tyrimai:
      • hemoglobino koncentracijos kraujyje ir hematokrito nustatymas;
      • laktato koncentracijos kraujyje po specialiųjų testų matavimas ir sportinės veiklos intensyvumo nustatymas;
      • šlapalo (urėjos) koncentracijos kraujyje po didelių fizinių krūvių ir atsigavimo metu matavimas;
      • kraujo ir šlapimo pH+ (H+ jonų neigiamas logaritmas) nustatymas;
      • buferinių sistemų (buferinių bazių – BB, BE ir bikarbonatų – B) koncentracijos kraujyje nustatymas;
      • neorganinio fosfato koncentracijos kraujyje ir šlapime nustatymas;
      • kreatinino koncentracijos kraujyje ir šlapime nustatymas;
      • kreatinkinazės aktyvumo nustatymas;
      • laktatdehidrogenazės aktyvumo nustatymas;
      • šlapalo koncentracijos kraujyje ir šlapime nustatymas;
      • bendro baltymų kiekio ir jų frakcijų koncentracijos kraujyje ir šlapime nustatymas;
      • malondialdehido koncentracijos kraujyje nustatymas;
      • urobilinogeno koncentracijos šlapime nustatymas;
      • kraujo oksidacijos koeficiento nustatymas;
      • kraujo biocheminiai tyrimai treniruočių ir varžybų metu.
    • Biomechaniniai tyrimai:
      • kokybinė ir / arba kiekybinė įvairių šakų sportininkų technikos veiksmų atlikimo analizė;
      • varžybinės veiklos analizė;
      • specialaus lankstumo tyrimai ir analizė;
      • techninio parengtumo vertinimas.
    • Mitybos tyrimai:

2.5.1.        maisto raciono tyrimai;

2.5.2.        kūno kompozicijos pokyčių skirtinguose treniruotės etapuose tyrimas;

2.5.3.        individualios mitybos programos sportininkams sudarymas.

  • Fizinio darbingumo ir funkcinio pajėgumo tyrimai:
    • psichomotorinės funkcijos tyrimai:
      • psichomotorinės reakcijos (į regos dirgiklį) trukmės matavimas,
      • centrinės nervų sistemos paslankumo ir vargumo tyrimai (tepingo testas – trukmė 1 min, kas 10 s registruojamas judesių skaičius);
    • anaerobinio pajėgumo tyrimai:
      • vienkartinio raumenų susitraukimo galingumo nustatymas ant specialios platformos,
      • šuolio atsispiriant abiem kojomis ir mojant rankomis aukščio matavimas,
      • atsispyrimo trukmės nustatymas šokant ant kontaktinės platformos,
      • vertikalus šuolis su pritūpimu (CMJ),
      • vertikalus šuolis greitai amortizuojančiai atsispiriant;
      • anaerobinio alaktatinio raumenų galingumo nustatymas (laiptinė ergometrija),
      • anaerobinio alaktatinio galingumo nustatymas 10 s dirbant veloergometru,
      • 5 ir l0 šuolių testai,
      • sportininkų kojų raumenų galingumo, agonistų / antagonistų raumenų santykio nustatymas ir įvertinimas izokinetinio krūvio metu,
      • įsibėgėjimo greitis atliekant šuolį į tolį ir trišuolį,
      • 5 m, 10 m ir 20 m bėgimo testas,
      • 20 m arba 30 m bėgimo iš starto testas,
      • 20 m arba 30 m bėgimo įsibėgėjus testas,
      • 60 m bėgimo testas,
      • anaerobinis sprinto bėgimo testas,
      • anaerobinio krūvio mėginys,
      • raumenų jėgos greitumo ypatybių tyrimas;
    • mišraus anaerobinio alaktatinio ir glikolitinio pajėgumo tyrimai:
      • 30 s didžiausiomis pastangomis specialiuoju ergometru atliekamas anaerobinio alaktatinio ir glikolitinio pajėgumo testas,
      • 60 s didžiausiomis pastangomis specialiuoju ergometru atliekamas anaerobinio glikolitinio pajėgumo testas;
    • aerobinio pajėgumo tyrimai:
      • aerobinio krūvio mėginys,
      • maksimaliojo deguonies suvartojimo nustatymas su dujų analizatoriumi (1/min ir ml/min/kg),
      • deguonies pulso matavimas (ml/tv.),
      • maksimaliosios plaučių ventiliacijos nustatymas (1/min),
      • anaerobinio slenksčio nustatymas (plaučių ventiliacija, O2 vartojimas, pulso dažnis, darbo galingumas (W), O2 suvartojimas 1 W darbui),
      • kritinio intensyvumo ribos nustatymas (plaučių ventiliacija, O2 vartojimas, pulso dažnis, kvėpavimo koeficientas, darbo galingumas (W), O2 suvartojimas 1 W darbui),
      • deguonies įsisotinimo raumens audinyje ypatybių įvertinimas;
    • atskirų raumenų grupių jėgos nustatymas ir įvertinimas;
    • vikrumo, koordinacijos vertinimas šuoliavimo iš šešiakampio vidurio už jo ribos testu;
    • vestibulinio aparato funkcijos vertinimas;
    • raumenų elektrostimuliacijos tyrimai;
    • judesių valdymo tyrimai:
      • judesių tikslumo ir greitumo vertinimas dinaminių parametrų analizatoriumi (DPA‑1),
      • rankos ir kojos judesių trukmės nustatymas (fotostartas ir fotofinišas),
      • 50 cm rankų ir kojų judesio trukmės nustatymas (fotostartas ir fotofinišas),
      • specialūs testai reakcijos ir judesio greičiui įvertinti.
    • Psichologiniai tyrimai ir psichologinio rengimo tyrimai:
      • sportininko psichinio patikimumo nustatymas;
      • sportininko emocinės būsenos įvertinimas SAN testu;
      • sportininko pasitikėjimo savimi nustatymas;
      • sportininkų vidinės, išorinės motyvacijos, amotyvuoto elgesio nustatymas naudojant Sporto motyvacijos skalę;
      • sportininkų savaveiksmiškumo lygmens nustatymas naudojant R. Vealey sportinio savaveiksmiškumo klausimyną;
      • psichologinių įgūdžių lavinimo pratybų taikymas pasitikėjimui savimi didinti ir autogeninė treniruotė.
    • Kognityvinės funkcijos tyrimai dėmesio, atminties ir informacijos perdirbimo greičiui įvertinti, sudėtingosios ir paprastosios reakcijos laiko nustatymas; mokymosi procedūrinio reakcijos laiko nustatymas.
    • Specialieji (sporto šakos) kontroliniai testai.
    • Maisto papildų veiksmingumo tyrimai:
      • maisto papildų veiksmingumo nustatymas;
      • maisto papildų vartojimo programų sudarymas.
  1. Mokslinių tyrimų rezultatai lyginami su modelinėmis charakteristikomis, vadovaujantis tyrimų rezultatais rengiamos individualios rengimo programos; atliekama sportininko rezultatų kaitos analizė ir varžybų rezultatų prognozavimas.
  2. Mokslinių tyrimų rezultatai apibendrinami bendruose sportininkus rengiančių specialistų (mokslininkų, trenerių, sportininkų, medikų ir kt.) aptarimuose laikantis etikos principų.
  3. Mokslinių tyrimų rezultatai apibendrinami ataskaitose kurios savalaikiai teikiamos Ekspertų komisijai.
  4. Mokslinių tyrimų pagrindu vykdomas sportininkų rengimas apibendrinamas sportininkus rengiančių specialistų mokslinėse konferencijose laikantis etikos principų.
  5. Sporto mokslo institucijos atlikusios mokslinius tyrimus, pateikia sporto šakos federacijai ir LTOK apibendrintą informaciją apie sportininko pasirengimo programos vykdymą ir rekomendacijas dėl tolimesnio rengimo. LTOK organizuojamų sportininkų mokslinių tyrimų išvados prieinamos tik sportininko treneriui, atitinkamos sporto šakos federacijos atsakingam atstovui ir Ekspertų komisijai.

_______________________________
Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje 2020 metais programos 7 priedas

 

 

MITYBOS OPTIMIZAVIMO PROGRAMOS PRINCIPAI

 

  1. Mitybos optimizavimo programos tikslas – optimizuoti sportininkų mitybą ir ją derinti su treniruotės vyksmu taip, kad būtų užtikrintas kuo geresnis sportininkų fizinis parengtumas, leidžiantis siekti kuo geresnių sportinių rezultatų.
  2. Įgyvendinant tikslą sprendžiami šie uždaviniai:
  • Periodiškai tirti, analizuoti ir vertinti sportininkų faktinę mitybą, jos įpročius, skysčių ir maisto papildų vartojimą treniruotės vyksme.
  • Periodiškai atlikti sportininkų kūno sandaros matavimus.
  1. Siekiama teikti sportininkams individualias mitybos optimizavimo rekomendacijas:
    • Sudaryti sportininkams maisto racionus atsižvelgiant į kultivuojamą sporto šaką ir individualų organizmo maistinių medžiagų poreikį.
    • Optimizuoti sportininkų skysčių vartojimą sportinės veiklos metu.
    • Atsižvelgiant į kultivuojamą sporto šaką, esamą maisto racioną ir padidėjusius organizmo maistinių medžiagų poreikius, rekomenduoti sportininkams vartoti veiksmingus ir saugius maisto papildus treniruotės vyksmo ir varžybų metu.
    • Pagal sveikos mitybos rekomendacijas koreguoti sportininkų mitybos įpročius.

_______________________________

 

Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje 2020 metais programos 8 priedas

 

 

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

 

  1. Sportininkų mokomojo sportinio darbo siekiant programos tikslų vertinimas susideda iš pagrindinių elementų:
    • Vertinimas siekiant ilgalaikių tikslų:

1.1.1. Lietuvos sportininkų planuojamo ir atlikto sportinio darbo apimties ir intensyvumo vertinimas, lyginant su geriausių pasaulio sportininkų ar rinktinių modelinėmis charakteristikomis;

1.1.2. metinį rengimo ciklą apibendrinančios ataskaitos, sportininkų dienoraščių analizė.

  • Vertinimas siekiant trumpalaikių tikslų – makrociklų, etapų, mezociklų planų parengimas nurodant rengimo kryptis, priemones, vertinimo kriterijus, būdus, dažnį.
  1. Mokomojo sportinio darbo vertinimas taikant specialiojo parengtumo kaitos įvertinimo tyrimus:
    • Išplėstiniai kompleksiniai tyrimai – atliekami 2–4 kartus per metinį rengimo ciklą, jų laikas fiksuojamas bendroje rengimo programoje. Atliekami medicininiai, biocheminiai, pedagoginiai, psichologiniai, biomechaniniai tyrimai. Įvertinus tyrimų rezultatus, koreguojami tam tikrų etapų rengimo planai.
    • Etapiniai tyrimai – įvertinamas kiekviename sportininkų rengimo etape atlikto fizinio krūvio ir taikytų atsigavimo priemonių efektyvumas. Analizuojamas atliktas fizinis krūvis ir įvertinamas jo veiksmingumas, koreguojamas artimiausio mezociklo fizinio krūvio ir atsigavimo priemonių taikymo planas.
    • Einamieji tyrimai – įvertinama keleto dienų arba viso mikrociklo veiksmingumas, sportininkų būklė po fizinių krūvių komplekso arba po tam tikro atsigavimo laikotarpio. Įvertinamas atlikto fizinio krūvio, taikomų poilsio ir atsigavimo priemonių veiksmingumas.
    • Operatyvieji (greitieji) tyrimai – įvertinama sportininko būklė esamu momentu, prieš ir per pratybas, varžybas ir po jų. Tyrimų pagrindu koreguojama pratybų eiga.
    • Varžybiniai tyrimai – įvertinamas sportininko techninis, taktinis, fizinis parengtumas.
  1. Sportininkų varžybinės veiklos vertinimas

3.1. Sportininkų varžybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti sportinio rengimo programos efektyvumą analizuojant Lietuvos sportininkų, besirengiančių 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms, planuojamus ir pasiektus varžybų rezultatus, skatinant kryptingą sportininkų rengimąsi svarbiausioms sezono varžyboms, t. y. olimpinėms žaidynėms, pasaulio ir Europos čempionatams, pasaulio ir Europos jaunimo ir jaunių čempionatams, jaunimo olimpinėms žaidynėms ir Europos jaunimo olimpiniams festivaliams.

3.2. Pagrindinis vertinimo kriterijus – sportininko užimta vieta planuotose svarbiausiose sezono varžybose.

3.3. Vertinant sportininko padarytą pažangą, analizuojami varžybinės veiklos techniniai parametrai (pvz.: atsilikimas nuo varžybų nugalėtojo, šaudymo taiklumo rezultatai ir kt.).

____________________________

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS