Nauja savaitė – nauji tikslai, nauji startai. Po sekmadienio vakarą Slovakijoje vykusio šventinio Europos jaunimo olimpinio festivalio (EJOF) atidarymo pirmadienį jaunieji atletai pasitiko nusiteikę varžybinei kovai. Lietuvos atstovams Banska Bistricoje artimiausios dienos bus įtemptos – 55 sportininkai iki liepos 30 d. susirungs aštuoniose olimpinėse sporto šakose, tarp jų – ir 12 lengvaatlečių.
Liepos 24–30 dienomis vykstančiame festivalyje dalyvauja ieties mėtikė Orinta Navikaitė, rutulio stūmimo ir disko metimo varžybose dalyvausiantis Arminas Ačas, šuolio į aukštį ir trišuolio rungtyse – Aurėja Beniušytė, šuolio su kartimi – Kamilė Petrauskaitė.
Į Banską Bistricą išvyko būrys bėgikų – 100 metrų barjerinio bėgimo atstovė Gabija Mockutė, 200 metrų bėgs Danielius Vasiliauskas, 400 metrų – Viltė Bubinaitė ir Matas Janarauskas, 800 metrų distancijoje rungsis Karolina Vaitkevičiūtė ir Titas Kukšta, 1500 metrų – Upė Jurkšaitytė. Justė Perveneckaitė dalyvauja 5000 metrų sportinio ėjimo rungtyje.
„Vaikai labai laimingi – jiems tai pirmas tokio lygio renginys, pirmas olimpinis festivalis. Ir nors emocijų daug, daug ir jaudulio, tikiu, kad viskas puikiai pavyks. Džiaugiuosi už juos ir tikiu, kad ši patirtis jiems atvers naujus kelius jų karjeroje“, – sako lengvaatlečių trenerė, olimpietė Irina Krakoviak-Tolstika.
Jaunųjų sportininkų trenerė – buvusi ilgų nuotolių bėgikė, dalyvavusi 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Drauge su treneriais Indre Gricevičiene ir Gintautu Janušausku Slovakijoje ji jau nuo šeštadienio organizuoja treniruotes, vyksta intensyvus pasiruošimas.
„Labai svarbu, kad vaikams netrūktų veiklos. Deriname treniruotes su laisvalaikiu, iš vakaro aptariame kitos dienos planą ir jo laikomės. Tokia disciplina labai gelbėja“, – sako I. Krakoviak-Tolstika.
Trenerės teigimu, EJOF lengvosios atletikos komanda – išties stipri, nors dalis vaikų dėl savo jauno amžiaus dar tik pradeda skleistis, dar tik ryškėja jų talentai, fizinės galimybės. O štai ieties metikė O. Navikaitė prieš kelias savaites iš Izraelyje vykusio Europos jaunių čempionato parvežė bronzos medalį.
„Orinta yra mergaitė, kuri stebina. Po šio pasiekimo ji labai patikėjo savimi, todėl, manau, nepraleis ir dabar progos pakovoti. Kiekvienas vaikas savyje turi kovotoją“, – sako Krakoviak-Tolstika.
„Lengvoji atletika nėra lengva! (Juokiasi.) Reikia labai daug laiko užauginti stiprius sportininkus. Tačiau su treneriais sakome – sportininkams esame tik padėjėjai. Norime, kad jiems viskas susiklostytų gerai, kad būtų kuo mažiau įtampos, kad lydėtų sėkmė“, – tikina pašnekovė.
Tačiau jaudulys ir baimė – palydovai, kurių nepasirinksi, o kai laukia didieji startai, šie jausmai neišvengiami. Todėl I. Krakoviak-Tolstika jaunimui visuomet stengiasi akcentuoti – pirmiausia svarbu mėgautis procesu, nebijoti klysti, tikėti savimi ir žinoti, kad šalia visuomet yra stiprus palaikymas.
„Jaudulys sporte visuomet labiausiai kišą koją. Manau, kad jie labiausiai bijo nuvilti save, trenerius, artimuosius – dėl to labai išgyvena. Kartoju – ramiai, nespauskite savęs, atsipalaiduokite! Žinau, kad kiekvienas iš jų padarys geriausia, ką gali, todėl man – ramu“ , – komentuoja I. Krakoviak-Tolstika.
Pasako jos, bet kokios varžybos yra šventė. Ir net jei rezultatas nedžiugins, jis bus priimtas. „Taip, baimes reikia išmokti nugalėti – kiekvienas viduje turime savų demonų. Tačiau akcentuojame, kad prie starto linijos – visi lygūs. Taip pat norime, kad EJOF jie pajustų festivalio atmosferą – norime, kad atletai pajustų bendrystę su kitais sportininkais, užmegztų pažinčių, pajusti olimpizmo dvasią“, – kalba lengvaatlečių trenerė.
Ji neabejoja, kad tokie renginiai kaip EJOF jaunimui suteikia neįkainojamą patirtį. Pati būdama aukšto meistriškumo sportininkė I. Krakoviak-Tolstika sako, kad savo paauglystėje nieko panašaus neturėjo – jai, kaip ir daugeliui tų laikų atletų teko greitai persiorientuoti įšokant iškart į suaugusiųjų sportą.
„Būdami 16–17 metų jau rodėme aukštus rezultatus, tačiau neturėjome šansų išbandyti savęs varžantis su jaunimu. Dabar jaunimas gali žengti mažesniais žingsneliais tikslo tink, prieš 20 metų to nebuvo. Pavyzdžiui, 1999 metais Europos jaunimo iki 23 metų čempionate laimėjau sidabrą, o 2000 jau laukė olimpinės žaidynės – startas buvo tą pačią dieną, kai įvykdžiau normatyvą ir papuoliau į rinktinę. Man – 22 metai ir aš visa pakylėta dalyvavau svarbiausiame gyvenimo starte. Šiandien jaunimas tokiems startams gali pasiruošti tikslingiau, palaipsniui, o tai – didelis privalumas“, – pasakoja buvusi vidutinių distancijų bėgikė.