Šaulys Karolis Girulis po debiuto olimpinėse žaidynėse neslėpė gerų emocijų. Jis užėmė 28-ąją vietą tarp 47 sportininkų šaudymo oriniu šautuvu iš 10 m atstumo rungtyje. O po pirmos iš šešių dešimties šūvių serijų net buvo tapęs lyderiu, po antrosios irgi žengė netoli viršūnės. Tik po to kelios klaidelės nustūmė 33 metų alytiškį žemiau – iš viso jis surinko 624,3 taško. Į finalą pateko aštuoni šauliai.

„Tas viduriukas yra tikrai tenkinantis rezultatas. Tarp pačių stipriausių šaulių patekome į vidurį. Klaidų buvo nedaug. Pats esu ant savęs piktas tik dėl keturių devynakių per 60 šūvių, kurios iš bendro rezultato atėmė 2-3 taškus. Bet nemanau, kad jie būtų mane labai aukštai iškėlę. Tam, kam buvome pasiruošę, savo padarėme. Tai mano vidutinis geras rezultatas ir tokiose varžybose jį pasiekęs esu tikrai laimingas“, – džiaugėsi šaulys.

Olimpinėse žaidynėse jo laukia dar vienas startas – rugpjūčio 2 d. vyksiančios kulkinio šaudymo šautuvu iš 50 m atstumo rungtis. Joje sportininkai šaudo iš trijų padėčių – gulėdami, klūpėdami ir stovėdami. Būtent šios rungties varžybose K.Girulis ir iškovojo olimpinį kelialapį, leidusį jam dalyvauti ir 10 m orinio šautuvo rungtyje.

Varžybas netoli Tokijo esančioje šaudykloje stebėjo ir po jų savo auklėtinį apkabino treneris serbas Nemanja Mirosavljevas. Su juo K.Girulis susibičiuliavo ir draugiškai bendradarbiauja jau penkerius metus, o šiemet serbas tapo oficialiu lietuvio treneriu.

– Karoli, po dviejų serijų buvote tarp lyderių. Kaip vertinate tokį startą?

– Startas buvo ypatingas. Tai nauja patirtis. Išties buvo didelis jaudulys, reikėjo su juo tvarkytis, bet kol buvo šviežumo jausmas, pradžia buvo puiki. Paskui, kai jau nusiramino emocijos, širdies ritmas grįžo į normalesnį, fokusas šiek tiek atsileido ir jį buvo labai sunku kontroliuoti. Nes buvo beprotiškai karšta. Nuolat reikėjo atsigaivinti.

– Esate minėjęs, kad svarbu varžybose pajusti malonumą. Ar čia jį jautėte?

– Malonumas atsiranda tada, kai sugebi save kontroliuoti teisingai, nedarai nesąmonių, tada ir jautiesi gerai. Nes dažnai būna taip, kad tavo mintys grybauja, pats stengiesi taikytis, nuspausti laiku gaiduką, bet galva išėjusi iš tavo kūno kažkur su savo visa filosofija. Bet šiandien, manau, su tuo pakankamai gerai susitvarkiau ir tikrai buvo džiugu pabaigus varžybas matyti, kad rezultatas yra toks, kad negali sakyti, jog susimoviau, nesąmonė, nesigavo, stresas. Ne. Emocija tikrai gera.

– Ar šaudant kirbėjo jausmas, kad tai svarbiausios gyvenimo varžybos?

– Ta mintis vis ateidavo. Jos atsisakyti neįmanoma, bet su ja susitvarkyti visą laiką pavyko. Save tarsi nukeli į ateitį – esi dabartyje, bet dabar darai darbą, nuo kurio priklauso tavo ateitis. Tada pradedi galvoti, kad va, kaip būtų jeigu būtų. Tada būtinai turi save sugrąžinti į čia ir dabar, kad automatu nepridarytum nesąmonių.

– Iškart po šaudymo kalbėjotės su savo treneriu. Ką jis sakė?

– Jis irgi patenkintas, sakė, kad mes tikrai negalėjome tikėtis kažko daugiau, stebuklų būna, bet ne kiekvieną dieną. Viskas dar prieš akis. Iki kitos rungties pakankamai daug laiko, kad suprastume, kaip veikia ši šaudykla. Kokią įtaką daro vėjas, karštis ir visa kita. Bandysime dabar persiorientuoti į kitą šaudymą ir ruoštis naujam startui.

– Kurioje rungtyje jums geriau sekasi?

Ir ten, ir ten gerai. Kiekvienas startas turi papildyti vienas kitą.