Liepos  mėnesio „Olimpinėje panoramoje“ daug dėmesio skiriama Lietuvos sporto federacijų veiklai. Apie savo darbus, olimpines viltis bei ateities planus pasakoja Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės bei fechtavimo federacijų prezidentai. Svarstoma apie galimybes vystyti sparčiai populiarėjantį ne tik vyrų, bet ir moterų trijulių krepšinį. Supažindinama su Aeroklubo prezidente.

Fotoreportaže pristatoma naujoji Lietuvos olimpinės rinktinės apranga, kurią sukūrė pasaulinio sportinio prekės ženklo gamintoja „4F“. Vien atidarymo ceremonijai skirtos dvi aprangos versijos – vyrai galės rinktis kostiumą su šonine juostele papuoštomis kelnėmis arba šortais, o moterims sukurti klasikiniai polo marškinėliai ir siauras sijonas arba moderni suknelė, dėvima kartu su švarku.

Šiemet du žinomi Lietuvos imtynių bendruomenės atstovai džiaugėsi magistrų diplomais. Olimpinių žaidynių prizininkas Aleksandras Kazakevičius iškilmingai atsiėmė išsvajotą dokumentą. Tačiau akademinėje srityje olimpietį pranoko pasaulio jaunimo čempionas Vilius Laurinaitis – 28-erių joniškietis tapo iškart dviejų alma mater magistru. O jų kursiokais buvo krepšininkai Darjušas ir Kšystofas Lavrinovičiai. Apie tai pasakojama žurnale.

„Olimpinėje panoramoje“ rašoma apie visame pasaulyje milžiniško susidomėjimo sulaukusią lyčių lygybę skatinančią Jungtinių Tautų kampaniją „HeForShe“, kuri sėkmingai pasiekė ir mus. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto mūsų šalyje inicijuotas projektas skatina vyrus solidarizuotis ir kartu su moterimis siekti lygybės sporte, keisti stereotipus, būti vieninga ir matoma pokyčių jėga.

Net penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs ledo šokėjas Povilas Vanagas neseniai minėjo 50-metį. Interviu su juo – apie sudėtingą, įdomią, pasaulio ir Europos čempionatų medaliais padabintą sportinę karjerą bei apie ne mažiau įspūdingą veiklą baigus sportinė karjerą.

Straipsnio „(Ne)išvengiama olimpinių žaidynių ateitis“ įžangoje rašoma: „Olimpinės žaidynės suburia. Tai viena iš vertybių, žaidynes paverčiančių tokiu ypatingu renginiu. Tarsi kalėdiniai pietūs, į kuriuos susirenka visa šeima. Bet jei vieną dieną ši tradicija nutrūktų? Jei olimpinės žaidynės vyktų skirtingose šalyse ar net skirtinguose žemynuose? Be vieno bendro stalo. Be visų delegacijų parado, per dešimtmečius tapusio svarbiausiu atidarymo ceremonijos akcentu, ir be vienintelio savo aurą turinčio olimpinio kaimelio, kurio misija – suburti visus sportininkus. Gal jau atėjo metas skaidyti olimpines žaidynes ir varžybų organizavimą patikėti skirtingoms šalims?“ Apie tai kartu su straipsnio autoriumi svarsto TOK prezidentas T.Bachas ir LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

Liepos mėn. vėl pasirodė tik elektroninė „Olimpinės panoramos“ versiją. Visus žurnalo numerius rasite LTOK svetainėje.